Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-10789-792/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
2-10789-792/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08902-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Pareiškėjas
L. B., A. C.
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-10789-792/2013(Proceso Nr. 2-06-3-08902-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija: 128.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjams L. B., A. C. (A. C.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų L. B. ir A. C. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo – valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo L. C. (L. C.) mirties (mirė 2013-04-11), priimti. Nurodo, jog 2013-03-02 mirė jų motina N. C.. Po jos mirties liko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini)., ir garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalys. Įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą. 2013-04-11 mirė tėvas L. C.. Pagal tėvo 2006-10-25 surašytą testamentą jam priklausanti minėto buto dalis palikta pareiškėjams, o žemės sklypo su statiniais dalis – L. B.. Kadangi tėvų paveldimas turtas buvo registruotas tik vieno iš mirusiųjų sutuoktinių vardu (žemės sklypai su statiniais bei garažas buvo registruoti tėvo vardu, butas – motinos), jie buvo įsitikinę, jog reikia įteisinti mamos dalies priėmimą, o po to priimti tėvui tenkančią turto dalį. 2013-07-29 nuvykus pas notarą, tikintis gauti bendrą abiejų tėvų paveldėjimo liudijimą, notaras jiems paaiškino apie būtinybę atstatyti praleistą trijų mėnesių terminą po L. C. mirties. Tėvų mirtis buvo didžiulis sukrėtimas ir tai buvo termino palikimui priimti praleidimo priežastis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimas yra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas tenkintinas visiškai.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog L. B. ir A. C. yra L. C. vaikai (b.l. 9,10). L. C. mirė 2013-04-11 (b.l. 8). Po pareiškėjos tėvo L. C. mirties liko turtas – dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 12), dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 13), dalis žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini). (b.l. 11).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 d. nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-04-11 mirė pareiškėjų tėvas L. C., po jo mirties liko nekilnojamasis turtas. Pareiškėjai nurodė, kad tėvų mirtis buvo didelis sukrėtimas, be to, nežinojo, jog įstatymas nustato terminą palikimui priimti, todėl ir nesikreipė per 3 mėnesius dėl palikimo priėmimo. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais pareiškėjų teiginiais. Nustatyta, jog pareiškėjų įgyta profesinė kvalifikacija nesusijusi su teisės žiniomis. Taip pat pareiškėjai pareiškime nurodė, jog terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo praleido nežymiai, be to, faktiškai palikimą priėmė, kadangi rūpinasi turtu, prižiūri, moka mokesčius ir t.t. Minėtas aplinkybes patvirtina ne tik pareiškėjų paaiškinimai teismo posėdžio metu, bet ir byloje esantys duomenys – mokėjimų kvitai, sąskaitų išrašai, pirkimo-pardavimo sutartis ir kt. (b.l. 28-43). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo pačių aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėjai dėl susiklosčiusių aplinkybių nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, daro išvadą, jog nėra pagrindo netenkinti pareiškimo ir konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes jie turėjo įrodyti (CPK 178 str.), tačiau teismo posėdžio metu jokių įrodymų nepateikė, be to nurodė, jog iš esmės neprieštarauja pareiškimui. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Pratęsti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti trims mėnesiams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius