- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- I-5023-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03549-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. spalio 19 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 500 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis sąlygomis (b. l. 1).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kamerose Nr. 117, 281, 284, 116, 273, 272 ir 279 orumą žeminančiomis sąlygomis.
2.2. Pareiškėjui trūko vietos kamerose. Jis buvo priverstas sėdėti arba gulėti kameroje, kameros buvo perpildytos. Jam buvo suteikiama tik valanda pabūti gryname ore, jos pareiškėjui neužteko.
2.3. Kameros buvo antisanitarinės būklės, jose buvo tarakonų, nuo lubų krito tinkas.
2.4. Lukiškių skiriama patalynė buvo netinkama, joje buvo blakių, pareiškėjas bijojo susirgti.
2.5. Sanitarinio mazgo įrengimas, pareiškėjo nuomone, taip pat neatitiko teisės aktų, sienelė buvo per maža, sanitariniame mazge nebuvo įrengtos durys, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Pareigūnai šaipėsi iš pareiškėjo žodinių skundų dėl minėtų sąlygų. Nurodo, kad daugiau niekur nesikreipė, nes nežinojo, į kokias instancijas galima kreiptis.
2.6. Minėtos aplinkybės sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmės, atsirado nemiga, nepasitikėjimas savimi, todėl prašo priteisti jam po 30 eurų už parą, iš viso 500 Eur už laikotarpį praleistą Lukiškių TI-K.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–12).
1. Lukiškių TI-K pareigūnai suimtuosius ir nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu, be kita ko, atsižvelgdami į tai, kad kiekvienas asmuo būtų aprūpintas miegamąja vieta. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtų įstatymų reikalavimais.
Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Katėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVT taisyklės) reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
2. HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; HN 134:2015 taip pat neįtvirtina gyvenamojo ploto standartų, o Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. V-124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją, į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją.
4. Dėl asmenų stebėjimo kamerose
Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuleistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti, langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti įtvirtinti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
5. Dėl sanitarinio mazgo
Lukiškių TI-K kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010, o HN 134:2015 neįtvirtina sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto.
6. Dėl kamerų įrengimo
Lukiškių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 m². Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
7. Dėl švaros palaikymo kamerose
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.
8. Dėl pasivaikščiojimo
Nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnis, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, pasivaikščiojimas gryname ore gali trukti nuo vienos iki dviejų valandų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.
9. Dėl neturtinės žalos
9.1. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą 3 viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
9.2. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika, įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę); be to, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę (byla K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (byla Dickson prieš Jungtinę Karalystę). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
9.3. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl laikymo sąlygų. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla Nr. A438-336/2012). Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 6–7)):
– 2015 m. liepos 21 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2015 m. liepos 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 361 (plotas – 7,47 m²), kameroje buvo laikomas vienas;
– 2015 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 361 buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2015 m. liepos 23 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus (areštinę);
– 2016 m. rugsėjo 9 d. Atvyko į Lukiškių TI-K iš Klaipėdos areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 279 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2016 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 279 buvo laikomas vienas; rugsėjo 11 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; rugsėjo 12 d. buvo laikomas vienas;
– 2016 m. rugsėjo 13 d. išvyko į Alytaus pataisos namus;
Priešingai, negu teigia pareiškėjas, 2017 m. jis Lukiškių TI-K laikomas nebuvo.
2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešime „Dėl A. K. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 16-18):
2.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, kalinamųjų laikymo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
2.2. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Inventoriaus norma).
2.3. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², ši ploto norma Lukiškių TI-K yra užtikrinama. Siekiant pagerinti kalinamųjų laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, kamerose išmontuoti nenaudojami gultai. Pažymėtina, kad kameroje esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto
2.4. Pagal TI taisyklių 14.5 punktą, PĮĮET 16.5 punktą sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Kamerose santechninė įranga tvarkinga, tose kamerose, kuriose nėra techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, o įrengta minėta pertvara, gerinant kalinamųjų laikymo sąlygas, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktais.
2.5. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami. Suimtųjų (nuteistųjų) viršutiniai ir apatiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Lukiškių TI-K žiurkės, kiti kenkėjai bei parazitai naikinami.
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui A. K. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m² ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista.
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 m² plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 m² minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista 2015 m. liepos 21 d. kameroje Nr. 115 (2 asmenys kameroje), 2015 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 361 (2 asmenys kameroje), 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 11 d. kameroje Nr. 279 (2 asmenys kameroje) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Teismo vertinimu, nesant duomenų, kad sanitariniai mazgai buvo tinkamai atitverti nuo kameros ploto, pripažintina, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas keturias paras. Kita vertus, taikant ieškinio senaties terminą, kuris pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį yra sutrumpintas, t. y. trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, bei atsižvelgiant, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2018 m. spalio 15 d. (žr. voką, b. l. 2), darytina išvada, jog teisinę reikšmę, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, turi dvi paros, t. y. kai pareiškėjas buvo 2016 m. rugsėjo 9 d. ir 11 d. kameroje Nr. 279 (2 asmenys kameroje) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).
5. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo antisanitarinės būklės, jose buvo tarakonų, nuo lubų byrėjo tinkas.
Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K nepateikė objektyvių duomenų dėl kamerų bendros būklės. Tačiau atsakovės atstovas nurodė, ir teismas neturi pagrindo abejoti, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją). Be to, pareiškėjas su skundais dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, tą nurodo ir pats pareiškėjas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokios būtent kamerų sąlygos sukėlė jam itin neigiamus išgyvenimus, nekonkretizavo kamerų būklės, nurodė tik, kad byrėjo tinkas ir kamerose buvo kenkėjų. Tačiau nepaaiškino, net apytiksliai, kokiose būtent kamerose ir kokiais laikotarpiais buvo menami pažeidimai. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra itin abstraktūs ir nekonkretizuoti. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo itin trumpą laikotarpį (9 paras su pertraukomis). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
6. Pareiškėjas skundžiasi, kad gryname ore būti galima buvo būti tik valandą per parą.
BVK 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. SVĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pagal minėtus teisės aktus pareiškėjui priklauso 1 valanda pasivaikščiojimo lauke. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore, to nenurodė ir pareiškėjas. Bylos medžiaga nepatvirtinta, kad Lukiškių TI-K šios savo pareigos neįgyvendintų ar įgyvendintų ją netinkamai, todėl pareiškėjo argumentas atmetamas.
7. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad jam išduoti čiužiniai buvo blogos būklės, nešvarūs, juose buvo blakių.
HN 134:2015 42, 43 punktuose nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos 134:2015 41, 42 punktai nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Atsakovas paaiškino, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsižvelgiant į tai, netikėti atsakovo teiginiais, kad patalynė Lukiškių TI-K periodiškai dezinfekuojama ir suteikiama naudoti kaliniams švari, nėra teisinio pagrindo.
8. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui dvi paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą.
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui (su pertraukomis) dvi paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 10 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. K. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 10 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 10 Eur (dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. (su pertraukomis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.