Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-581-159/2012

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-14
Bylos Nr.: 2A-581-159/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
Ieškovas: Tauragės rajono savivaldybės tarybos
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Hidroenergija“, R. O.
Trečiasis asmuo: VĮ Valstybės žemės fondas
Advokatai: Haroldas Ivanauskas, Virgilijus Kaupas, Simona Augėnaitė

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-581-159/2012

Teisėja Daiva Žebelienė Procesinio sprendimo kategorija(S)35.4; 42.8; 42.9; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gruodžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės Tauragės rajono savivaldybės tarybos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroenergija“ atstovams direktoriui R. K. ir advokatui Haroldui Ivanauskui, atsakovo R. O. atstovei advokatei Simonai Augėnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroenergija“ apeliacinį skundą ir atsakovo R. O. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-607/2011 pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės tarybos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams R. O., uždarajai akcinei bendrovei „Hidroenergija“ dėl įpareigojimo vykdyti 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1 dėl Balskų hidrotechnikos įrenginių priežiūros ir remonto darbų atlikimo, trečiasis asmuo VĮ Valstybės žemės fondas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus R. O. ir UAB „Hidroenergija“ tinkamai įvykdyti 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 dėl Balskų hidrotechnikos įrenginių priežiūros ir remonto reikalavimus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti šiuos Balskų hidrotechnikos įrenginių priežiūros ir remonto darbus: 1.1. Šachtos remonto ir priežiūros darbus: 1.1.1. suremontuoti tarnybinį tiltelį (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 6 p., 16 p.); 1.1.2. įrengti tiltelio turėklus (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 4 p., 13 p.); 1.1.3. užtaisyti šachtos betoninius paviršius sienose, naudojant specialius priedus, nuvalant aprūdijusias armatūras smėliasroviu ir išbetonuoti paviršius betonu B25F150W6 (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 7 p., 16 p. ); 1.1.4. suremontuoti dugninius metalinius skydus, pagaminant 1,5x1,5 m plienines konstrukcijas, ir jas sumontuoti (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 8 p.); 1.1.5. suremontuoti keltuvus, pagaminant plienines konstrukcijas ir jas sumontuojant bei nudažant plienines konstrukcijas antikoroziniais dažais (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 9 p., 12 p.); 1.2 Atlikti vamzdžių linijų, raminimo šulinio ir žemutinio bjefo priežiūros ir remonto darbus: 1.2.1. užtaisyti betoninius paviršius vamzdyne naudojant specialius priedus (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 1 p., 2 p. ); 1.2.2. užtaisyti betoninius paviršius sienose naudojant specialius priedus (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 3 p.); 1.2.3. atstatyti betoninius dantis (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 5 p., 6p.); 1.2.4. sutvarkyti aukštutinio bjefo ir žemutinio bjefo šlaitų tvirtinimo plokštes (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 11 p., 12 p., 13 p); 1.3. Atlikti žemių užtvankos priežiūros ir remonto darbus: 1.3.1. išvalyti užtvankos drenažo vamzdžius (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 1 p., 2 p.); 1.3.2. išvalyti drenažo kolektorius ir šulinius (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 3 p. ); 1.3.3. užbetonuoti šlaitų tvirtinimo plokštes betonu B 25F150W6 (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 4 p.); 1.3.4. atstatyti tvirtinimo plokščių siūles armatūra 010AI (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 5 p.). Nurodė, kad 2001-11-30 tarp nuomotojo – Tauragės apskrities viršininko ir nuomininko – atsakovo R. O., pasirašyta Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartis Nr. 1, pagal kurią atsakovui R. O. 50 m. laikotarpiui išnuomoti keturi Tauragės ir Jurbarko hidrotechnikos kompleksai, iš jų ir Balskų. Sutartimi nustatyti išnuomojamų hidrotechnikos kompleksų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos pobūdis – mažųjų hidroelektrinių statyba ir eksploatacija. Atsakovai pagal 2001-11-30 nuomos sutarties 4 punktą nuo sutarties pasirašymo dienos perėmė iš institucijų, eksploatuojančių hidrotechnikos kompleksus, visas šių kompleksų priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ir netinkamą vykdymą. Pagal nuomos sutarties 12.1. punktą atsakovas R. O., kaip nuomininkas, nuo sutarties pasirašymo dienos tapo atsakingas už visus keturis išnuomotus hidrotechnikos kompleksus, jų saugumą bei dengia visas jų eksploatacijos ir remonto išlaidas. Pareiga atlikti išsinuomoto daikto kapitalinį remontą yra sutarties šalių susitarimo dalykas. 2001-11-30 nuomos sutarties turinys, ikisutartiniai šalių santykiai ir vėlesni sutarties šalių veiksmai leidžia tvirtinti, jog statinių nuomotojas ir nuomininkas susitarė, kad išnuomoto turto ir paprastąjį, ir kapitalinį remontą darys R. O. ir UAB „Hidroenergija“. Atsakovai pagal 2001-11-30 nuomos sutartį neatliko būtinų Balskų hidrotechnikos komplekso priežiūros ir statybos einamojo remonto darbų, todėl kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovus įvykdyti prievoles, kylančias iš 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 (t. 1, b. l. 1–21, t. 2, b. l. 27–28).

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-11-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovus R. O. ir UAB „Hidroenergija“ tinkamai įvykdyti 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 dėl Balskų hidrotechnikos įrenginių priežiūros ir remonto reikalavimus ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti šiuos Balskų hidrotechnikos įrenginių remonto darbus: 1.1. Šachtos remonto darbus: 1.1.1. suremontuoti tarnybinį tiltelį (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 6 p., 16 p.); 1.1.2. įrengti tiltelio turėklus (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 4 p., 13p.); 1.1.3. užtaisyti šachtos betoninius paviršius sienose, naudojant specialius priedus, nuvalant aprūdijusias armatūras smėliasroviu ir išbetonuoti paviršius betonu B25F150W6 (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 7 p., 16 p. ); 1.1.4. suremontuoti dugninius metalinius skydus, pagaminant 1,5x1,5 m plienines konstrukcijas, ir jas sumontuoti (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 8 p.); 1.1.5. suremontuoti keltuvus, pagaminant plienines konstrukcijas ir jas nudažant antikoroziniais dažais (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 9 p., 12 p.); 1.2 Atlikti vamzdžių linijų, raminimo šulinio ir žemutinio bjefo remonto darbus: 1.2.1. užtaisyti betoninius paviršius vamzdyne naudojant specialius priedus (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 1 p., 2 p. ); 1.2.2. užtaisyti betoninius paviršius sienose naudojant specialius priedus (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 3 p.); 1.2.3. atstatyti betoninius dantis (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 4 psl., 5 p., 6 p.); 1.2.4. sutvarkyti aukštutinio bjefo ir žemutinio bjefo šlaitų tvirtinimo plokštes (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 11 p., 12 p., 13 p.); 1.3. Atlikti žemių užtvankos remonto darbus: 1.3.1. išvalyti užtvankos drenažo vamzdžius (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 1 p., 2 p.); 1.3.2. išvalyti drenažo kolektorius ir šulinius (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 3 p.); 1.3.3. užbetonuoti šlaitų tvirtinimo plokštes betonu B 25F150W6 (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 4 p.); 1.3.4. atstatyti tvirtinimo plokščių siūles armatūra 010AI (pagal Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techninį ir darbo projektą, 2004 m., 5 psl., 5 p.). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė solidariai iš atsakovų R. O. ir UAB „Hidroenergija“ bylinėjimosi išlaidas valstybei: 122,70 Lt žyminio mokesčio ir 54 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad nuo 2001 m. gruodžio mėnesio atsakovai perėmė Balskų hidrotechnikos kompleksų priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ir netinkamą vykdymą. Priežiūros funkcijas pagal minėtos sutarties 4 punktą teismas aiškino kaip hidrotechnikos kompleksų paprastojo ir kapitalinio remonto darbų organizavimą remiantis 2010-11-26 ekspertizės aktu. 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties 12.1 punkte aiškiai suformuluotas atsakovo R. O. įsipareigojimas nuo sutarties pasirašymo dienos būti atsakingam už visus keturis išnuomotus kompleksus, jų saugumą bei dengti visas jų eksploatacijos ir remonto išlaidas. Pagal 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį išnuomojamų hidrotechnikos kompleksų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – mažųjų hidroelektrinių statyba ir eksploatacija. Valstybė, išnuomojusi keturis hidrotechnikos kompleksus tikėjosi gauti pelną ir nuomos sutarties 6 punkte nustatė nuomininkui 502 500 Lt metinį mokestį už hidrotechnikos kompleksų nuomą, kuris turi būti pradedamas mokėti ketvirtaisiais metais nuo pirmosios pastatytos hidroelektrinės eksploatavimo pradžios. Balskų hidrotechnikos statinių nuomos santykių specifiškumą lemia išnuomoto turto nuosavybės forma ir ieškovo teisinė padėtis, kadangi valstybei priklausantį turtą panaudos pagrindais valdo Tauragės rajono savivaldybė, todėl ginčui išspręsti turi būti taikomi ir teisės aktai, reglamentuojantys valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Aiškinant nuomos sutarties sąlygas taip, kad Tauragės rajono savivaldybei, kaip nuomotojai, tektų pareiga atlikti Balskų ir likusių trijų hidrotechnikos kompleksų įrenginių remontą – paprastąjį ir kapitalinį, tektų pripažinti, kad tokia sutarties sąlyga nepagrįstai suteikia atsakovams perdėtą pranašumą. Teismo nuomone, palyginti nedidelis nuomos mokestis bei galioję ir galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, nuomos sutarties šalims leido pagrįstai manyti, kad valstybė negalėjo įsipareigoti nuolat gerinti išnuomojamą turtą nuomininko ūkinei veiklai, nes atsakovai savivaldybės sąskaita įgytų neproporcingai didelį pranašumą ir gautų neproporcingai didelę, palyginti su prievolėmis, naudą, savivaldybės gaunama nauda būtų neproporcingai maža, atsižvelgiant į jos prievoles pagal nuomos sutartį. Nuomininkui R. O. 2001-11-30 nuomos sutarties pagrindu Balskų hidrotechnikos statiniai perduoti tinkamos kokybės, jie netrukdė visiškai ar iš dalies naudotis statiniais pagal jų tiesioginę paskirtį, apie nuomojamų Balskų hidrotechnikos statinių būklę atsakovas R. O. žinojo dar iki 2001-11-30 nuomos sutarties sudarymo, nes atsakovas buvo Balskų tvenkinio naudotojo UAB „Vizbarų žuvininkystė“ valdybos pirmininkas. Atsakovas R. O. nei nuomos sutarties sudarymo metu, nei nuomojamo turto perdavimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl nuomojamo turto netinkamos būklės. Atsakovams buvo žinoma, kad 2003-07-22 Tauragės rajono savivaldybė hidroelektrinės techninį projektą papildė taip, kad R. O. ir UAB „Hidroenergija“ statant hidroelektrinę kartu jų jėgomis ir sąskaita būtų atlikti ir visų hidrotechnikos statinio elementų remontas, tačiau dėl tokių savivaldybės veiksmų nuomininkai jokių pretenzijų nepareiškė. Atsakovai R. O. ir UAB „Hidroenergija“ nuomos sutartį sudarė turėdami tikslą vykdyti komercinę ūkinę veiklą valstybinės reikšmės pavojingame objekte, todėl tokiam ūkio subjektui įstatymais taikomi griežtesni atsakomybės reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, griežtesni veiklos standartai. Atsakovai prisiėmė riziką, susijusią su hidrotechnikos įrenginių valdymu ir naudojimu. Jie savo veiksmais pripažino, jog turi atlikti statybos remonto darbus tiek einamuosius, tiek kapitalinius, nes 2005-05-12 UAB „Hidroenergija“ įteikė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui raštą Nr. 05-93 „Dėl hidrotechnikos komplekso remonto“, juo informavo savivaldybę, jog bendrovė jau atlieka Balskų tvenkinio hidrotechnikos statinių remonto ir priežiūros darbus, juos įsipareigoja baigti iki 2005-06-31, o vadovaudamasi Tauragės rajono savivaldybės architektūros skyriaus 2005-01-03 išduotu projektavimo sąlygų sąvadu ir suderintu projektu įsipareigoja iki 2007-12-31 atlikti Balskų hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų R. O. ir UAB „Hidroenergija“ elgesys sudarant susitarimus su Tauragės rajono savivaldybe, teikiant įvairius kitokius pasiūlymus savivaldybei dėl nuomos sutarties vykdymo, laikytinas jų įsipareigojimu vykdyti visus išsinuomotų įrenginių remonto darbus. 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties 12.1 punkte nurodyta, kad šalys susitarė, jog išnuomoto turto remontą ir einamąjį, ir kapitalinį atliks atsakovas R. O. ir jo jungtinės veiklos sutarties partneris UAB „Hidroenergija“ ir kad nuomininkas nuo sutarties pasirašymo dienos tampa atsakingas už visus keturis išnuomotus hidrotechnikos kompleksus, jų saugumą bei dengia visas jų eksploatacijos ir remonto – ir einamojo, ir kapitalinio – išlaidas. Atsakovai iki šiol naudojasi išsinuomotu valstybės turtu – Balskų hidrotechnikos statiniais pagal jų tiesioginę paskirtį, jie per visą nuomos laikotarpį nuo 2001-11-30 nuomos sutarties sudarymo nevykdė savo pareigos vykdyti išsinuomoto komplekso priežiūros funkcijų, nustatytos pareigos dengti jų eksploatacijos ir remonto išlaidas ir padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl nuomininkų pareigų vykdymo t. y. daryti išnuomoto turto priežiūrą ir remontą, yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalaujamiems atlikti statinių remonto darbams žiemos sezonas netinka, todėl terminą darbams atlikti pratęsė ir nustatė 6 mėnesių terminą. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės reikalavimai, susiję su darbų atlikimu, yra nekonkretūs ir negali būti tenkinami dėl jų abstraktumo, nes ieškovė ieškinio dalyką patikslino ir nurodė vadovautis 2004 m. UAB „Hidroprojektas“ parengtu užsakovės UAB „Hidroenergija“ pavedimu Balskų tvenkinio vandens pertekliaus pralaidos remonto techniniu ir darbo projektu. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005-07-12 nutartimi išdavė atsakovams leidimą atlikti įrenginių kapitalinio remonto darbus be ieškovės sutikimo ir tai reiškia, kad kapitalinio remonto atlikimas yra ieškovės pareiga, nes 2005-06-08 Tauragės rajono savivaldybės specialistas išdavė statytojai UAB „Hidroenergija“ ir R. O. jų pačių prašymu statybos leidimą Nr. 92 RKN Balskų hidrotechnikos komplekso kapitaliniam remontui, todėl atsakovams nebuvo pagrindo kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl leidimo išdavimo, kadangi atsakovai turėjo ieškovo išduotą statybos leidimą RKN Balskų hidrotechnikos komplekso kapitaliniam remontui (t. 2, b. l. 181–195).

Atsakovė UAB „Hidroenergija“ 2011-12-05 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl įpareigojimo vykdyti 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1 dėl Balskų hidrotechnikos įrenginių priežiūros ir remonto darbų atlikimo bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovų ginčas – nuomotojo ar nuomininko sąskaita turi būti atliekamas kapitalinis remontas – yra galutinai išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria nuomininkui išduotas teismo leidimas vykdyti statybos darbus nuomotojo sąskaita. Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-12 nutartimi nustatyti faktai dėl nuomos sutarties turinio šioje byloje ginčo šalims turi prejudicinę galią. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovams nebuvo pagrindo kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl leidimo išdavimo, nes atsakovai turėjo ieškovės išduotą statybos leidimą Balskų hidrotechnikos komplekso kapitaliniam remontui. Nagrinėjamoje byloje neturėjo būti iš naujo sprendžiamas klausimas, kam pagal šalių sudarytą nuomos sutartį tenka kapitalinio remonto prievolė ir kieno sąskaita jis turi būti atliekamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nustatančias įrodymų vertinimą, ir pažeidė rungtyniškumo principą, lemiantį tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teismas, perrašęs ieškinyje nemotyvuotus teiginius, padarė tą pačią klaidą dėl ginčo objekto, kaip ir ieškovė, ginčo objektui nepagrįstai priskirdamas ir einamojo remonto pareigą, nors atsakovai ilgai užtrukusio bylinėjimosi metu neginčijo einamojo remonto prievolės priskyrimo nuomininkui pagal sutartį, bet nuosekliai įrodinėjo, kad kapitalinio remonto darbų prievolė ir sąnaudos pagal nuomos sutartį teko nuomotojui. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė jokiais skaičiavimais nepagrindė savo teiginių dėl neva gaunamos naudos iš nuomos mokesčio ir neįvertino šiems teiginiams akivaizdžiai prieštaraujančių byloje surinkti įrodymų. Skundžiamajame sprendime teismas nurodė motyvais nepagrįstas išvados dėl palyginti nedidelio nuomos mokesčio ir neįvertino šiems teiginiams akivaizdžiai prieštaraujančių byloje surinktų įrodymų. Teismas, vertindamas šalių elgesį po sutarties sudarymo ir perduotų hidrotechnikos objektų būklę, faktiškai pakartojo ieškinio motyvus, savo išvadų nepagrindė byloje surinktais įrodymais, neleistinai iškreipdamas rašytinių įrodymų turinį ir vertindamas tik tuos, kurie galėtų būti palankūs ieškovei ir nebevertino jų su kitais bylos duomenimis. Teismas pažeidė CK normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, dėl to buvo netinkamai išaiškinta šalių prievolė dėl turto kapitalinio remonto. Teismas aiškindamas nuomos sutartyje įtvirtinto remonto sąvokos reikšmę ir šalių ketinimus nepagrįstai vadovavosi Statybos įstatymu, galiojančiu teismo sprendimo priėmimo dieną, o ne sutarties sudarymo metu. Šalių sudaryta nuomos sutartis nenumatė, kad nuomojamo turto kapitalinį remontą turi daryti nuomininkas. Nuomos sutarties 12.1 punkto nuostata, – kad nuomininkas dengia visas jų eksploatacijos ir remonto išlaidas – negali būti aiškinama kaip nustatanti nuomininko prievolę dengti kapitalinio remonto išlaidas. Teismas, aiškindamas sutartį, neanalizavo šalių ketinimų, todėl neįvertino svarbių aplinkybių, kad Balskų hidrokomplekso numos sutartį sudaręs R. O. buvo ne vienintelis tvenkinio naudotojas ir jo eksploatavimu suinteresuotas asmuo, kad turto kapitalinio remonto darbai skirti išimtinai nuomininko veiklai ir nuomotoja išsaugojo ekonominį interesą į darbus, atkuriančius turto naudingąsias savybes ir ilginančias eksploatavimo laiką. Mokėjo nuomos mokestį, kuris per nuomos terminą keletą kartų dengia nuomojamo hidrokomplekso vertę. Atsakovas neketino perimti prievolės dėl jam nepriklausančio ir neįgyjamo daikto pagerinimo išlaidų. Akivaizdu, kad perimdamas daugiau negu 40 proc. nudėvėtą turtą, kurio būklė perdavimo metu buvo patenkinama, bet kuris protingas asmuo būtų atskirai aptaręs laukiančio kapitalinio remonto darbų organizavimo ir išlaidų/įskaitymo į nuomos mokestį klausimus. Teismas, aiškindamas nuomos sutarties sąlygą ją pasiūliusios šalies naudai, pažeidė ir CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sutarties aiškinimo taisyklę. Teismas nepagrįstai kapitalinio remonto prievolę siejo su 2004-09-16 Balskų tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis ir pažeidė CK 6.492 straipsnio 1 dalį ir Statybos įstatymo 41 straipsnio 5 dalį. Teismas, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, nepasisakė dėl UAB „Hidroenergija“ tenkančios prievolių dalies sprendimo nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse. Teismas pasisakydamas dėl motyvų, susijusių su ieškinio reikalavimais, juos nepagrįstai atmetė vien tuo pagrindu, kad ieškinio dalykas patikslintas. Mano, kad teismo sprendimu nustatytas terminas yra aiškiai per trumpas sprendimo įvykdymui. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 3–22).

Atsakovas R. O. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „Hidroenergija“ apeliacinio skundo. Nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus ir prašo skundą tenkinti (t. 3, b. l. 95).

Atsiliepimas

Ieškovė Tauragės rajono savivaldybė 2011-12-30 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo atsakovės UAB „Hidroenergija“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įvertinęs bylos įrodymų visetą teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovai nuomos sutartį sudarė turėdami tikslą užsiimti komercine ūkine veikla valstybinės reikšmės pavojingame objekte, todėl tokiam ūkio subjektui įstatymų yra taikomi griežtesni atsakomybės reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, tad atsakovai prisiėmė su hidrotechnikos įrenginių valdymu ir naudojimu susijusią riziką. Mano, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovų išsinuomotų hidrotechnikos statinių eksploatavimu ir priežiūra. Apeliantė nepagrįstai sureikšmina Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kaip procesinį dokumentą, turintį prejudicinę galią šioje byloje. Apelianto nurodytos aplinkybės nebuvo teismo pripažintos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad padarytas CPK 185 straipsnio ir rungtyniškumo principo pažeidimas. Apeliantė skundą grindžia naujais rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo tiriami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir prašo šių įrodymų nepridėti (t. 3, b. l. 103–106).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2001-11-30 šalių sudarytoje Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartyje Nr. 1 numatytų 12.1 punkto sąlygų aiškinimo. Byloje keliamas klausimas, ar pagal minėtą sutartį atsakovams R. O. ir UAB „Hidroenergija“ tenka pareiga atlikti ieškovės nurodomus Balskų hidrotechnikos įrenginių priežiūros ir remonto darbus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2001-11-27 R. O. ir UAB „Kauno Teodora“ (nuo 2002-05-01 pervardyta į UAB „Hidroenergija“) sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendrai veikti R. O. išsinuomotų hidrotechnikos kompleksų bazėje įrengiant mažąsias hidroelektrines ir jas eksploatuoti gaunant pajamas iš šios veiklos (t. 1, b. l. 30–44). 2011-11-30 Tauragės apskrities viršininkas, kaip nuomotojas, ir R. O., kaip nuomininkas, pasirašė Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartį Nr. 1. Šia sutartimi R. O. 50 metų laikotarpiui išnuomoti 4 (duomenys neskelbtini) rajonuose esantys hidrotechnikos kompleksai, tarp jų ir Balskų hidrotechnikos kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45–46).

Apeliantė neginčija nuomininkės pareigos atlikti einamuosius remonto darbus, tačiau nurodo, kad kapitalinio remonto darbų prievolė ir sąnaudos pagal nuomos sutartį teko nuomotojai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi šalių sudarytos sutarties nuostatas, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. CK 6.492 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartyje Nr. 1 numatyta sąlyga, kad nuomininkas nuo sutarties pasirašymo dienos tampa atsakingu už visus keturis išnuomotus kompleksus, jų saugumą bei dengia visas jų eksploatacijos ir remonto išlaidas (sutarties 12.1 punktas). Šioje sutarties nuostatoje nėra detalizuojama išnuomotų kompleksų remonto sąvokos apimtis. 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 pasirašymo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 punktas numatė, kad statinio remontas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą. Nors sutartyje aiškiai įvardyta bendra išnuomotų kompleksų – statinių – remonto sąvoka, apeliantė nesutinka, kad ši sąvoka apima ir kapitalinį remontą. Įstatymas įtvirtina sutarčių aiškinimo taisykles, numatančias, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus abejonėms dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šios sąvokos aiškinamos priskiriant priimtiniausią, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmę (CPK 6.193 straipsnio 3 dalis). Šios situacijos atveju aiškinant remonto sąvokos apimtį vertintina 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties prigimtis, esmė ir jos dalykas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 12.1 punktą sąsajumo aspektais su apeliantės atliktais veiksmais. Pažymėtina, kad šalys turėjo galimybę spręsti klausimą dėl minimo sutarties 12.1 punkto pakeitimo, nes 2002-06-25 buvo sudarytas susitarimas Nr. 1 dėl Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo pakeisti minėtos sutarties 12.2, 12.4 punktai, panaikintas 12.3 punktas (t. 2, b. l. 53). 2001 m. gruodžio mėn. Tauragės apskrities viršininko administracijos valdomų hidrotechnikos kompleksų perdavimo–priėmimo akte Nr. 1 jau buvo įvardyti Balskų hidrotechnikos įrenginių defektai ir bendra užtvankos būklė įvertinta kaip „patenkinama“. Nuomojamo turto būklė apeliantei ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam atsakovui R. O. sutarties sudarymo metu bei nuomojamo turto perdavimo metu buvo žinoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-07-22 UAB „Hidroprojektas“ raštu Nr. 113-549 informavo ieškovę Tauragės rajono savivaldybę bei UAB „Hidroenergija“, kad atsižvelgdami į Tauragės rajono administracijos Turto valdymo skyriaus sąlygas dėl HE statybos techninį projektą papildė taip, jog numatomas atlikti visų hidrotechnikos statinio elementų remontas pagal hidrotechnikos statinio būklės patikrinimo aktą (t. 1, b. l. 67). 2003-07-25 Tauragės rajono savivaldybės administracija išdavė apeliantei UAB „Hidroenergija“ statybos leidimą Nr. 24 Balskų hidroelektrinės statybai su sąlyga, kad bus įvykdytos sąlygos, numatytos Aplinkos apsaugos agentūros 2003-07-11 rašte Nr. 11-4-723, t. y. kad Balskų hidroelektrinės statybos metu bus atliktas Balskų tvenkinio hidrotechnikos statinių remontas (t. 1, b. l. 68, 75, 84). Taip pat nustatyta, kad 2005-05-18 raštu apeliantė nurodė, jog yra įsipareigojusi atlikti ir atlieka remonto ir priežiūros darbus, taip pat įsipareigoja atlikti Balskų hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą (t. 1, b. l. 87). 2005-06-08 ieškovės ir apeliantės sudaryto susitarimo 1 punktu R. O. ir UAB „Hidroenergija“ įsipareigojo gauti leidimą kapitaliniam Balskų hidrotechnikos komplekso remontui ir pradėti Balskų hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą pagal 2005-01-03 išduotų projektavimo sąlygų reikalavimus ir jį atlikti iki 2007-11-01 (t. 1, b. l. 90). 2005-06-08 apeliantei išduotas statybos leidimas Balskų hidrotechnikos komplekso kapitalinio remonto darbams, šiuos darbus apeliantė nurodė atliksianti esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms (t. 1, b. l. 91–92, 96). Bylos medžiaga patvirtina, kad apie įsipareigojimą atlikti nuomojamo turto remontą, įskaitant ir kapitalinį remontą, atsakovui R. O. ir apeliantei UAB „Hidroenergija“ buvo žinoma.

Apeliacinės instancijos teismui ieškovės atstovas patvirtino, kad statant hidroelektrinę turėjo būti atliktas Balskų tvenkinio hidrotechnikos statinių remontas, tačiau toks remontas atliktas nebuvo. Ieškovei nesutikus pasirašyti Balskų hidroelektrinės pripažinimo tinkama naudoti akto, atsakovė UAB „Hidroenergija“ įsipareigojo atlikti Balskų hidrotechnikos komplekso kapitalinį remontą, tačiau ieškovei 2005-06-09 pasirašius Balskų hidroelektrinės pripažinimo tinkama naudoti aktą, atsakovė kapitalinio remonto neatliko, pakeitė savo poziciją ir iškėlė ginčą dėl sumokėjimo už atliktiną kapitalinį remontą. 2005-06-09 Balskų hidroelektrinė pripažinta tinkama naudoti, tačiau atsakovai nuo 2009 m. nemoka nuomos mokesčio.

Pažymėtina, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat įvertina sutarties esmę bei jos dalyką – 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartyje Nr. 1 nustatyta išnuomojamų Balskų hidrotechnikos kompleksų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos pobūdis – mažųjų hidroelektrinių statyba ir eksploatacija (sutarties 3 punktas). Šiuo atveju turto nuomotoja yra valstybei priklausantį turtą patikėjimo teise valdanti Tauragės rajono savivaldybė. Nuomos sutarties terminas – 50 metų, o metinis mokestis už 4 hidrotechnikos kompleksus sudaro 502 500 Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sutarties 4 punkte šalys numatė, jog nuomininkas nuo sutarties pasirašymo dienos perima iš institucijų, eksploatuojančių hidrotechnikos kompleksus, visas šių kompleksų priežiūros funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas pareigas ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 2010-11-26 ekspertizės akto Nr. 10-17 išvadose pažymėta, kad priežiūros darbai nėra atskira darbų rūšis – statinio priežiūros darbai apima paprastojo ir kapitalinio remonto organizavimą, todėl statinio priežiūros darbams priskirtini ne patys ieškinyje išvardyti konkretūs remonto darbai, bet darbų, priskirtų kapitaliniam ir paprastajam remontui, organizavimas. Minėtame ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, kad ieškiniu ieškovės reikalaujamų atlikti Balskų hidrotechnikos įrenginių remonto darbų atlikimas yra būtinas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių susitarimo 12.1 punkto sąlygų vertinimas kaip 50 metų laikotarpiui nustatančių ieškovei pareigą padengti įrenginių eksploatacinio ir remonto išlaidas, prieštarautų elementariems verslo praktikos, protingumo ir sąžiningumo principams bei neatitiktų sutarties sąlygų visumos.

Įvertinus sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties esmę, dalyką ir sistemiškai aiškinant sutarties sąlygų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad remonto sąvoka sutartyje vartojama apeliantės nurodoma siauresne reikšme, t. y. kad ši sąvoka neapima kapitalinio remonto darbų. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir pagrįstai išaiškino, kad 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutartimi šalys susitarė, jog išnuomoto turto remontą –ir einamąjį, ir – kapitalinį atliks atsakovas R. O. ir šio jungtinės veiklos sutarties partnerė UAB „Hidroenergija“ ir kad nuomininkas nuo sutarties pasirašymo dienos tampa atsakingas už visus keturis išnuomotus hidrotechnikos kompleksus, jų saugumą bei dengia visas jų eksploatacijos ir remonto – ir einamojo, ir kapitalinio – išlaidas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-12 nutartimi atsakovams išduoto teismo leidimo atlikti įrenginių kapitalinio remonto darbus be ieškovės sutikimo prejudicinės galios nagrinėjamu atveju. Apeliantė remiasi minėtoje nutartyje teismo nurodytu argumentu, kad nuomos sutartyje nėra nurodyta, kam tenka pareiga atlikti kapitalinio remonto darbus, o jeigu sutartyje nenustatyta, kad kapitalinį remontą privalo atlikti nuomininkas, tokia pareiga pagal CK 6.492 straipsnio 1 dalį tenka nuomotojui, todėl jį turi atlikti nuomotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 straipsnis). Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (CPK 182 straipsnis). Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl teismo leidimo išdavimo kapitaliniam remontui atlikti, nebuvo atliekama ginčo nuomos sutarties sąlygų analizė sutarčių aiškinimo aspektu, be to, joje nedalyvavo trečiuoju asmeniu nagrinėjamoje byloje įtraukta VĮ „Valstybės žemės fondas“. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiga atlikti nuomojamo turto kapitalinį remontą tenka nuomininkui, o 2005-06-08 Tauragės rajono savivaldybės specialistas išdavė UAB „Hidroenergija“ ir R. O. statybos leidimą Balskų hidrotechnikos komplekso kapitaliniam remontui jų pačių prašymu (t. 1, b. l. 88–89, 91–92). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad esant šioms aplinkybėms atsakovams nebuvo pagrindo kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl leidimo išdavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005-07-12 nutartyje išdėstyti argumentai dėl nuomos sutarties sąlygų neturi prejudicialumo, o apeliantės argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik įrodymus, kurie galėtų būti palankūs ieškovei ir nevertino jų kartu su kitais bylos duomenimis. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismo pareiga motyvuoti įvertinus byloje pateiktus įrodymus neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą.

Skundžiamu sprendimu bylą nagrinėjęs teismas įpareigojo atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. apeliantę UAB „Hidroenergija“ ir atsakovą R. O. įpareigojo tinkamai įvykdyti 2001-11-30 Hidrotechnikos kompleksų nuomos sutarties Nr. 1 dėl Balskų hidrotechnikos įrenginių priežiūros ir remonto reikalavimus ir atlikti nurodytus Balskų hidrotechnikos įrenginių remonto darbus. Kadangi priimdamas sprendimą dėl kelių atsakovų teismas nurodė, kad sprendimą turi vykdyti abu atsakovai, apeliantės argumentai dėl CPK 274 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl termino teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad per nustatytą terminą realiai nebus galima įvykdyti numatytų remonto darbų.

Esant tokioms anksčiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai turinčias aplinkybes, ištyrė pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinus apeliacinio skundo ir esant ieškovės prašymui, išlaidų dydį patvirtinantiems įrodymams, ieškovei Tauragės rajono savivaldybei iš apeliantės UAB „Hidroenergija“ priteistinos 2 873,75 Lt išlaidos advokatų pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (t. 3, b. l. 135–138), CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Tauragės rajono savivaldybei iš atsakovės UAB „Hidroenergija“ 2 873,75 Lt išlaidų advokatų pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma Čuchraj