Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas, paskutinį kartą:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu, sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį); dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi – 3 MGL (150 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, su pirmiau išvardintais įpareigojimais ir 3 MGL (150 Eur) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis G. A. 2025 m. balandžio 7 d., apie 21 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį SEAT TOLEDO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0181 (patikros sertifikato Nr. 2198018), jam buvo nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

4.8. Asmens duomenys iš kurių matyti, kad G. A. nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 65 - 66)

4.9. VĮ „Regitra“ pateiktoje informacijoje nurodyti duomenys, kad automobilio SEAT TOLEDO savininkė L. J. (b. l. 32 - 33).

4.11. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų su kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: pirmame faile, kurio pavadinimas „PSS-20250407-214821UTC+0300“, yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 30.00 min. Į įvykio vietą, kaip žinom iš ikiteisminio tyrimo bylos, adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnai prieina prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, iš ikiteisminio tyrimo duomenų, tai G. A., šalia jo priekinėje keleivio vietoje sėdi moteris L. J., kuri prisistato automobilio savininke. Pareigūnas užsirašo vairuotojo G. A. duomenis. 01.56 min. vaizdo įrašo laiku, pareigūnas pasiteirauja G. A., ar jis yra vartojęs alkoholį ir prieš kiek laiko yra vartojęs. G. A. nurodo, kad alkoholį vartojo prieš pusę valandos. Vyras išlaipinamas iš automobilio, jam atliekamas koordinacijos testas. 03.16 min., alkotesteriu G. A. tikrinamas neblaivumas, nustatomas 2,82 prom., neblaivumas. Tikrinimo metu vyras prisipažįsta, kad nėra įgijęs teisės vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo. G. A. nurodo, kad automobilyje sėdinti moteris yra jo sugyventinė ir automobilis nuosavybės teise priklauso jai. Pareigūnas pasižymi moters duomenis. 23.07 min., vaizdo įrašo laiku G. A. antrą kartą tikrinamas neblaivumas, nustatomas 2,89 prom., neblaivumas. Kitų, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, vaizdo įraše neužfiksuota. Antrame faile, kurio pavadinimas „PSS-20250407-214822UTC+0300“, yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 30.00 min. Vaizdo įraše matome tokį patį vaizdą ir girdime tokį patį garsą, kaip ir pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250407-214821UTC+0300“. Trečiame faile, kurio pavadinimas „PSS-20250407-221820UTC+0300“, yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 00.35 min. Matomas vaizdas kaip automobilio vairuotojas G. A. yra sulaikomas ir uždaromas į automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Kitų, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, vaizdo įraše neužfiksuota. Ketvirtame faile, kurio pavadinimas „PSS-20250407-221821UTC+0300“ yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 00.38 min. Vaizdo įraše matome tokį patį vaizdą ir girdime tokį patį garsą kaip ir pirmame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250407-221820UTC+0300“ (b. l. 41-43).

5. Kaltinamasis G. A. šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. G. A. kaltę, įvykdžius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina paties G. A. nuoseklūs ir logiški parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kur pastarasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo draugei L. J. priklausantį automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pripažino, kad prieš sėsdamas už vairavo vartojo alkoholį, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu – 2,82 promilėmis. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, G. A. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, tai yra neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2025-04-07, 21.53 val. G. A., kuris vairavo automobilį Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, o 22.13 val. nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, AB „Regitra“ nurodyti duomenys, kad minėtas automobilis priklauso L. J.. Taigi, nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis G. A. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0181 (patikros sertifikato Nr. 2198018), jam buvo nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu G. A. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad po to, kai pavartojus alkoholio vairuoja automobilį vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

8. Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

9. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus G. A. daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, t. y. G. A. anksčiau teistas už analogiškos tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ str., padarymą, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnamečiu, turėdamas neišnykusį teistumą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamasis G. A. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Skiriant bausmę kaltinamajam G. A., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas – tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 47-55), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, žala nepadaryta. G. A. baustas administracine tvarka, tarp kurių už KET pažeidimus, vairuojant transporto priemones, neturint teisės jų vairuoti, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 56-61), vykdantis individualią veiklą, jam nustatytas 2,82 prom. neblaivumas, be to, automobilį vairavo neturėdamas tam teisės (kai teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. A. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos terminą parenkant didesnį nei bausmės minimalus dydis - 6 mėnesius laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

12. Kadangi G. A. naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis 2025 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu G. A. paskirtos ir neatliktos (1 metų 26 dienų laisvės apribojimo ir 3 MGL dydžio baudos) bausmės, prieš tai, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p., laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme ir G. A. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 3 MGL (150 Eur) dydžio bauda.

13. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į G. A. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-04-07, 22.13 val. iki 2025-04-08, 9.50 val. (b. l. 78-82, 83-85), tai yra 1 para, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo bausmės dienai.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

14.1. Nagrinėjamu atveju G. A. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą skirtina mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Kaip jau minėta, G. A. yra anksčiau teistas, naują nusikaltimą įvykdė turėdama neišnykusį teistumą ir tai buvo pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.), kartu tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį. Vis dėl to, teismo vertinimu byloje esančios aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino, gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo poelgį, vykdo individualią veiklą, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai G. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

14.2. BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Siekiant, jog bausmės tikslai būtų lengviau įgyvendinti, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas būnant kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio, pastarąjį kaltinamasis nurodė vartojęs tą pačią dieną, G. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini BK 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai: G. A. įpareigojant dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti ten registruotam bei pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį.

15. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. A. automobilį vairavo neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), G. A. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,82 prom.) žymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, G. A. teisės vairuoti transporto priemones neturi, kadangi ši teisė jam buvo atimta, taipogi įvertinus aplinkybes nurodytas šio nuosprendžio 8, 9, 10 punktuose, G. A. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <...> (BK 72 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje ginčo, kad kaltinamasis G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra, nusikalstama veika buvo padaryta G. A. vairuojant kitam asmeniui, t. y. L. J., priklausantį automobilį „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, šis automobilis pripažįstamas konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilio savininkė L. J. leido kaltinamajam G. A. naudotis šiuo automobiliu, be kita ko, kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, po ko kartu sėdo į automobilį ir juo važiavo, kas neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, jog automobilio savininkė L. J. žinojo, kad G. A. automobilį vairuoja būdamas neblaivus. Juolab, jog ir pati L. J. buvo neblaivi. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teisme apklaustas kaltinamasis G. A., t. y. nurodė, jog su sugyventine L. J. važiavo pas draugę, kur išgėrė alkoholinių gėrimų, po ko sėdo prie vairo; kartu su juo važiavo sugyventinė, automobilio savininkė L. J., ji taip pat buvo neblaivi, sugyventinė neturi vairuotojo pažymėjimo, tą dieną kartu vartojo alkoholį; nusprendė pats vairuoti, nes sugyventinė nemoka važiuoti su automobiliais mechanine pavarų dėže, o šis automobilis buvo pirktas jos sūnui, bet tą dieną jį patikėjo jam; L. J. jam nieko nesakė, kai neblaivus sėdo už vairo, tam neprieštaravo, nebandė jo sulaikyti. Įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis BK 72 str. 4 d., konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė - automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

17. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2025-04-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam G. A. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 91,67 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo G. A. neišieškotina.

18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilis „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), - konfiskuotini; 2) DVD diskas su vaizdo įrašais, supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio,- paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir G. A. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. vasario 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir G. A. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 3 MGL (150 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į G. A. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai yra 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 10 punktais, G. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir G. A. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

– tęsti darbą, o darbą praradus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (keturis) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš G. A. nusikalstamos veikos priemonę - automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi G. A. pripažinti recidyvistu.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš G. A. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), - konfiskuoti;

2) DVD diską su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio,- palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti G. A., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.