Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-19 · Byla Nr. ATP-130-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
ATP-130-478/2015
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00385-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimų byla Nr. ATP-130-478/2015
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00385-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 48.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 70N-16297841-14 pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas įspėjimas. E. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. liepos 1 d. apie 23 val. 12 min., būdamas girtas (girtumą nusistatyti atsisakė), šlitinėjo viešoje vietoje, Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės antrame aukšte, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi E. B. skundas dėl Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo netenkintas.

Šalies argumentai

E. B., nesutikdamas su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi, apeliaciniu skundu prašo priimti teisiškai teisingą nutartį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės, iškviečiant liudininkus L. A., B. S., G. M., nes jų iškvietimo būtinumą įrodo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros raštas Nr. 31-74060.

Apelianto nuomone, priimta nutartis yra skubota ir teisiškai nepagrįsta. Nagrinėjant administracinę bylą, neatsižvelgta, kad jam 2014 m. liepos 1 d. 22 val. 30 min. buvo hiperglikemija, dėl ko žmogus nekoordinuoja savo veiksmų, svirduliuoja ir negali rišliai kalbėti. Tai nustatyta VĮ „Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centras“ raštu Nr. S-619. Teismas hiperglikemiją interpretavo kaip girtumo įrodymą. Apelianto nuomone, teismas negalėjo vadovautis policijos pareigūnų V. P. ir E. A. parodymais, nes jie surašė ATPK ir, negalėdami pripažinti, kad suklydo, negalėjo duoti parodymų, prieštaraujančių savo surašytiems tarnybiniams pranešimams ir protokolams, todėl teismas turėjo šių pareigūnų liudijimus vertinti kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad šie pareigūnai buvo ir yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Alytaus AVPK Druskininkų PK atstovas J. G. teismo posėdyje dalyvavo būdamas kasmetinėse atostogose, tuo pažeisdamas LR DK, kuris reglamentuoja, kad nė vienas pareigūnas negali eiti savo pareigų, būdamas neatšauktas iš kasmetinių atostogų. Teismas minėtą atstovą turėjo nušalinti nuo neteisėto atstovavimo, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė laidžia įžvelgti tik minėto pareigūno labai didelį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teismas savo iniciatyva prie administracinės bylos prijungė apžiūrai ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 70-1-00155-14 ir teismo posėdyje liudytoju apklausė K. B.. Teismas, nustatęs, kad tą dieną pas jį iki 21 val. buvo svečių ir jie truputėlį išgėrė, dėl ko jam buvo nustatytas 1,9 prom. girtumas, šį liudytojo girtumą sieja su, neva, apelianto girtumu, nors K. B. paliudijo, kad tą dieną alkoholį vartojo tik jis vienas. Teismas taip pat savo iniciatyva apklausė ir S. M. bei nutartyje nurodė, kad liudininkas patvirtino, jog E. B. būtent tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo išgėręs. Teismas neatsižvelgė į apelianto nurodymą, kad šio liudytojo parodymai yra nepatikimi, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi apeliantas dar prieš minėtą įvykį kreipėsi į Druskininkų m. apylinkės teismą privataus kaltino tvarka (PK-73-314/2014, bylos nagrinėjimas įvyks 2015 m. sausio 15 d.) kaltindamas šį asmenį. Apeliantas daro išvadą, kad teismas priėmė nutartį išklausęs tik policijos pareigūnų bei S. M. paliudijimus, nors galėjo į teismo posėdį iškviesti bei apklausti ir nesuinteresuotus asmenis, t. y. tos dienos įvykių liudininkes L. A., B. S., G. M., tačiau to nepadarė, o tai patvirtina teismo nutarties skubotumą ir neteisėtumą.

Be to, teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų paliudijimu, neva iš apelianto burnos sklido alkoholio kvapas, t. y. vadovavosi tik pareigūnų uosle, nors nemanytina, kad įstatymas leidžia bausti, vadovaujantis kažkieno uosle. Turi būti kažkas, kas yra metrologiškai patvirtinta. LR įstatymai numato, kad žmogus gali pagal savo teisę atsisakyti pūsti į alkotesterį arba atsisakyti duoti savo nuosavą kraują, nebent tai įpareigotų teismas nutartimi, būtent šia teise ir buvo pasinaudota. Apeliantas nurodo, kad buvo nubaustas, vadovaujantis suinteresuoto liudininko S. M. parodymais bei pareigūnų uosle, nors teismas nenurodė, koks Lietuvos Respublikos įstatymas reglamentuoja tokį pagrindą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos valdybos viršininkas nesutinka su skundo argumentais, nurodo, kad skundo reikalavimai nepagrįsti, apeliantas siekia išvengti atsakomybės, pažeidėjui švelniausia administracinė nuobauda paskirta teisėtai, todėl skundas atmestinas.

E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.

ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (ATPK redakcija iki 2015-01-01). Taigi, minėtas straipsnis įtvirtina du alternatyvius pažeidimus, apeliantui inkriminuotas antrasis, pagal kurį kvalifikuojant veiką turi būti nustatyta, jog asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį pažeidimą, būtina nustatyti, jog: 1) asmuo pasirodė girtas viešoje vietoje; 2) jo elgesys įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Pabrėžtina, kad sprendžiant, ar asmuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, atsižvelgtina į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Ginčo, kad E. B. pažeidimą padarė viešoje vietoje, nėra. Pats pažeidėjas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis buvo namo bendro naudojimosi koridoriuje ir atsidaręs langą, kvėpavo grynu oru, kai tarp jo ir koridoriuje pasirodžiusio kaimyno S. M. kilo konfliktas.

Tačiau pažeidėjas kategoriškai neigia buvęs neblaivus, kadangi konkretus jo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas jokiomis techninėmis ar kitomis objektyviomis priemonėmis, o tik pareigūnų uosle. Tai, kad jis galėjo būti panašus į neblaivų, E. B. aiškina sveikatos sutrikimu – jam buvo hiperglikemija, dėl ko jis galėjo nekoordinuoti savo veiksmų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmens neblaivumo faktas gali būti nustatytas ne tik techniniais būdais, bet ir kitais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis. Inkriminuojant asmeniui minėtą straipsnį – girto pasirodymą ir žmogaus orumą ir visuomenės dorovę įžeidžiantį elgesį, nebūtina nustatyti asmens girtumo laipsnio, kaip tai yra būtina, pvz., konstatuoti inkriminuojant administracinius teisės pažeidimus asmeniui, vairuojančiam transporto priemones esant neblaiviam. Tokios praktikos ir laikėsi pirmosios instancijos teismas.

E. B. girtumą ir žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę įžeidžiantį elgesį patvirtino į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) namą atvykę policijos pareigūnai E. A., V. P. Nors apeliantas tvirtina, kad pareigūnų parodymai yra nepatikimi, tačiau jokių pagrįstų aplinkybių, kurios rodytų pareigūnų suinteresuotumą E. B. nubaudimu, apeliantas nenurodo. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys turėtų pagrindą pakenkti E. B. ar jį apkalbėti. Priešingai nei tvirtina apeliantas, šie pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolo nerašė, o tai, kad E. A. ir V. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir tarnybiniuose pranešimuose, rodo, kad jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl nekeliantys abejonių. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtino ir kitos bylos aplinkybės.

Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą, policijos pareigūnai matė koridoriuje šlitinėjančius du asmenis, kaip vėliau paaiškėjo – E. B. ir K. B.. Bendraujant su šiais asmenimis, jie juto nuo jų sklindantį stiprų alkoholio kvapą. K. B. buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, o E. B. tikrintis atsisakė, tačiau jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš ko matėsi, jog jis yra girtas. Šias aplinkybes pareigūnai patvirtino ir apklausiami teismo posėdyje. Liudytojas M. L. taip pat patvirtino, kad iš į policijos komisariatą pristatyto E. B. burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasitikrinti alkotesteriu E. B. nesutiko. Nors skundėsi sveikatos sutrikimu, tačiau nuo greitosios medicinos pagalbos pasirašytinai atsisakė.

Liudytojas S. M. taip pat tvirtino, kad E. B. buvo neblaivus, nes jis tarp jų kilusio konflikto metu rankoje turėjo taurelę degtinės, kurią vėliau išpylė ir pasklido alkoholio kvapas.

Nors E. B. tvirtina, kad negalima vadovautis šio liudytojo parodymais, nes jis yra priešiškai nusistatęs E. B. atžvilgiu, tačiau teismo išvados padarytos vadovaujantis ne tik šio liudytojo parodymais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas K. B. prijungtoje administracinėje byloje Nr. A2.11.-364-314/2014 nurodė, kad tą dieną pas jį buvo svečių iki 21 val. ir jie truputėlį išgėrė (b. l. 14-15). Šioje byloje K. B. 2014 m. liepos 2 d. 00.17 val. buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas (b. l. 7). Nagrinėjamoje byloje, teismo posėdžio metu, liudytojas patvirtino, kad 2014-07-02 pas jį svečiavosi Deividas ir E. B.. Taigi, net ir E. B. palankus liudytojas patvirtino, kad jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Tai, kad K. B. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje davė kitokius parodymus, paneigiančius, jog E. B. gėrė kartu su liudytoju, kitų bylos aplinkybių kontekste vertintina tik kaip siekis padėti pažeidėjui išvengti atsakomybės.

Nors E. B. skunde tvirtina, jog jam buvo sveikatos pablogėjimas, hiperglikemija, dėl ko žmogus nekoordinuoja savo veiksmų, svirduliuoja ir negali rišliai kalbėti ir būtent hiperglikemiją teismas interpretavo kaip girtumo įrodymą, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad hiperglikemijos pagrindiniai požymiai yra silpnumas, nuovargis, mieguistumas, vangumas, troškulys, pykinimas, hiperglikemijos atveju iš sergančio žmogaus burnos jaučiasi acetono, o ne alkoholio kvapas, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad iš E. B. burnos jautėsi alkoholio kvapas ir jo elgesys buvo būdingas ne hiperglikemiją (ar glaukomą – regos sutrikimą, kaip teigė E. B. pirmosios instancijos teisme b. l. 17) patyrusio asmens, o būtent alkoholinio apsvaigimo būsenos esančio asmens. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8556644, E. B. ir Druskininkų ligoninėje elgėsi neadekvačiai, medikų pagalbos griežtai atsisakė, sveikatos būklės neleido įvertinti, ne tik atsisakė nuo bet kokios intervencijos į jo kūną, bet ir triukšmavo, rėkavo, grasino padarysiąs tvarką. (b. l. 10).

Taigi, tokios aplinkybės, kad E. B. ne tik atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, tačiau ir atsisakė gydytojų pagalbos, nors tvirtino, kad būtent dėl sveikatos būklės jis galėjo atrodyti kaip neblaivus, verčia abejoti apelianto argumentais, neigiančiais alkoholio vartojimo faktą. Manytina, kad kiekvienas adekvačios būsenos asmuo, būdamas pavojingoje sveikatai būsenoje, pirmiausia siektų profesionalios medikų pagalbos, o ne jos vengtų. Todėl bandymas priešingą teisei elgesį pateisinti liga, vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi išsamiai patikrinus E. B. būklę, galėjo būti nustatytos nepalankios jam aplinkybės.

E. B. abejoja pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl to, kad instituciją atstovavęs pareigūnas J. G. bylos nagrinėjimo teisme metu buvo kasmetinėse atostogose ir tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio viršininkas J. G. Instituciją atstovavo pagal 2014-01-07 įgaliojimą Nr. 52-IL-52, kuris galiojo iki 2014-12-31, taigi, visuose teismo posėdžiuose Institucijos atstovas dalyvavo teisėtai. Jeigu, apelianto nuomone, šiuo atveju buvo pažeistos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos, tai nėra šios bylos dalykas, nes ATPK nesprendžia ginčų dėl darbo santykių. Be to, spręsti ar buvo pažeistos jo teisės, turi pats J. G., o ne apeliantas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu ir pažymi, kad procesas ir duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis įrodymų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Proceso metu turi būti surenkami ne visi įmanomi įrodymai, o tik toks įrodymų kiekis, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės ar nekaltumo. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų pakankamumo, išsamumo vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Visi veiksmai ir duomenys šioje byloje atlikti ir surinkti, jų pakanka teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti, o skunde nurodyti veiksmai – apklausti liudytojomis dar ir L. A., B. S., G. M. neduotų jokio rezultato, o ir pats E. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokio prašymo nebuvo pateikęs. Teismui jokių abejonių, kurias būtų galima pašalinti tik apklausus šias liudytojas, taip pat nekilo, todėl jų apklausimas tik nepagrįstai vilkintų tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. B. savo veiksmais, būdamas girtas viešoje vietoje, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. E. B. baudžiamas ne už konkretų suvartotų svaigalų kiekį, bet už tai, kaip suvartotas alkoholio kiekis jį paveikė, o šis poveikis akivaizdžiai atsispindi administracinio teisės pažeidimo protokole ir bylos medžiagoje, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai pripažinta, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 70N-16297841-14 yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė