- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- A-444-974-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Vilniaus
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei R. G. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šalčininkų rajono policijos komisariatui (teisių perėmėjas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-10) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus apskrities VPK) 2009 m. vasario 26 d. raštą Nr. 10-S-4052 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. 10-S-4052)); 2) įpareigoti Vilniaus apskrities VPK per 7 dienų laikotarpį raštu pateikti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narių Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir budėjimo grafikų bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo bei budėjimo grafikų kopijas. Pateikė šiuos argumentus:
1. Dėl susipažinimo su prašomais duomenimis formos.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei teigė, kad profesinės sąjungos turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai ir teisę nekliudomai susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas. Teisė susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas gali būti įgyvendinama ne tik atvykus į įmones, įstaigas ar organizacijas, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, bet ir kitais būdais (pagal pateiktus prašymus gaunant informaciją raštu arba žodžiu).
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, viešųjų paslaugų teikimas yra viena iš viešojo administravimo sričių. Viena iš administracinių paslaugų formų yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto turimos informacijos teikimas asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį informacijos teikimo pagrindu laikomas pareiškėjo pateiktas prašymas. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje išvardyti galimi prašomos informacijos teikimo būdai. Tačiau pažymėtina, jog konkretus informacijos pateikimo būdas parenkamas atsižvelgiant į prašymą, t. y. informacija turi būti pateikta tokia forma, kokia nurodyta prašyme, arba, jei konkreti prašomos informacijos pateikimo forma prašyme nenurodyta, tokia forma, kokia gautas prašymas.
Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 ir 2.38 straipsnių nuostatas profesinės sąjungos laikomos viešaisiais juridiniais asmenimis. Kadangi nei Viešojo administravimo įstatyme, nei Teisės gauti informaciją įstatyme nenumatyta jokių informacijos teikimo privatiesiems bei viešiesiems juridiniams asmenims ypatumų (skirtumų), darytina išvada, jog Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti suprantamos kaip įtvirtinančios profesinių sąjungų teisę gauti informaciją bendra viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta tvarka bei būdais, kartu numatant tam tikras papildomas jų veiklos garantijas. Papildoma kontrolės funkcijos įgyvendinimo sąlyga (prielaida) negali būti aiškinama nepagrįstai susiaurinant profesinių sąjungų teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinimą. Remiantis lingvistiniu bei teleologiniu teisės aiškinimo metodais, prašymas pateikti pareiškėjo rašte nurodytus duomenis turėtų būti suprantamas kaip suponuojantis būtinybę atsakovui atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, bet ne sudaryti galimybes pačiai pareiškėjai susipažinti su prašomais duomenimis. Nors konkreti prašomos informacijos pateikimo forma nėra nurodyta, tačiau, atsižvelgiant į rašytinę tokio prašymo formą, darytina išvada, jog prašoma informacija turėjo būti pateikta raštu.
2. Dėl būtinybės gauti rašytinius profesinės sąjungos narių sutikimus.
Nurodė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 8 ir 11 dalis, bei teigė, jog rašytinis sutikimas reikalingas tik ypatingų asmens duomenų tvarkymui, o kadangi informacija apie asmens darbo, ekonomines bei socialines sąlygas į ypatingų asmens duomenų apibrėžtį nepatenka, atskiras rašytinis tokių asmens duomenų subjekto sutikimas nėra privalomas. Stodami nariai jau išreiškė savo valią būti atstovaujamais pareiškėjo, kartu sutikdami su visais teisėtais pareiškėjo veiklos būdais bei jų įgyvendinimo sąlygomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne savo iniciatyva, bet gavęs savo narių pranešimą apie galimai vykdomus jų darbo laiko apskaitos bei apmokėjimo už atliktą darbą tvarkos pažeidimus. Todėl pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėtų būti laikomas oficialius įgaliojimus, siekiant apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus, įgyvendinančia organizacija, o duomenų, susijusių su jos narių darbo, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis teikimas turėtų būti vertinamas kaip atitinkantis teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijus.
Šalies argumentai
3. Dėl asmenų prašymų suteikti viešąsias paslaugas nagrinėjimo terminų nurodė, kad pareiškėjo raštas (prašymas) buvo parengtas 2008 m. lapkričio 20 d., o skundžiamas administracinis sprendimas priimtas tik 2009 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo kreipimosi dienos, pranešimas dėl būtinybės pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą pateiktas nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24-27) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindė tokiais argumentais:
Rėmėsi Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalimis, Profesinių sąjungų įstatymu, ir teigė, kad Teisės gauti informaciją įstatymas prašomai pateikti su ginču susijusiai informacijai netaikomas. Nurodė, kad Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta viena (dviejų veiksmų) teisė, kuri neįgyvendinama atskirais veiksmais. Nuostatos tikslas yra pabrėžti, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos savaveiksmės organizacijos ir veiklos tikslams įgyvendinti suteikiama teisė – atvykti ir patiems susipažinti. Remiantis pareiškėjos siūlomu lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, pabrėžtina, kad Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje įvardijama teisė (vienaskaita), o ne teisės.
Šalies argumentai
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašyme buvo prašoma pateikti visų Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų žiniaraščius bei darbo ir budėjimo grafikus. Teikiant prašymą netikslinama, kurie pareigūnai yra profesinės sąjungos nariai. Pažymėjo, kad profesinės sąjungos atstovauja tik savo narių interesams, todėl pareiškėjas galėjo prašyti teikti tik duomenis, kurie yra susiję tik su šios organizacijos nariais. Asmens duomenys apie asmens sveikatą (jos būklę ir pan.) tvarkomi tik esant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems pagrindams. Šiuo atveju pareiškėjui norint susipažinti su žiniaraščiais, būtina gauti pareigūnų rašytinį leidimą. Norint susipažinti su tam tikrais duomenimis, dokumentais, privalu laikytis teisės aktuose įtvirtintų materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimų. Faktas, kad pareigūnai yra profesinės sąjungos nariai, dar nesuteikia teisės profesinės sąjungos atstovams visais atvejais reikalauti pateikti, susipažinti ar kitaip tvarkyti dokumentus, kuriuose fiksuojami asmens duomenys. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių faktą, kad Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai dėl galimai vykdomųjų darbo laiko apskaitos bei apmokėjimo už atliktą darbą tvarkos pažeidimų kreipėsi į profesinę sąjungą su prašymu ginti jų teises.
Pažymėjo, kad aplinkybė, jog nesilaikyta tam tikrų imperatyvių terminų, nustatytų viešojo administravimo subjektų turimos informacijos teikimui, negali būti pagrindu naikinti ar pripažinti neteisėtu pareiškėjo skundžiamą Vilniaus apskrities VPK administracinį sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu (b. l. 46-53) pareiškėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skundą patenkino. Panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 26 d. raštą Nr. 10-S-4052 „Dėl duomenų pateikimo“ bei įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai raštu pateikti šios profesinės sąjungos narių – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų 2008 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo bei budėjimo grafikų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.
Teismas, remdamasis Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Darbo kodekso 19 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 47 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų esminė pareiga – ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus, inter alia kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, todėl jos turi teisę į su minėta pareiga neatsiejamai susijusį informavimą, kurio metu pagal Darbo kodekso 47 straipsnio 6 dalį darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojų atstovams, inter alia profesinėms sąjungoms, ir atsako už šios informacijos teisingumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 126-(08) „Dėl informacijos pateikimo“ prašė pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo ir budėjimo grafikus, t. y. informaciją, tiesiogiai susijusią su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis teisėmis ir teisėtais interesais bei konstatavo, kad darbdavys – Vilniaus apskrities VPK, vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatomis, privalėjo minėtą informaciją pateikti laiku, nemokamai ir raštu.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas, reiškia, kad būtent konkretūs profesinės sąjungos įgalioti asmenys turi galimybę fiziškai atvykti į įmonę ir susipažinti su reikiamais dokumentais, tačiau sprendė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra dėl kito dalyko, todėl minėta norma nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti taikoma.
Teismas konstatavo, kad profesinės sąjungos yra, ne tik darbuotojų-profesinės sąjungos narių, bet ir visų darbuotojų, atstovės, todėl bet kuriai institucijai (darbdaviui), kai į ją kreipiasi profesinė sąjunga su rašytiniu prašymu, pagal įstatymą kyla pareiga teikti profesinei sąjungai visą informaciją apie darbuotojus, susijusią su jų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, net darbdaviui neturint darbuotojo formalaus prašymo. Teismas pažymėjo, kad minėtą informaciją apie darbuotojus darbdavys privalo teikti ne tik nesant darbuotojų formaliam prašymui, bet ir nesant jų formaliam sutikimui: pagal Konstituciją būtent pačiam darbdaviui kyla pareiga informuoti darbuotojus apie profesinės sąjungos prašymą pateikti informaciją ir pareikalauti jų nesutikimo; nesant gautų nesutikimų darbdavys minėtą informaciją privalo suteikti.
Šalies argumentai
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities VPK raštas Nr. 10-S-4052 yra neteisėtas, nes juo: pirma, neteisėtai reikalaujama iš pareiškėjo pateikti jos narių rašytinius prašymus; antra, netiesiogiai prašoma atskleisti profesinės sąjungos narius, t. y. atskleisti ypatingus duomenis; trečia, vietoj informacijos pateikimo raštu, reikalaujama atvykti į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrių.
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58–61), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, konkrečiai nepasisakė, kodėl nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi būti taikomas Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis. Mano, kad teismas nepagrįstai taikė tik Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatas. Santykiams, teikiant informaciją profesinių sąjungų atstovams, t. y. darbuotojų atstovams, taip pat turi būti taikomos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos, šiuo atveju – 17 straipsnio nuostata.
2. Teismas nepagrįstai išplėtė Darbo kodekso 47 straipsnio taikymo ribas. Mano, kad informavimas, Darbo kodekso 47 straipsnio kontekste, apima informaciją susijusią su priimamais sprendimais, o būtent apie dabartinę ir būsimą įmonės veiklą ir jos ekonominę bei finansinę padėtį; informaciją apie įstaigos veiklos planus, tikslus; informaciją apie esamą darbo santykių būklę, struktūrą ir galimus užimtumo pokyčius; informaciją apie numatomas naudoti priemones tuo atveju, kai galimas darbuotojų skaičiaus mažinimas ir pan.
3. Teismo teiginys, kad „minėtuose dokumentuose nėra ypatingų duomenų“ yra nemotyvuotas.
4. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apskrities VPK 2009 m. vasario 26 d. rašto Nr. lO-S-4052 teisėtumas. Kadangi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jo sprendimo teisėtumas turi būti nustatytas jo atitikties įstatymų reikalavimams atžvilgiu, t. y. nustatant, ar Vilniaus apskrities VPK pažeidė įstatymų, reglamentuojančių informacijos pateikimo tvarką, nuostatas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 65-72) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs būtent dėl teisės gauti informaciją iš darbdavio, susijusią su darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis, ir šios informacijos gavimo formos. O kadangi Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalis reglamentuoja profesinės sąjungos atstovų teisę fiziškai atvykti į įmonę ir susipažinti su reikiamais dokumentais, todėl teismas priėjo prie pagrįstos bei teisingos išvados, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos.
2. Teismas tinkamai aiškino Darbo kodekso 47 straipsnyje įtvirtintas materialines teisės normas. Taip pat mano, kad Darbo kodekso 47 straipsnio 2 dalies kontekste duomenys apie darbuotojų darbo laiko apskaitą ir struktūrą laikytini informacija apie darbo santykių būklę, kuri turi būti teikiama reguliariai.
3. Informacija apie asmens darbo, ekonomines bei socialines sąlygas į ypatingų asmens duomenų apibrėžtį nepatenka, todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo ir budėjimo grafikuose nurodyti duomenys nelaikytini ypatingais asmens duomenimis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas (Šalčininkų rajono policijos komisariato teisių perėmėjas) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 74) prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. vasario 26 d. raštą Nr. 10-S-4052 „Dėl duomenų pateikimo“ bei įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai raštu pateikti šios profesinės sąjungos narių – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų 2008 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo bei budėjimo grafikų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2008 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 126-(08) kreipėsi į atsakovą Vilniaus apskrities VPK prašydamas pateikti Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei budėjimo grafikus bei Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyrio pareigūnų 2008 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo ir budėjimo grafikus. Vilniaus apskrities VPK 2009 m. vasario 26 d. raštu Nr. 10-1-4052 pranešė, kad Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, gavusi savo narių, dirbančių Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių priežiūros poskyryje, rašytinius sutikimus, gali atvykti susipažinti su aukščiau nurodytais dokumentais. Minėtame rašte atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Profesinių sąjungų 17 straipsnio 1 dalis numato, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas. Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pateikti tam tikrus dokumentus. Tuo tarpu minėta nuostata numato profesinės sąjungos įgaliotų asmenų teisę lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu ši profesinės sąjungos teisė negali būti vertinami kaip ribojanti kitas profesinės sąjungos teises, šiuo atveju – teisę gauti tam tikrus dokumentus ar jų kopijas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis numato, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje bei Darbo kodekso 20 straipsnyje. Kaip minėta, Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato profesinių sąjungų teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Pagal Darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalį atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir teisę į konsultavimą. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojams ir jų atstovams ir atsako už šios informacijos teisingumą. Įvertinus minėtas nuostatas bei pareiškėjo prašymo turinį (prašytos informacijos apimtį, panaudojimo tikslą), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas Vilniaus apskrities VPK privalėjo pareiškėjo prašomą informaciją pateikti laiku, nemokamai ir raštu.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju. Taip pat ir dėl teismo padarytos išvados, kad pareiškėjo prašytuose dokumentuose nėra ypatingų duomenų. P. A. duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas numato, kokie duomenys surašomi į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Šio aprašo 2 punkte numatyta, kad darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo nustatyta tvarka. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo 53 punktas numato, kad užpildytų ir policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytų Žiniaraščių ir darbo grafikų kopijos turi būti pateikiamos (iškabinamos) tose vietose, kur policijos įstaigos darbuotojai galėtų su jomis susipažinti ir, jei manytų, kad Žiniaraščiai užpildyti neteisingai, galėtų tinkamai ginti savo teises. Jei darbuotojas policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens prašo pateikti šių dokumentų patvirtintas kopijas, policijos įstaigos vadovas privalo jas pateikti. Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo (analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtinto aprašo 16 punkte). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo atstovė pripažino, kad minėti dokumentai pagal ginčijamo rašto priėmimo metu galiojusį Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 5-V-7019 taip pat buvo skelbiami viešai policijos įstaigose. Taigi kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, darbo bei budėjimo grafikais, tokia informacija netgi viešai pateikiama tose vietose, kur policijos įstaigos darbuotojai galėtų su jomis susipažinti. Be to, žiniaraščių iškabinimo tikslas inter alia yra sudaryti galimybes darbuotojui tinkamai ginti savo teises. Įvertinus šias aplinkybes taip pat teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias profesinių sąjungų teises, veiklos tikslus, taip pat prašymo pateikti informaciją turinį, darytina išvada, kad ginčijamame rašte nurodytas reikalavimas pateikti asmenų rašytinius sutikimus, negali būti laikomas pagrįstu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.