- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 1-272-540/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01797-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant prokurore Jolantai Petraitytei, kaltinamajam D. M., nukentėjusiajai N. M., jos atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., LR pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011m. rugsėjo 16d. apie 12 val. 25 min. Kauno r., Kulautuvoje, kaltinamasis D. M., vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas V. Augustausko. gatve nuo kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, vairuodamas automobilį neatsižvelgė į kelio sąlygas ir nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, kelio vingyje į dešinę išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu N. M., dėl ko automobilio „Honda CR-V“ vairuotojai N. M. padarė kūno sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. M. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. 16 d. apie 12.25 val. vairavo jo mamai priklausantį automobilį „Nissan Primera“ ir važiavo Kulautuvos miestelyje. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu. Tą dieną buvo paliję, todėl kelio danga buvo šlapia bei ant kelio ties posūkiu buvo pribirę spyglių. Ties posūkiu į dešinę D. M. vairuojamas automobilis netikėtai išslydo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu lengvuoju automobiliu. Jis iš karto pripažino savo kaltę dėl to įvykio.
Nukentėjusioji N. M. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. 16 d. apie 12.25 val. važiavo Kulautuvos miestelyje. Ji važiavo apie 40 km/h greičiu. Kildama į kalniuką staigiame kelio vingyje į kairę pamatė priešpriešiais dideliu greičiu atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kuris netrukus išvažiavo į jos važiavimo eismo juostą ir trenkėsi į N. M. automobilį. Po įvykio vairuotojas pripažino, kad važiavo apie 70 km/h greičiu. Iš karto po eismo įvykio medicininės pagalbos jai neprireikė, tačiau tą pačią dieną N. M. pradėjo skaudėti krūtinę, dėl ko ji kreipėsi į medicinos įstaigą. Jai buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Apie 1 mėn. N. M. jautė krūtinės skausmą. kadangi tuo metu pati maitino 9 mėn. kūdikį, tai dėl sužalojimo patyrė nepatogumus. Atsirado baimė vairuoti transporto priemonę. Tuo metu automobilis, kuriuo važiavo N. M., buvo vienintelė jų šeimos transporto priemonė, todėl kol jie nusipirko naują automobilį, jų šeima patyrė nepatogumus, nes šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, todėl transporto priemonė jų šeimai labai reikalinga. Prašo tenkinti jos 20 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį.
Iš 2011 09 16 tarnybinio pranešimo matyti, kad Kauno r. PK 2011 09 16 17.00 val. buvo gautas Kauno RKKL centrinio priimamojo slaugytojos pranešimas, kad 2011 09 16 16.16 val. dėl krūtinės ir raktikaulio kairės pusės sumušimų medicininės pagalbos kreipėsi N. M. ( b.l. 4).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose užfiksuota eismo įvykio, įvykusio vieta – Kauno r. Kulautuva, V. Augustausko gatvė, gyvenvietės pradžia, kelias Kaunas – Jurbarkas. (b.l. 20-22)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2995/11 (02) nurodoma, kad N. M. sužalojimas dėl kairės pusės krūtinės pusės sumušimo, poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės pusėje, kairio raktikaulio srityje, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 27)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6867/11 (01) nurodyta, kad N. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 25)
Visi išdėstyti įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro D. M. kaltės įrodymų visumą.
Kaltinamasis D. M. pripažino visiškai, kad jis vairavo transporto priemonę nepakankamai atidžiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į tai, kad važiavimo metu kelias buvo šlapias, nepasirinko tokio greičio, kad darydamas posūkį bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu N. M., dėl ko automobilio „Honda CR-V“ vairuotoja N. M. patyrė sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jos sveikatą . Tokia kaltinamojo D. M. veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 1d. dėl kvalifikuojančio požymio- eismo įvykio metu nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu.
D. M. padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 16str.).
D. M. praeityje neteistas, administracine tvarka metų eigoje baustas, yra nedirbantis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, daroma išvada, kad D. M. bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant baudą. Nustatant skiriamos baudos dydį, atsižvelgiama į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis turės atlyginti civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji N. M. pareiškė 20 000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusiajai N. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo pasekoje N. M. patyrė didelį fizinį skausmą, apie 1 mėn. laiko po įvykio jautė krūtinės skausmą ir gydėsi namuose. Dėl sužalojimo N. M. patyrė nepatogumus, nes tuo metu krūtimi maitino 9 mėn. kūdikį, todėl tai atlikti dėl krūtinės skausmo buvo itin nepatogu. Autoįvykio metu nukentėjusiosios patirtas išgąstis, stresas atsiliepė jos maitinamam kūdikiui, dėl ko jis tapo gerokai neramesnis. Be to patyrė įvairių nepatogumų ir buityje, nes ji su sutuoktiniu augina tris nepilnamečius vaikus. Nukentėjusiajai po įvykio atsirado baimė vairuoti bei važiuoti transporto priemone.
Nustatant neturtinės žalos dydį, be bendrų jų vertinimo kriterijų, vadovaujamasi ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5 str.) Iš kaltinamojo D. M. parodymų matyti, kad jis yra nedirbantis, neturi jokių pajamų, kadangi gyvena kartu su tėvais, tai pragyvena iš tėvų gaunamų lėšų. Jokio nekilnojamojo turto D. M. vardu registruota nėra ir jis jo neturi. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis yra įgijęs automechaniko profesiją, tačiau nuolatinio darbo neturi.
Padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau vertintinas ir padarytos veikos pavojingumo laipsnis, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, KET pažeidimus, ko pasekoje buvo sužalota nukentėjusioji, kaltinamasis D. M. padarė būdamas blaivus. Autoįvykio įvykimui galimai turėjo įtakos šlapia ir dėl to slidi kelio danga. Į šias aplinkybes teismas taip pat atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusiosios N. M. prašoma priteisti 20 000 Lt neturtinė žala yra per didelė ir ji mažintina iki 5 000 Lt. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d. ir jį nuteisti 10 MGL -1300 litų (tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
Nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (kaltinamasis privalo baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą terminą).
Priteisti iš D. M. N. M. 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo N. M. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą.