Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimu; 2) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu; 3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - 8 mėnesių laisvės apribojimu; 4) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimu; 5) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu; 6) Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; 7) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 8) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - 4 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartimi paskirta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. P. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2024 m. spalio 20 d., apie 22 val. 40 min., gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarp jo ir jo sesers M. P. kilusio konflikto metu, tyčia, dėl asmeninių paskatų rankos delnu sudavė ne mažiau kaip du kartus M. P. į veido sritį, tuo sukeldamas savo šeimos narei - savo seseriai M. P. - fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodymus duoti atsisakė.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų ir šie veiksmai turi būti atlikti prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusiosios sužalojimo faktą patvirtina 2024 m. spalio 21 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu ant M. P. smakro užfiksuotas įdrėskimas (1 t. b. l. 151-152).

Taip pat kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais. Teisiamojo posėdžio metu vykusio 2025 m. kovo 25 d. nukentėjusioji nurodė, kad prieš įvykį pas ją atvyko E. P. tėvai – mama su draugu. Tai buvo 2024 m., nepamena, kuris mėnuo, gal buvo link pavasario, seniai viskas vyko, atsimena, kad buvo šaltas metas, gali būti, kad buvo spalio mėnuo. Jie tą dieną, kai įvyko įvykis, sėdėjo (duomenys neskelbtini) ir išgėrinėjo. Su V. tą dieną turėjo žodinį konfliktą, nes jam netiko jos sąlygos - jis pas ją negali vartoti narkotinių medžiagų, alkoholio, nes probacija atvažiuoja jį patikrinti. Dėl to jis pradėjo reikšti jai pretenzijas, kad ne taip valgyti jam pataisyta ir žodžiu sukonfliktavo. Ir tą vakarą, kai ji buvo išgėrusi, jis atėjo ir toliau pradėjo konfliktuoti, ji tuo metu buvo virtuvėje. Jis atėjo iš kambario į virtuvę ir ji jam pasakė, kad jeigu jam nepatinka, tai tegul kraustosi iš jos namų. Ir tada jis ją pastūmė, ji nukrito ant žemės ir jai keliantis iš sėdimos pozicijos, jis jai du kartus trenkė į žandikaulį, dešinę veido dalį. Tuo metu virtuvėje buvo E. P., jo mama ir patėvis, jie matė kaip viskas vyko. Tėvai kaip sėdėjo taip ir sėdėjo, E. patraukė V. ir pasakė „ką tu čia darai? Viskas, mes jau nieko nebepadėsim“. V. tada šoko ant E. muštis, o ji pasiėmė telefoną ir pradėjau rėkti, kad kviečia policiją. V. išėjo iš namų. Civilinio ieškinio nereiškia.

Šiuos jos parodymus iš esmės patvirtino kiti liudytojai A. P., E. P. ir Z. P.

A. P. teisiamojo posėdžio metu vykusio 2025 m. balandžio 30 d. nurodė, kad buvo vakaras, jie susėdo prie stalo virtuvėje valgyti, datos nepasakys, nes nepamena. Tą dieną jos sūnus E. P. parsivežė ją pas save. Su jais buvo jos kaimynas P., M. ir E., o tas berniukas, kurio vardo nežino, sėdėjo kitame kambaryje ir žaidė telefonu. Jis iš to savo kambario atėjo taip smarkiai prie M. ir davė M. per galvą iš rankos ir ji su kėde nugriuvo. Jos sūnus pašoko nuo kėdės ginti, tai tas berniukas susistumdė su jos sūnumi, o ji nespėjo pamatyti ar jam su ranka per galvą sudavė, ar jį ant žemės permetė, kaktoje jam guzas atsirado. Tada kaltinamasis nuėjo į savo kambarį, daiktus susidėjo, kuprinę užsidėjo ir išėjo pro duris lauk, o M. iškvietė policiją, tuo viskas ir baigėsi. Policija jį išsivežė, jis niekur nebėgo. Vieną smūgį jis M. sudavė ir ji nugriuvo su visa kėde. Nieko jie nekonfliktavo, per galvą jai sudavė, nematė kur tiksliai.

Aplinkybę, kad nukentėjusioji nugriuvo nuo kėdės nurodė ir Z. P., kuris teigė, kad jis matė kaip nugriuvo M., o kas ten kam davė jis nematė ir nežino dėl ko ji nugriuvo nuo kėdės.

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu vykusio 2025 m. gegužės 22 d. nurodė, kad jie visi M., A. P., Z. P. sėdėjo virtuvėje, o V. buvo kitame kambaryje. V., kiek pamena, susiginčijo su M. ir V. atėjęs M. pastūmė, M. nukrito, V. trenkė M., jis ją gynė ir V. puolė ant jo. Kaip nurodė liudytojas, jis nelabai pamena kiek kartų kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai, tačiau sudavė į veido sritį.

Nepaisant to, kad liudytojai tiksliai nurodyti ir negalėjo kiek smūgių kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai, tačiau tai veikos kvalifikavimo ir paties nusikaltimo fakto nekeičia. Pažymėtina, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja netgi teigė, kad viskas vyko greitai ji net nespėjo sureaguoti. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daug laiko, todėl liudytojai tiksliai ir kruopščiai kiekvienos detalės atgaminti negalėjo. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste esminę reikšmę turi tai, kad suduotų smūgių skaičių ir visas aplinkybes nurodė pati nukentėjusioji, kurios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių ir paties smurto fakto buvo patvirtinti įvykį mačiusių liudytojų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nurodyta pozicija, kad jis buvo užpultas nukentėjusiosios ir jo draugo paneigia, minėtų liudytojų, parodymai. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, kaltinamasis pirmasis trenkė nukentėjusiajai, o tik paskui jos draugui puolus ją gelbėti kaltinamasis susigrūmė su nukentėjusiosios draugu E. P.. Dėl to kaltinamojo pozicija, kurią jis išreiškė ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pats buvo užpultas ir sumuštas vertintina kaip jo gynybinė pozicija, nes neatitinka į bylą surinktų įrodymų ir objektyviai įvykį atspindinčių aplinkybių.

Taigi nurodytų įvykių visuma, kurią patvirtina byloje tiesiogiai ištirti įrodymai, suponuoja išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas ne pirmą kartą. Prieš tai kaltinamasis taip pat buvo padaręs nusikalstamas veikas, kurios susijusios su smurtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga suponuoja išvadą, kad kaltinamasis nusikalta ne atsitiktinai, o tendencingai, todėl bausmė jam turi būti adekvati sulaikanti jį nuo nusikaltimų darymų ateityje ir tinkamai jį nubaudžianti. Dėl to teismo manymu šie BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo veiksmuose atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia pripažintas faktas, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio santykį teismas skiria didesnę bausmę nei laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis, t. y 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2024 m. spalio 20 d. 23 val. 30 min. iki 2024 m. spalio 21 d., 16 val. 20 min., vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis laikiname sulaikyme praleido iki vienos paros, šis laikas prilygintinas vienai laisvės atėmimo dienai ir kaltinamajam skirtina galutinė 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs visos paskirtos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį. Dėl to šiuo nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių bausmė bendrintina su neatlikta bausmė, kuri buvo paskirta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis). Teismas parinkdamas tokį nuosprendžių bendrinimo būdą konstatuoja, kad kaltinamasis padarė atskirą nusikalstamą veiką, nusikalto jau būdamas teistas ir bausmės atidėjimo laikotarpiu, todėl jam švelninti bausmę ją bendrinant iš dalies sudedant nėra pagrindo.

Iš bylos duomenų (Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažymos) matyti, kad kaltinamasis bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį iš dalies yra atlikęs. Kaip matyti iš priimto Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio paskiriant jam 1 metų ir 6 mėnesių bausmę, ji buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartimi paskirta basume ją iš dalies sudedant ir į bausmės laiką įskaitytas laikas atliktas pagal šį procesinį sprendimą. Kaip matyti iš Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, kaltinamasis vykdant 2024 m. liepos 12 d. priimtą procesinį sprendimą atvyko į įkalinimo įstaigą 2024 m. rugsėjo 17 d. ir iš jos išvyko 2024 m. spalio 9 d. Tai reiškia, kad asmuo yra atlikęs 22 d. laisvės atėmimo bausmę, kuri turi būti įskaityta į pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Dėl to teismas konstatuoja, kad kaltinamasis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį yra neatlikęs 1 metų 5 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės. Subendrinus šią bausmę su šiuo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių ir 29 dienų bausme kaltinamajam skirtina galutinė 2 metų 2 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnį priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, teismas turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl to CD ir DVD laikmenos įdėtos į voką paliktini saugoti byloje.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad už kaltinamojo gynyba valstybė patyrė 238,03 Eur. išlaidas. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šį teisinį reguliavimą valstybės garantuojamos išlaidos, kurios susidarė dėl būtino gynėjo dalyvavimo priteisiamos visais atvejais, išskyrus dvi išimtis, kai bloga kaltinamojo turtinė padėtis arba gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais. Pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl kaltinamasis ir jo gynėjas siekdami, kad išlaidos susijusios su būtinu gynėjo dalyvavimu nebūtų priteistos, turėjo pateikti į bylą įrodymus, kurie patvirtintų sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau tai padaryta nebuvo. Dėl to iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos išlaidos, kurios susijusios su būtinu gynėjo dalyvavimu.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikiną sulaikymą nuo 2024 m. spalio 20 d. 23 val. 30 min. iki 2024 m. spalio 21 d. 16 val. 20 min. vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirti galutinę 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 5 mėnesių 8 dienų bausme ir paskirti subendrintą 2 metų 2 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmę.

CD ir DVD laikmenas įdėtas į voką palikti saugoti byloje.

Iš kaltinamojo V. P. priteisti valstybės naudai 238,03 Eur. teisinės pagalbos išlaidų.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.