- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 1-2226-517/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- V. A.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:
V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. A. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2018 m. liepos 24 d., apie 12 val. 00 min. pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.83 promilių girtumas), tyčia rankomis pastūmė į priekį savo motiną G. G., dėl ko ji nugara pargriuvo ant šalia buvusios lovos, po ko tris kartus kumščiu sudavė jai į krūtinę bei rankomis suėmė už jos rankų ir taip jas spaudė, t.y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nukentėjusiajai savo motinai G. G. padarė įvairaus dydžio (didžiausia kairėje rankoje ties alkūnės linkiu iki 4,5X3 cm) kraujosruvas, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 12 val. 00 min. savo namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), susiginčijo su savo mama G. G.. Kiek pamena, mama jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad surinko iš kiemo visus tuščius butelius, tame tarpe ir jos. Taip žodis po žodžio jie susiginčijo. Dėl jos priekaištų labai supyko ir priėjęs prie jos, kai ji buvo pavėsinėje, abejomis rankomis pastūmė ją, dėl ko mama pargriuvo ant pavėsinėje stovėjusios lovos. Po to, gulinčiai dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus trenkė į krūtinę. Tuo metu mama norėjo iškviesti policiją ir rankose laikydama telefoną bandė skambinti, tačiau jis sugriebė abejomis rankomis jai už rankų ir taip neleido skambinti. Daugiau nieko nedarė, atsistojo ir nuėjo namo. Kieme jokių daiktų nelaužė, nespyrė į virtuvėlės duris. Ar tuo metu, kai mušė mamą, kas nors matė – nežino, nepastebėjo. Taip pat nematė, ar tuo metu kieme buvo atėjusi kaimynė A. O.. Pykčio apimtas daug keikėsi, tačiau tie keiksmažodžiai nebuvo skirti mamai. Konflikto metu buvau neblaivus, nes keturias paras iš eilės gėrė. Po įvykusio konflikto mama kažkuriuo metu, matyt, paskambino į policiją ir po kelių valandų atvykę policininkai jį išsivežė už mamos sumušimą. Labai nuoširdžiai gailisi, kad sumušė mamą. Matyt taip paveikė alkoholis (b. l. 138, 139, 146).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. A. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios G. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23), liudytojos A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 57), alkoholio matavimo prietaiso rezultatu (b. l. 13), objektų apžiūros protokolu (b. l. 40), kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2018 m. liepos 24 d., apie 12 val. jai būnant kieme pavėsinėje (duomenys neskelbtini), pamatė kaip neblaivus sūnus V. A. spirdamas išlaužė lauko virtuvėlės duris. Ji iškart jam pasakė, kad skambina policijai. Išgirdęs šiuos žodžius, V. A. pribėgęs prie jos ir keikdamas necenzūriniais žodžiais stipriai pastūmė ir ji pargriuvo ant lovos. Jis prišoko ir dešinės rankos kumščiu tris kartus trenkė jai į krūtinę (nuo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą). Pradėjus nukentėjusiajai rėkti ir pagrasinus, kad iškvies policiją, V. A. stipriai suėmęs jai už abiejų rankų (patyrė fizinį skausmą, vėliau ant rankų atsirado mėlynės) bandė atimti mobilųjį telefoną, bet tuo tarpu atbėgo kaimynė A. O. ir jis paleido. V. A. išvartė šalimais stovėjusį stalą, suolus. Nukentėjusioji papriekaištavo, kad taip nesielgtų, bet jis ją ir A. O. išvadino necenzūriniais žodžiais. Mušimo momento niekas nematė. Pas ją tuo metu lankėsi anūkas, bet jis buvo namuose. Anūkas tik girdėjo kaip ją ir minėtą kaimynę V. A. išvadino necenzūriniais žodžiais. Nuėję su anūku pas kaimynę iškvietė policiją. Sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 20-21, 23).
Kaip matyti iš liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, vasarą, mėnesio ir dienos nurodyti negali, jai būnant savo sodybos kieme išgirdo G. šaukiant: „oi, oi". Išgirdusi šauksmus nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta jos kieme. Kiemo pavėsinėje ji pamatė ant sofos gulinčią G., o V. buvo prie jos palinkęs. Ten stovėjo stalas, todėl ką jis darė nepamatė, o jai atėjus V. atsistojo. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, vadino tiek ją, tiek G. necenzūriniais žodžiais. G. tuo metu atsisėdo, kraujo ant G. nepastebėjo. Jos akivaizdoje V. išspardė suolą ir kėdes, buvo nusiteikęs agresyviai. Ji, pamačiusi kaip elgiasi V., pasiūlė G. eiti pas ją. Ji sutiko ir jos išėjo. V. toliau rėkavo (b. l. 57).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra pavėsinė, esanti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme (b. l. 6-11).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo, specialistas R. L., susipažinęs su G. G. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad G. G. nustatytos įvairaus dydžio (didžiausia kairėje rankoje ties alkūnės linkiu iki 4,53X3 cm) ir senumo kraujosruvos, padarytos kietais bukais daiktais, kelių savaičių laikotarpyje iki apžiūros ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso rezultato, 2018 m. liepos 24 d., 16 val. 10 min., V. A. nustatytas 1,83 promilių alkoholio kiekis kraujyje (b. l. 13).
Šalies argumentai
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikusi civilinį ieškinį, prašydama priteisti 15,26 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiosios gydymo, atlyginti (b. l. 47-49). Byloje esantys įrodymai (b. l. 56) patvirtina, kad V. A. šią žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusioji G. G. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2018 m. liepos 24 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir kartu su juo gyvenantys tėvai (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. A. dėl asmeninių paskatų panaudodama fizinį smurtą prieš savo motiną G. G., ko pasėkoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo sukėlimas bei nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš ją smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamasis V. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jo trukme (b. l. 120-122).
Sankcijoje už kaltinamajam V. A. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo V. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas dvylika kartų, paskutinį kartą 2018 m. liepos 22 d. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis yra dirbantis. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo V. A., kaip dirbančio asmens asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam V. A. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.) bei paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikotarpis nuo 2018 m. liepos 24 d., 15 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 25 d., 15 val. 22 min., t.y. viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena, kada kaltinamasis V. A. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. A. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu; 2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; 3) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam V. A. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu; 2) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; 3) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kaltinamajam V. A. į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2018 m. liepos 24 d., 15 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 25 d., 15 val. 22 min., t.y. vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, kada kaltinamasis V. A. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu kaltinamajam V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant 6visą šių programų kursą.
Kaltinamajam V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamais šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.