Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. (A. K.) prašymą atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos Maskvos miesto Kuncevo rajono teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo I. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

3. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo 2013 m. lapkričio 27 d. sudarė santuoką Kuboje, Varadere. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. K. (M. K.).

4. Pareiškėjas 2020 m. 5 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriame prašė nutraukti jo ir suinteresuoto asmens santuoką dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą bei nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (civilinė byla Nr. Nr. e2-451-869/2022).

5. Suinteresuotas asmuo 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į Maskvos miesto Kuncevo rajono teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką. Nurodytoje civilinėje byloje 2021 m. gruodžio 1 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (suinteresuotu asmeniu). Pareiškėjas, nesutikdamas su Maskvos miesto Kuncevo rajono teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Maskvos miesto teismo 2022 m. balandžio 6 d. apeliacine nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas.

6. Maskvos civilinės metrikacijos Valdybos Liublino civilinės metrikacijos biuras 2022 m,. gegužės 11 d. išdavė suinteresuotam asmeniui santuokos nutraukimo liudijimą.

7. Maskvos miesto Kuncevo rajono teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimu nustatyta pareiškėjo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka. Šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 25 d.

8. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie Rusijos teismuose suinteresuoto asmens inicijuotus teisminius procesus. Pareiškėjas naudojosi savo teisėmis, teikė apeliacinį skundą, pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi priėmė suinteresuoto asmens I. D. atsisakymą nuo pareikštų priešieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo, kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, pavardės po santuokos nutraukimo palikimo ir civilinę bylą ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. D. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų dalyje dėl santuokos nutraukimo, kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, pavardės po santuokos nutraukimo palikimo, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukė. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (civilinė byla Nr. e2-451-869/2022).

10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paliko nepakeistas pirmiau nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. birželio 10 d. nutartis (civilinė byla Nr. e2S-1845-794/2022).

11. Pareiškėjas prašo atsisakyti pripažinti Maskvos miesto Kuncevo rajono teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina.

Dėl pareiškėjo prašymo atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą

12. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis, užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas.

13. Lietuva ir Rusija 1992 m. liepos 21 d. sudarė sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis). Sutarties 50 straipsnyje įtvirtinta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Susitariančiųjų Šalių teritorijoje be specialios teisenos pripažįstami pagal savo pobūdį nereikalaujantys vykdymo globos ir rūpybos, civilinės metrikacijos ir kitų įstaigų sprendimai civilinėse ir šeimos bylose.

14. Pagal Sutarties 21 straipsnio 3 punktą, jeigu abiejų susitariančių šalių teismuose, kompetentinguose pagal šią sutartį, iškelta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, iškėlęs bylą vėliau, ją nutraukia.

15. Pirmiau šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas anksčiau iškėlė šalių santuokos nutraukimo bylą negu Maskvos miesto Kuncevo rajono teismas. Pareiškėjas teisingai nurodė, kad teismingumas tikrinamas pagal ieškinio priėmimo momentą, bet ne pagal pradėjimo nagrinėti bylą iš esmės ar bylos išsprendimo momentą. Rusijos teismai nesivadovavo Sutarties 21 straipsnio 3 punktu, bylos dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nenutraukė ir nurodytą bylą išnagrinėjo.

16. Spendžiant, yra pagrindas atsisakyti pripažinti Rusijos teismo sprendimą ar ne, būtina įvertinti Sutarties 56 straipsnyje nustatytus atvejui, kada teismas gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti teismų sprendimus. Taigi, pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta tokiais atvejais: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą procesą Maskvos miesto Kuncevo rajono teisme ir jame dalyvavo. Abiejų valstybių teismuose buvo iškeltos bylos, kuriose pareikšti analogiški reikalavimai (nutraukti šalių santuoką ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą). Maskvos miesto Kuncevo rajono teismo sprendimas, kurių nutraukta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuoka, įsiteisėjo. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes Rusijos teismuose išnagrinėtus klausimus, taip pat tai, kad suinteresuotas asmuo (atsakovė santuokos nutraukimo byloje) atsisakė priešieškinio, nutraukė bylos dalį, taip pat ir dalį, kurioje šalys prašė nutraukti santuoką bei nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas užtikrino, kad dviejose valstybėse nebūtų priimtų skirtingų sprendimų tais pačiais klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotam asmeniui išduotas santuokos nutraukimo liudijimas be specialios teisenos pripažįstamas Lietuvoje (Sutarties 50 straipsnis).

18. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo klausimas išimtinai teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje buvo jo, suinteresuoto asmens ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Sutarties 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos susitariančios šalies, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo paduodant pareiškimą. Jeigu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra kitos susitariančios šalies teritorijoje, tai kompetentingos ir šios susitariančios šalies įstaigos. Jeigu paduodant pareiškimą nutraukti santuoką vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančios šalies, o antrasis – kitos susitariančios šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos susitariančios šalies teritorijoje, kompetentingos abiejų susitariančių šalių įstaigos. Šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus.

19. Taigi nors pareiškėjas nurodo, kad suinteresuotas asmuo pažeidė teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir išvežė nepilnametį vaiką iš Lietuvos, ji nebuvo Lietuvos pilietė, todėl galėjo kreiptis į Rusijos teismą ir prašyti nutraukti santuoką. Tai, kad ieškinio pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui dieną suinteresuotas asmuo gyveno Lietuvoje, nepagrindžia išimtinės Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijos. Pareiškėjo nepilnametis sūnus yra Lietuvos ir Rusijos pilietis. Maskvos miesto teismas 2022 m. balandžiu 6 d. nutartyje nurodė, kad jo gyvenamoji vieta registruota kartu su motina Maskvoje, bet jie gyvena Krasnogorske.

20. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti pirmiau aptartą sprendimą (Sutarties 56 straipsnis). Teismas nenustatė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie santuokos nutraukimo bylą, nagrinėjamą Rusijos teismuose. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje teismai anksčiau būtų priėmę ir yra įsiteisėjęs sprendimas dėl to paties šalių ginčo (nutraukta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuoka, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta). Be to, santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nepriklauso išimtinei Lietuvos teismų kompetencijai. Dėl to netenkintinas pareiškėjo prašymas atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos Maskvos miesto Kuncevo rajono teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, kuriuo nutraukta pareiškėjo ir jo sutuoktinės suinteresuoto asmens I. D. santuoka ir jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

22. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant procesinius dokumentus, taip pat pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų analizę. Patirtas bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo grindžia PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu, kuriuo apmokėta ši sąskaita.

23. Teismas, spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2.1, 2.2, 2.5, 2.6, 2.7, 2.10 punktuose įtvirtintus kriterijus, 7, 8.16 punktuose nustatytą dydį ir daro išvadą, kad išlaidos, susijusios su atsiliepimo į pareiškėjos prašymą parengimu, per didelės, todėl mažintinos. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 metų I ketvirtį buvo 1 729,90 Eur, todėl maksimalus dydis advokatui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą parengimą dydis yra 1 729,90 x 0,4 = 691,60 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nagrinėti klausimai nesudėtingi, nereikalaujantys specialių žinių, didelių laiko sąnaudų, taip pat į atsiliepimo turinį, ginčo pobūdį, ir daro išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 500 Eur

Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 810, 812 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. K. (A. K.) prašymo atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos Maskvos miesto Kuncevo rajono teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui I. D. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. K. (A. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.