Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – M. B., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui N. D.,

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nevedusio, bedarbio, registruoto darbo biržoje, administracine tvarka bausto, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2015-09-11 apie 0.16 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas girtas (nustatytas 1,98 promilių girtumas) svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Sulaikant M. B. necenzūriniais žodžiais iškoneveikė policijos pareigūnus, tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnų D. S. ir I. I. garbę ir orumą bei nevykdė minėtų policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir aktyviais veiksmais jiems pasipriešino. Tokias savo veiksmais jis padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. B. paaiškino, jog pripažįsta padaręs pažeidimus iš dalies, pripažįsta, jog buvo neblaivus bei iškoneveikė policijos pareigūnus, tačiau policijos pareigūnams nesipriešino. Nurodė, jog tos dienos vakarą kažkur Mažeikių rajone šventė sodyboje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jis jau buvo pakankamai girtas ir kadangi pritrūko alkoholinių gėrimų, tai išėjo jų ieškoti kur nupirkti. Išėjęs pasiklydo, todėl tamsoje pamatęs žiburį nuėjo prie namo. Palipęs laiptais aukštyn pasibeldė į duris bei paprašė jam iškviesti policiją. Kadangi namų šeimininkė nesutiko ir pasakė, jog nekvies policijos, tai jis jai pagrasino, jog išdaužys automobilio langus. Todėl namų šeimininkė iškvietė policiją. Ilgai laukė policijos, todėl jis reikalavo, kad ponia dar skambintų į policiją. Tik atvykęs policijos pareigūnas jį paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius, o jis net nespėjo pasipriešinti. Pareigūnus necenzūriniais žodžiais iškoneveikė tik po to, kai pareigūnas viršijo savo įgaliojimus. Nurodė, jog policijos pareigūnas neprašė jo prisistatyti bei nereikalavo nusiraminti.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad tą vakarą apie 23.20 val. kažkas pradėjo baladotis į namų duris. Ji pamatė jaunuolį, kuriam liepė eiti nuo durų, tačiau jaunuolis nuo durų nėjo, todėl ji pravėrusi duris liepė šiam eiti nuo durų. Jaunuolis jai pasakė, jog yra pasiklydęs ir liepė iškviesti policiją. Kadangi ji nesutiko kviesti policijos, todėl jis jai pradėjo grasinti, kad išdaužys namų ir automobilio langus. Tada ji pabūgusi paskambino į policiją. Per tą laikotarpį kol atvažiavo policija jaunuolis ir geruoju kalbėjo, ir grasino, visko buvo. Tik atvykus policijai jaunuolis pasipiktino, kodėl policija su šviesomis į jį šviečia. Policijos pareigūnai prašė jo prisistatyti, tačiau jis negarbiai atsakė šiems. Dar policijos pareigūnas pareikalavo jo eiti į automobilį, tačiau jaunuolis pradėjo muistytis. Policijos pareigūnas paprašė jo nusiraminti, tačiau jaunuolis nenusiramino, todėl policijos pareigūnas pargriovė jaunuolį ir uždėjo šiam antrankius. Dar uždedant antrankius jaunuolis muistėsi bei priešinosi policijos pareigūnams. Kas vyko toliau nežino, nes negirdėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. I. paaiškino, jog tą vakarą dirbo kartu su kolega D. S. ir gavo pranešimą iš budėtojo nuvykti pagal iškvietimą. Atvykus nurodytu adresu, ant laiptų viršaus, prie durų, pastebėjo jaunuolį, kuris matėsi, jog yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. D. S. jaunuolio pasiteiravo jo vardo, pavardės ir paklausė, kaip šis čia atsirado? Tačiau jaunuolis įžūliai atsakė, jog tai ne jo reikalas. Tada D. S. jaunuoliui pasakė, jog šis yra sulaikomas, kadangi viešoje vietoje pasirodė būdamas neblaivus bei liepė eiti į tarnybinį automobilį. Tačiau jaunuolis tai daryti atsisakė, pradėjo muistytis ir mosikuoti rankomis. Tada pamatę, jog jaunuolis darosi agresyvus, įspėjo jaunuolį, jog gali būti panaudota fizinė prievarta. Tačiau jaunuolis nesiramino, todėl kolega panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir pargriovė jaunuolį bei uždėjo antrankius, tačiau jaunuolis vis tiek priešinosi ir muistėsi. Jaunuolio keletą kartų buvo paprašyta nusiraminti. Vėliau jaunuolį vedant prie tarnybinio automobilio šis pradėjo pareigūnus „atleidinėti iš darbo“ bei koneveikti įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, tame tarpe ir rusiškais, kurie įžeidė jos, kaip pareigūnės, garbę ir orumą. Prie automobilio jaunuolis vėl parkrito ant žemės ir nesikėlė bei priešinosi ir nesileido būti įsodinamas į tarnybinį automobilį, todėl vėl po įspėjimo buvo panaudota fizinė prievarta ir jaunuolis buvo įsodintas į automobilį bei pristatytas į policijos komisariatą.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris M. B. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų du pažeidimai (ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalys) yra priskiriami apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo posėdžio metu M. B. pripažino padaręs du iš trijų pažeidimus, tai yra, jog viešoje vietoje pasirodė būdamas neblaivus bei, jog iškoneveikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą, tačiau neigė, jog nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir pasipriešino jiems. Tačiau iš byloje esančių įrodymų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų besąlygiškai nustatyta, jog M. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti, eiti į tarnybinį automobilį, nusiraminti bei sėstis į tarnybinį automobilį. Šias aplinkybes byloje patvirtina pareigūnų D. S. ir I. I. tarnybiniai pranešimai (3, 4 b. l.), teismo posėdžio metu duoti G. M. parodymai, kuri patvirtino, jog pareigūnai paprašė M. B. prisistatyti, tačiau šis grubiai pareigūnams kažką atsakė, pareigūnas pareikalavo eiti į tarnybinį automobilį, tačiau jaunuolis neklausė, taip pat pareigūnai keletą kartų prašė jaunuolio nusiraminti, tačiau jaunuolis tik muistėsi ir priešinosi policijos pareigūnams. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. I. patvirtino teismui, jog M. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, t. y. nėjo į tarnybinį automobilį, paprašius nenusiramino, nelipo į tarnybinį automobilį muistėsi bei mosikavo rankomis, priešinosi uždedant antrankius, taip pat patvirtino, kad M. B. iškoneveikė juos, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą, t. y. iškeikė juos necenzūriniais rusiškais žodžiais bei kitais negražiais žodžiais. Tai, kad M. B. buvo agresyviai nusitekęs patvirtina ir pranešimas policijai, kur pranešėja G. M. teigė, jog jaunuolis drasko duris ir grasina sudaužyti automobilį (15 b. l.). Šias aplinkybes G. M. patvirtino ir teisme. Iš visų šių įrodymų matyti, jog M. B. viešoje vietoje pasirodė būdamas neblaivus, tai patvirtino ir pats M. B. teigdamas, jog vartojo alkoholinius gėrimus bei liudytojos G. M. ir I. I.. M. B. pasirodydamas viešoje vietoje neblaivus, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. M. B. neigė aktyviais veiksmais pasipriešinęs policijos pareigūnams ir nevykdęs jų teisėtų reikalavimų, tačiau jo pozicija byloje laikytina gynybine, siekiant išvengti atsakomybės. Kadangi, priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamasis M. B., liudytojos I. I. ir G. M., patvirtino, jog M. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei aktyviais veiksmais jiems pasipriešino. M. B. duoti parodymai yra nenuoseklūs ir neparemti kita administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga. Tuo tarpu, liudytojų G. M. ir I. I. duoti parodymai atitinka byloje esančią kitą medžiagą. Be to, teismas byloje nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl remiasi liudytojų duotais parodymais.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Kad M. B. padarė šį pažeidimą, yra įrodyta teismo posėdžio metu duotais liudytojų G. M. ir I. I. parodymais, 2015-09-11 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-37863597-15, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų D. S. ir I. I. tarnybiniais pranešimais, administracinio sulaikymo protokolu ROIK 0115000517799, bendra įvykio informacija, asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 2948, pažyma apie asmens baustumą, asmens duomenų informacija ir fotolentele bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių padarius pažeidimus nenustatyta. Nors pažeidėjas ir paminėjo, jog gailisi dėl savo poelgio, tačiau tai nebuvo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų savo veiksmų, o tik išsakyti žodžiai, siekiant švelnesnės nuobaudos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarius pažeidimą numatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje nenustatyta (ATPK 32 straipsnis). Tai, kad pažeidimas buvo padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ATPK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 32 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarius pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, jog teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 1,98 promilių girtumas) (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Vadovaujantis ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais, teisingumo ir protingumo principais, įvertinus visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, duomenų apie sumokėtas nuobaudas byloje nėra, teistas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad pažeidėjo kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai, todėl pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos: už ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui, už pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, skirtinos baudos didesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis (ATPK 178 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys, 30² straipsnis). Vadovaujantis 33 straipsniu M. B. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda, parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais,

nutaria:

M. B. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje bei paskirti jam administracines nuobaudas:

- pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 11,00 Eur (vienuolikos eurų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti M. B. galutinę subendrintą nuobaudą – 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnis).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 15051499638 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.