Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant pareiškėjo J. G. T. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, suinteresuotam asmeniui V. B., nedalyvaujant pareiškėjui J. G. T., suinteresuotam asmeniui D. B., suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Jono G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., D. B., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2011-08-03 mirė pareiškėjo sutuoktinė A. T., po kurios mirties liko palikimas – dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), baldai ir kiti namų apyvokos daiktai bei mirusiosios A. T. vardu kredito įstaigose esantys indėliai ir galimai kitas turtas. 1995-09-28 A. T. buvo surašiusi testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo lygiomis dalimis visą savo turtą paliko savo dukrai iš pirmos santuokos V. B. ir jos sūnui (A. T. anūkui) D. B.. Tačiau šie asmenys paveldėti A. T. turtą nepageidavo, todėl per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė (2012-01-12 Kauno m. 20-ojo notarų biuro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teigė, jog V. B. ir D. B. pageidauja, kad A. T. turtą paveldėtų jis (J. G. T.), kaip sutuoktinis, galintis pretenduoti į paveldėjimą pagal įstatymą. Nurodo, kad kitų galimų paveldėtojų, pretenduojančių į mirusiosios turtą, nėra. Mano, kad jis (J. G. T.) po sutuoktinės A. T. mirties priėmė jos palikimą, nes po jos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti

Suinteresuotas asmuo D. B. į teismo posėdį, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, neatvyko, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes į 2012-04-05, 10.00 val. teismo posėdį, apie kurį jam žinoma, atvykti negali, kadangi šiuo metu laikinai yra išvykęs iš Lietuvos. Nurodė, jog sutinka su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (57 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Jono G. T. sutuoktinė A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (6, 7 b.l.); 1995-09-28 testamentu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) A. T. visą savo turtą, kuris jai priklausė mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis paliko anūkui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), (14, 15, 16 b.l.) ir dukrai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), (14, 26 b.l.), tačiau minėti asmenys per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla po A. T. mirties Kauno miesto 20-ame notaro biure užvesta nebuvo (8 b.l.). Po A. T. mirties liko jos sutuoktinio J. G. T. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, minėtas butas buvo įsigytas santuokos metu – 1992-08-21 (11 b.l.). Pareiškėjas J. G. T. kartu su savo sutuoktine A. T. iki pastarosios mirties visą laiką gyveno bei buvo deklaravę gyvenamąsias vietas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (9, 17-18 b.l.). Po sutuoktinės A. T. mirties pareiškėjas J. G. T. toliau mokėjo mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas (20-25 b.l.).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d., 3 d.). Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 4 d.). Teismas pažymi, kad CK 5.50 str. 2 d. nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Pareiškėjo sutuoktinė A. T. 1995-09-28 buvo surašiusi testamentą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą turtą, kuris jai priklausė mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, lygiomis dalimis paliko D. B. ir V. B., tačiau minėti asmenys per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. B. patvirtino, kad nei ji, nei kitas testamentinis įpėdinis D. B., nepageidauja paveldėti mirusiosios turto nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą ir savo paveldėjimo teisės atsisako, minėtą atsiliepimą pagal įgaliojimą už suinteresuotą asmenį D. B. pasirašė V. B., todėl teismas sprendžia, kad minėti asmenys atsisakė paveldėjimo teisės.

Suinteresuotiems asmenims V. B. ir D. B. palikimo nepriėmus bei atsisakius palikimo, mirusiosios A. T. sutuoktiniui pareiškėjui J. G. T. atsirado teisė paveldėti pagal įstatymą (CK 5.50 str. 4 d.), šią savo teisę pareiškėjas įgyvendino – priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti. Faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės A. T. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuotas asmuo V. B., liudytojos J. G. ir V. M., šį faktą įrodo ir byloje esantys duomenys apie tai, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės A. T. mirties ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka visus komunalinius mokesčius, prižiūri šį butą, taigi palikimo priėmimas pasireiškė aktyviais veiksmais.

Lietuvos Respublikos CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Teismas konstatuoja, jog mirus A. T., jos palikimą faktiškai priėmė ir jį valdė pareiškėjas J. G. T., testamentiniai paveldėtojai V. B. ir D. B. palikimo nepriėmė, tai yra paveldėti mirusiosios turto nepageidavo, kiti galimi paveldėtojai nenustatyti. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų V. B. ir D. B. nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: mirties liudijimai (6 b. l.), Kauno miesto 20-ojo notaro biuro 2012-01-12 pažyma Nr. 2/2012 (8 b.l.), Nekilnojamojo turto registro išrašas (11 b.l.); Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažyma (9 b.l.), mokėjimų už suteiktas paslaugas kvitai (20-25 b.l.), taip pat pareiškėjo paaiškinimai, suinteresuoto asmens V. B. ir liudytojų J. G. bei V. M. paaiškinimai.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Iš pareiškėjo valstybės naudai priteistina 32,74 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo Jono G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai – 32,74 Lt (trisdešimt du litus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.