Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-337-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-07
Bylos Nr.
1A-27-337-2011
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00142-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
V., V. P.
Advokatai
Arvydas Alekna
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-337/2011

Teisėjas Artūras Ridikas Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00142-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,nuteistajam V. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-28 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 bei 2 d. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms. Taip pat šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis, 2010 m. kovo 8 d., apie 14.45 val., Panevėžyje, Vasario 16-osios gatvėje, ties pastatu Nr. 23, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 133 punktų reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsižvelgdamas į greitį ir privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, saugaus atstumo nesilaikė, dėl ko atsitrenkė į priekyje jo važiavusį ir pristabdžiusį posūkiui į dešinę automobilį „Renault Clio“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamą N. K., kuris nuo smūgio trenkėsi į ties išvažiavimu iš teritorijos sustojusį automobilį „Fiat Punto“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta automobilio „Renault Clio“ vairuotojos N. K. sveikata – jai nustatytas galvos minkštųjų audinių sumušimas.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-28 nuosprendį, paskiriant jam piniginę baudą ar kitą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat netaikant jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Apelianto manymu, teismas skirdamas jam bausmę ir vertindamas jo asmenybę, suklydo bei paskyrė jam per griežtą bausmę, neatitinkančią teisingumo kriterijų. Nurodo, kad automobilį vairavo blaivus, neviršijo leistino greičio, atsiprašė abiejų eismo įvykyje dalyvavusių moterų, padėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijas, savo kaltės neginčijo ir ją pripažino, dėl įvykio gailėjosi, nukentėjusioji jam atleido ir pretenzijų neturi. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad jis niekur nedirba bei nesimoko, tačiau šiais ekonominės krizės laikas formalus tokios sąvokos „nedirbantis“ taikymas, apelianto manymu, yra labai netikslus ir klaidingas. Nuteistasis nurodo, kad nerasdamas darbo Lietuvoje, jis pastaruoju metu uždarbiauja užsienyje, iš to pragyvena ir padeda pragyventi savo artimiesiems. Apeliantas pažymi, kad dėl paskirtos bausmės jis nebegalės vykti uždarbiauti į užsienį, nebegalės pradėti dirbti jam darbą siūlančioje bendrovėje vadybininko pareigose. Dėl to nukentės ne tik jo, bet ir jo būsimos žmonos interesai. Taip pat apeliantas mano, kad jam paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta, nes ji taip pat užkirs kelią jam darbui minėtose vadybininko pareigose, be to, jis negalės padėti savo neįgaliam tėvui V. P., rūpintis savo seneliu B. Ž., gyvenančiu Kupiškio mieste. Nuteistasis skunde teigia pasižadantis transporto priemones vairuoti atsargiai, nepažeidinėti kelių eismo taisyklių, būti drausmingas eismo dalyvis. Jam paskyrus baudą, jis stengtųsi nustatytu terminu ją sumokėti, tokią galimybę jis turėtų. Be kita skunde teigiama, kad teismas, aptardamas jo teistumus, nevertino to, kad po paskutinio teistumo praėjo jau daugiau nei keturi metai, per kuriuos jis gyveno dorai ir garbingai. Taip pat jis teigiamai elgėsi ir po eismo įvykio, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai bei kiti bylos duomenys.

Teismo posėdyje nuteistasis bei gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas V. P. neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtąja bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko apeliantui V. P. bausmės rūšį bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti ar mažinti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Taip pat nėra jokio pagrindo naikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. P. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padaryta neatsargi baigta nusikalstama veika), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino V. P. asmenybę (inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, jis jau buvo eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir itin šiurkščius, nesimoko bei nedirba). Apelianto atžvilgiu jau buvo taikoma švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl V. P. pagrįstai paskirta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas apeliantui paskyrė BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą nežymiai minimumą viršijančią laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo BK 75 str. pagrindais. Šią teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl tais pačiais pagrindais švelninti bausmę nėra pagrindo. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – kad nuteistasis pastaruoju metu uždarbiauja užsienyje, ketina vesti ir kita – išvados dėl bausmės rūšies parinkimo nepaneigia.

Taip pat skundu prašoma netaikyti nuteistajam V. P. specialiosios teisės atėmimo. Šis prašymas nepagrįstas, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. P. nusikaltimas padarytas vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali teisė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas dažnai pažeidinėja KET ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė reikalingu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo paskyrimą. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės apie teigiamą jo elgesį eismo įvykio metu ir po jo, taip pat apie tai, kad jam automobilis reikalingas rūpinimuisi artimaisiais – šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimui.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-28 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasAlgirdas GaputisEligijus Gladutis