- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- II-293-1057/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01458-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-19-9505732 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-04-28 Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas V. M. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-19-9505732.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu E. U. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog priimtas Nutarimas nepagrįstas ir prašo jį panaikinti. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo išnagrinėtos visos svarbios aplinkybės nustatančios Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kilusią administracinę atsakomybę, kaip nurodyta LR administracinio nusižengimo kodekse. Pažymėtina, kad specialistas priėmęs skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo duotais parodymais, taip pažeidė esminius administracinio nusižengimo principus, kad administraciniais nusižengimai turi būti nagrinėjami sąžiningai ir teisingai, išsiaiškinus visas aplinkybes. Tikėtina, kad Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo parodymai gali būti klaidingi. Vairuotojas teigė, kad mirksint žaliam šviesoforo signalui stabdė savo automobilį paskui priešais važiuojantį nenustatytą automobilį, kuris sustojo. Be to, tuo pačiu metu „vairuotojas sugebėjo per galinio vaizdo veidrodėlį įvertinti jo vairuojamo Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį , „būsimą“ stabdymo kelią bei priimti sprendimą apvažiuoti priekyje stovintį nenustatytą automobilį. Jo įsitikinimu vienu metu sustabdyti tik žvilgtelėjus į veidrodėlį, lyjant lietui, nuspręsti, kad kitas automobilis galimai nesustos, yra neįmanoma. Specialistas turėjo išsiaiškinti, kodėl Toyota vairuotojas nusprendė apvažiuoti automobilį 1-a eismo juosta, t.y. kodėl nepasirinko atliekamam manevrui 3-ios ar 4-os eismo juostos, nes autoįvykio sankryža yra 4 juostų, minėtas vairuotojas galėjo pasirinkti išvažiuoti į kitą eismo juostą ir nepažeisti kelių eismo taisyklių pervažiuoti ištisinę liniją. Toyota Vairuotojas taip pat nurodo, kad apvažiavęs stovintį nenustatytą, automobilį, sustojo 2-oje eismo juostoje, kas yra visiška nesuprantama, jeigu jis išvažiavo į pirmą juostą, kaip jis atsidūrė antroje juostoje, nes kontakto nebuvo, gal Toyota vairuotojas tokį manevrą padarė nevengdamas jo vairuojamo automobilio Volvo smūgio, o bandydamas apvažiuoti prieš jį sustojusį nenustatytą automobilį. Specialistas Nutarime nurodo, kad iš VOLVO automobilio stabdymo kelio nėra galimybės nustatyti kuria kelio juosta 1-a ar 2-a važiavo VOLVO vairuotojas. Vertinant jo paaiškinimus duotus atvykus kelių policijos pareigūnams, jo veiksmai prieš autoįvykį buvo tokie: prieš atliekant posūkį į dešinę sumažino greitį ir nevažiavo greitai, todėl ir nebuvo stabdymo žymių. Pažymėtina, kad nurodytas stabdymo kelias 7,6 m žalia veja iki medžio, kas neatitinka Toyota vairuotojo parodymų dėl „didelio“ greičio. Taip pat, pažymėtina, kad vidutinis automobilio ilgis yra apie 3,5- 4,00 m, remiantis tuo vėl gi neaišku dėl Toyota vairuotojo parodymų, kad jis jau buvo sustojęs prie sankryžos paskui nenustatytą automobilį, kas sudarytų apie 9 m ilgio koloną. Volvo nustatytas stabdymo kelias 7,6 m iki medžio, kuris yra dar apie 3-4 m iki sankryžos, taigi tikėtina Toyota vairuotojas persirikiavimo manevrą atliko anksčiau nei nurodo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo panaikinti 2020-04-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-19-9505732.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad 2019-08-08 apie 13 val. 31 min. Vilniuje, Savanorių pr. įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2017-01-01 Administracinio nusižengimo kodekse panaikinta atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą, jei vairuotojai blaivūs, turi specialiąją teisę vairuoti transporto priemones ir nenukentėjo ar nežuvo nei vienas eismo dalyvis. Tuo atveju, jei įvykus techniniam eismo įvykiui, vairuotojai nesutinka su aplinkybėmis, policija tiria ar kuris nors dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles, ir esant neginčijamiems įrodymams, vairuotoją patraukia atsakomybėn. Šiuo konkrečiu atveju, abu vairuotojai skirtingai aiškina aplinkybes, kitų nešališkų liudytojų nėra, automobiliai tarpusavyje nekontaktavo, todėl nėra galimybės atkurti įvykio mechanizmo, bei nustatyti, kuris vairuotojas ar abu, pažeidė Kelių eismo taisykles minėtoje situacijoje. Volvo vairuotojui kyla klausimas, kas turi atlyginti padarytą žalą, tačiau tai išspręstina civilinėmis teisinėmis priemonėmis (abu automobiliai apdrausti). Atsižvelgiant į tai, prašo skundo netenkinti, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 07-19-95057 palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje E. U. nurodė, kad skundą palaiko. Važiuojant persirikiavo į dešinę, pradėjo mirksėti žalias šviesoforas. Toyota vairuotas persirikiavo prieš pat jo automobilį. Ėmė staigiai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo, kliudė bordiūrą ir atsitrenkė į medį. Toyota automobilis sustojo sankryžoje. Iškvietė policiją, o Toyota vairuotas jos nesulaukęs, kadangi nesutiko su savo pažeidimu, patraukė savo automobilį.
Teismo posėdyje liudytojas J. N. nurodė, kad mano, kad kaltas yra Volvo vairuotojas. Abu važiavo antra eismo juosta. Pirma eismo juosta buvo laisva. Priekyje važiavo automobilis. Sankryžoje tik pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, jis nusprendė sustoti. Jam tai buvo netikėta. Kadangi stabdymas buvo intensyvus, sustojęs pažiūrėjo į veidrodėlį. Pamatė dideliu greičiu iš paskos atlekiantį automobilį. Atstumas buvo apie 50 m, bet jis visai nemažino greičio. Jis pradėjo stabdyti dar per dviejų automobilių korpusą. Kelias buvo šlapias po lietaus. Tas vairuotojas važiavo 80 km/val. greičiu. Tada suprato, kad smūgis tikrai į jo automobilio galą bus, kur dujų balionas įmontuotas. Kuo griečiau „nėrė“ į pirmą juostą, pabėgti norėjo nuo atvažiuojančio automobilio. Veiksmai sutapo.
Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad iš atliktos skaičiuotės matyti, kad prieš pat įvykio vietoje užfiksuoto pėdsako formavimosi pradžią automobilio „Volvo XC70“ greitis buvo apie 39 km/h.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
ANK 567 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad 2019-08-08 apie 13.31 val. Vilniuje, Savanorių pr. įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis Volvo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Institucija nurodo, kad abu vairuotojai skirtingai aiškina aplinkybes, kitų nešališkų liudytojų nėra, automobiliai tarpusavyje nekontaktavo, todėl nėra galimybės atkurti įvykio mechanizmo, bei nustatyti, kuris vairuotojas ar abu, pažeidė Kelių eismo taisykles minėtoje situacijoje.
E. U. teigė, jog automobilio Toyota vairuotojas jam užkirto kelią, dėl to ir kilo avarinė situacija. Jis važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Automobiliui Toyota staigiai išvažiavus į eismo juostą, kuria važiavo pareiškėjas, jis siekdamas išvengti susidūrimo, užkabino bordiūrą ir medį. Liudytojas J. N. teigė, jog pamatęs per galinio vaizdo veidrodėlį, jog jam iš paskos važiuojantis automobilis Volvo nespės sustabdyti, jis staigiai išvažiavo („nėrė“) į pirmą juostą, kad iš galo važiuojantis automobilis neatsitrenktų į jo vairuojamą automobilį Toyota. Automobilio Volvo greitis buvo 80 km/h, gal net 100 km/h.
Iš atliktos eismo įvykio – transporto trasologinės ekspertizės matyti, kad E. U. vairuoto automobilio Volvo, valst. nr. greitis prieš pat įvykio vietoje užfiksuoto pėdsako formavimosi pradžią buvo apie 39 km/h, taigi ši išvada paneigia J. N. parodymus, jog jis suko į pirmą eismo juostą tam, kad išvengtų susidūrimo su iš galo važiuojančiu automobiliu Volvo. Pažymėtina, jog važiuojant tokiu greičiu nėra objektyvių techninių kliūčių net staigiai sustabdyti automobilį.
Nagrinėjamu atveju įvertinęs visas aptartas aplinkybes, atsižvelgęs į ekspertizės akto išvadą, teismas sprendžia, jog Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto 2020 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 07-19-9505732 nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, naikintinas, nes gauti papildomi duomenys, kuriuos jau anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste gali įvertinti Institucijos, įgaliotos atlikti tyrimą atstovas ir priimti atitinkamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. U. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 07-19-9505732 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių nusižengimo protokolą ir nutarimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.