Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajai A. I. ir jos atstovui advokatei Aušrai Ručienei, kaltinamajam R. I. ir jo atstovui gynėjui advokatui Laimučiui Ramanauskui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovui D. V., viešame teismo posėdyje privataus kaltinimo byloje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1973-09-15, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, ūkininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. buvo pateiktas privatus kaltinimas dėl to, kad jis 2010-10-12 tarp 20-21 val. Č. I. namuose, (duomenys neskelbtini), A. I. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas smūgį ir stumdamas nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas, kad 2010-10-31 apie 14 val. savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini) spyrė A. I. į nugarą, ko išdavoje pastaroji nugriuvo ir jai kairio kelio sąnario srityje buvo padaryta kraujosruva, tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad R. I. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo, o būtent: 2010-10-12 tarp 20-21 val. Č. I. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. I. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas smūgį ir stumdamas nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Tokia jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sudėtį.

R. I. dėl A. I. sumušimo 2010-10-31 (duomenys neskelbtini) - padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (II epizodas 2010-10-31), išteisinti, nenustačius, kad buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti nusikalstama veika.

Todėl pagal II antrą epizodą R. I. išteisintinas, privačiam kaltintojui nepateikus teismui pakankamai jo tokią nusikalstymą veiką pagrindžiančių ir nenuginčijamų įrodymų, bei tokių įrodymui nesurinkus ir teisminio tyrimo metu, bei esant akivaizdiems prieštaravimams, nes visos byloje kylančios pagrįstos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai.

Nukentėjusi ir privatus kaltintojas A. I. parodė, kad su vyru nesutaria seniai dėl ko jis 2010 m. gegužės mėn. išėjo iš namų. Jų mažametis sūnus J. gyvena tai pas vyrą, tai pas ją. Pradėjus skyrybų procesą prasidėjo konfliktai, grasinimai, turto gadinimas. Dėl I epizodo ji paaiškino, kad 2010 m. spalio 12 d. apie 20.30 val. ji kartu su dukra I. nuėjo pas močiutę Č. I.. Įėjus į namus ji pakalbino sūnų J. eiti kartu. .J atsakius, kad šis nenori eiti, prasidėjo tarp jos ir kaltinamojo žodinis konfliktas. Jie pradėjo vienas ant kito rėkti. Po ko kaltinamasis suėmė ją už rankų, bei pažastų ir stūmė iš namų. Be to stumdamas sudavė vieną smūgį per veidą ir lygtai kartą per rankas. Atėjusi močiutė paėmusi batą pradėjo jo mosikuoti, tačiau jos su dukra išėjusios namo. Dėl minėto sužalojimo ji kreipėsi į ekspertus kur nusistatė sužalojimo laipsnį, bei privačiai su kaltinimu kreipėsi į teismą. Dėl II epizodo ji parodė, kad 2010 m. spalio mėn. 31 d. jai esant namuose, kai abi dukros ir sūnus J. buvo išvažiavę pas jos seserį, apie 14 val. būnant antrame aukšte išgirdo laužiant duris ir nubėgo laiptais žemyn. Ten rado į namus įėjusį vyrą R., kuris nuo kambarių raktą turėjo, o lauko duris patraukęs išlaužė. Vyras pradėjo ant jos rėkti, kodėl ji neleidžia pas jį sūnaus J.. Pasakius, kad jo nėra namuose, jis jai spyręs i nugarą ir ji parpuolė. Vyrui išėjus namo, po kokių 20 minučių grįžo dukros kurioms ji viską papasakojo. Su kaltinamuoju sutiktų taikytis, jeigu jis jos atsiprašytų, tada nereikalautų iš jo neturtinės žalos, priešingu atveju dėl jai padarytos moralinės žalos prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinės žalos, bei turėtas teismo išlaidas už teisinę advokato pagalbą.

K. R. I. kaltu neprisipažino, davė prieštaringus parodymus ir parodė, kad šių nusikaltimų nepadarė. Su ieškiniu nesutiko, nesutiko su nukentėjusia susitaikyti ir jos atsiprašyti. Be to paaiškino, kad su nukentėjusia savo žmona negyvena nuo 2010 m. gegužės mėnesio, nes išėjo gyventi pas savo mamą. Prasidėjus santuokos nutraukimo bylai ir turto dalyboms, bei dėl vaiko kilus ginčui atsirado nesutarimai. Nurodo, kad žmona grasino turto areštais, išsivežė dalį turto, nustatinėjo prieš jį vaikus. Dėl I epizodo jis parodė, kad 2010 m. spalio 12 d. po 20 val. jam būnant namuose pas mamą kartu su sūnum J., atėjo žmona A. su dukra I. Jos norėjo išsivesti sūnų Jonuką. Tačiau kelis kartus paklausus sūnaus ar jis nori eiti kartu su mama, ir šiam atsakius, kad nenori, jis liepęs žmonai eiti namo ir nedaryti nesąmonių, bei negąsdinti vaiko. Tada susinervinusi žmona pastūmė jį, o vaikas pradėjo verkti ir spiegti. Išgirdusi triukšmą ir virtuvės atėjo jo mama, kuriai A. spyrė į pilvą. Kas toliau vyko paaiškinti negali, nes paėmė ant rankų vaiką, o kas vyko koridoriuje nematė, nes ten buvo tamsu. Girdėjo, kad jo žmona A. su jo motina „koliojosi“ įvairiais žodžiais, dar bandė spirti, po ko žmona ir dukra pabėgo į lauką. Apie šį įvykį jis pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai, o žmona apie tai sužinojusi iškėlė jam bylą. Jis žmonos nemušęs ir nestumdęs, kodėl ji apkalba žmona ir dukra paaiškinti negali. Dėl II epizodo paaiškino, kad 2010-10-31 atvykus broliui su vaikais jis nutarė parsivesti savo sūnų Jonuką, kad su jais pabendrautų. Dėl to kartu su broliu nuėjo į savo namus. Patraukęs lauko duris įėjo į verandą, o per kitas į namą. Pirmas duris patraukus išsitraukė užraktas, bet jos neišlūžo. Namo viduje buvo tylu, todėl jis pašaukė J.. Įėjus kelis žingsnius į kambarį išgirdo iš antro aukšto žmoną atsakant, kad J. nėra, nes išvažiavęs. Po ko, jis iškarto išėjęs, kartu su koridoriuje stovėjusiu broliu. Vėliau, per langą pamatęs, kad dukros su sūnumi sugrįžo, vėl nuėję į namus. Tačiau žmonai neduodant jam sūnaus vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jai pasakęs, kad „dingtų iš čia šliundra“. Jokio smurto jos atžvilgiu nei prieš tai tada nevartojo, o dėl minėtu išsakytų žodžių gailisi.

Liudytoja Č. I. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Dėl I epizodo ji paaiškino, kad 2010 spalio mėn. 12 d. ruošiantis miegoti, apie 21 val. atėjusi marti A. su dukra norėjo pasiimti sūnų J.. R. I. kelis kartus paklausus J. ar jis nori eiti su mama ir šiam atsakius, kad nenori, jis liepęs A. eiti namo. Po to ir ji liepusis A. eiti namo, tačiau ši jai spyrusi. Tada ji irgi sugriebė A. už rankos ir pradėjo stumti iš namų, o sūnus R. laikė vaiką ant rankų ir tik žodžiais varė A. lauk ir smurto nenaudojo. Dėl II epizodo ji nieko paaiškinti negali, nes jame nedalyvavo ir nieko nematė.

Liudytoja I. I. parodė, kad nukentėjusioji yra jos motina, o kaltinamasis tėtis. Dėl I pirmojo epizodo ji paaiškino, kad ji kartu su mama 2010 m. spalio 12 d. buvo nuėjusi paimti iš tėčio mažamečio brolio. Mamai paliepus, kad brolis eitų namo, tėvas paklausė ar šis nori eiti kartu su mama. Broliui atsakius, kad nenori eiti, tėvas iš karto pradėjo mamą stumti iš namų. Stumdamas mamą jis vieną kartą sudavė jai per veidą. Matė, kaip tėvas mamą įstūmė į kampą ir ten užspaudė. Norėdama mamą išvyti jai kelis kartus sudavė ir močiutė. Brolis pradėjo verkti ir joms išeinant tėvas jį paėmė ant rankų. Dėl II antrojo epizodo ji paaiškino, kad 2010 spalio mėn. 31 d. buvo išvykusi pas mamos seserį ir paties įvykio nematė. Grįžus namo mama pasakė, kad vėl vyko barnis dėl brolio. Buvo atėjęs tėtis ir išlaužęs duris įėjęs į vidų ją stūmė ir ji nukrito. Ant mamos kūno sužalojimų nematė. Parodė, kad tėvų santykiai pablogėjo kai jie pradėjo skyrybų procesą, o visi kivirčai kyla dėl to, kad jie geruoju nepasidalina turto ir jaunesniojo sūnaus.

Liudytoja L. I. parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama, o kaltinamasis jos tėtis. Dėl I epizodo ji paaiškinimo, kad apie ji žino tik iš mamos ir sesers pasakojimo, o pati jame nedalyvavo. Įvykio dieną sesuo ir mama buvo nuėjusios pasiimti pas tėtį brolio. Tačiau jo neparsivedė, o grįžusios pasakė, kad mama buvo išstumta ir jai suduotas smūgis. Dėl II antrojo epizodo ji paaiškino, kad 2010 spalio mėn. 31 d. buvo išvykusi ir paties įvykio nematė. Grįžus namo mama pasakė, kad vėl vyko barnis dėl brolio. Buvo atėjęs tėtis ir išlaužęs duris įėjęs į vidų ją stūmė ir ji nukrito. Ant mamos kūno sužalojimų nematė, tačiau mama skundėsi, kad jai skauda koją. Parodė, kad tėvų santykiai pablogėjo kai jie pradėjo skyrybų procesą, o visos bylos kyla dėl to, kad jie geruoju nepasidalina turto.

Liudytojas G. I. parodė, kad yra kaltinamojo brolis. Dėl I pirmo epizodo, jis paaiškino, kad paties įvykio nematė, tačiau iš pasakojimų žino, kad įvyko kažkoks konfliktas dėl .. Buvo atėjusi brolio žmona A.pasiimti vaiko ir įvyko susistumdymas, kurio metu Asta buvo išvyta iš namų. Dėl II epizodo jis paaiškinimo, kad 2010 spalio mėn. 31 d. buvo atvykęs į tėviškę pas mamą ir brolį. Brolio pakviestas, jis kartu su broliu ėjo pasiimti pas jo žmoną A. sūnaus J.. Įėjus į vidų per pirmas duris jis liko stovėti prie jų, o brolis įėjo per dar vienas duris ir pašaukė „Jonuk“. Tačiau niekas neatsiliepė. P. A. nematė, tik girdėjo jos balsą sklindanti iš antro aukšto, o brolį matė stovinti prie laiptų į antrą aukštą. Jokio smurto jis A. atžvilgiu pavartojo, nes pastaroji nebuvo nusileidusi laiptais į apačią, nes būtų tai matęs. N. J., brolis apsisuko ir jie išėjo namo.

Liudytojas A. L. parodė, kad jis yra konfliktuojančių šalių dukros L. draugas. L. jam yra pasakojusi apie tėvų skyrybas ir jų konfliktus. Jis apie I epizodą nieko paaiškinti negali, o apie II epizodą nurodė, kad po įvykio atvyko kartu su L. į namus. Paties konflikto nematė, tačiau suprato, kad kastai įvyko tik iš seserų ir mamos pokalbio.

Be paties teisiamojo ir nukentėjusios ir dalies liudytojų parodymų R. I. kaltė įrodinėtina ir byloje surinkta rašytine medžiaga. Tomas I Nukentėjusios A. I. skundu dėl R. I. nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. kur skundėja nurodo įvykio vietą ir laiką, įvykio aplinkybes ir jo eigą ( b.l. 1-2), specialisto išvada Nr. G-924/10(09) kurioje konstatuota, kad įvykio metu A. I. konstatuotos kraujosruvos abiejuose žąstuose buvo padarytos galimai 2010-10-12 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata sutriko ne ilgiau nei dešimt dienų ( b.l. 3), Įvykio vietos apžiūros protokolu, kur nurodoma, kad įvykio vieta yra Lakštučių kaime, Vilkaviškio rajono savivaldybė Č. I. sodyboje (19-21), pažyma apie A. I. asmens duomenis ir jos turimus teistumus ir administracines nuobaudas (b.l. 26-33), pažymom apie R. I. asmens duomenis, jo teistumus ir administracines nuobaudas ( b.l. 37-44). TOMAS II: nukentėjusios A. I. skundu dėl R. I. nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. kur skundėja nurodo įvykio vietą ir laiką, įvykio aplinkybes ir jo eigą ( b.l. 1-2), specialisto išvada Nr. G996/10(09) kur konstatuota A. I. kraujosruva kelio sąnario srityje (b.l. 3), Įvykio vietos apžiūros protokolu, kur konstatuota, kad įvykio vieta yra R. I. gyvenamojo namo patalpose, Lakštučių kaimas, Vilkaviškio rajono savivaldybė ( b.l. 24-26), pažymom apie A. I. asmens duomenis ir jos turimus teistumus ir administracines nuobaudas (b.l. 31-41), pažymom apie R. I. asmens duomenis, jo teistumus ir administracines nuobaudas ( b.l. 42-45), Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada su tyrimo medžiaga ( b.l. 141-144), nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 160), R. I. pareiškimu ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus įspėjimu A. I. ( b.l. 161-162).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. I. nusikalstama veika I pirmajame epizode ( 2010-10-12) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kvalifikuota teisingai, nes jis suduodamas smūgį ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui, šiuo atveju nukentėjusiajai A. I. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis R. I. kaltu neprisipažino, teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jo nusikalstamą veiką, pagal pirmą epizodą ( 2010-12-12). Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir dalies liudininkų buvusių įvykio vietoje ir mačiusių įvykį parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad buvo atėjusi nukentėjusioji, su ja turėjo kontaktą, tačiau nurodė visai kitas įvykio aplinkybes. Be to, sumušimo aplinkybę neabejotinai patvirtina ir specialisto išvada, kuri nėra paneigta, kur konstatuojama, kad nukentėjusios atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Darytina išvada, kad ir kaltinamasis ir jo gynėjas sutiko su jos išvadomis, nes nesiėmė jokių priemonių ją paneigti, o nesant abejonių nebuvo prašoma skirti pakartotinę atlikti išsamesnę ekspertizę ar gauti papildomą išvadą. Nukentėjusios, liudininkės I. I. duoti parodymai ir specialisto išvada sudaro vieninga visumą nepaneigtų ir vienas kita papildančių įrodymų, paneigiančių kaltinamojo versiją.

Tačiau kaip ir paties kaltinamojo bei apklaustos byloje liudininkės Č. I. pateikta versija, abejoti verčia ir tas faktas, kad jų parodymai skiriasi, yra prieštaringi. Kaltinamasis ir minėta liudytoja negali įtikinamai paaiškinti savo versijų, dalinai visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Parodymu tikrumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad liudytoja yra kaltinamojo mama, kuri gali būti suinteresuota bylos baigtimi ir keisti parodymus sūnaus naudai.

Tačiau jokių objektyvių įrodymų teismui nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas advokatas, kad paneigti teisminio tyrimo metu surinktus nusikalstamos veikos įrodymus nepateikė, o papildomai apklausiant liudytojus tokių įrodymų irgi nebuvo nesurinkta. Jie bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, tačiau parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Teismas mano, kad yra pakankamai surinkta įrodymų, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą įvykio vietoje A. I. atžvilgiu. R. I. teismo nuomone vengdamas bausmės nebuvo iki galo nuoširdus ir atviras, neigė savo kaltę, charakterizuotinas kaip ignoruojantis savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstantis, išsisukinėjantis ir vengiantis atsakomybės už padarytus nusižengimus. Tačiau teismas iš dalies sutinka su Vaiko teisų apsaugos tarnybos skyriaus išvadomis ir surinkta kita bylos medžiaga, kad tokį jo elgesį iš dalies provokuoja ir nelabai tinkamas pačios nukentėjusios elgesys jų vaikų, bei pačio kaltinamojo atžvilgiu santuokos nutraukimo, turto dalybų bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bylos eigoje. Tačiau tai nėra pagrindas pačiam kaltinamajam netinkamai elgtis nukentėjusios atžvilgiu ir naudoti smurtą.

Todėl teismas konstatuoja, kad visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis neteisėtai sumušdamas nukentėjusią padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismo nustatytos aplinkybės dėl R. I. kaltinimo smurto vartojimo 2010-10-31 t.y. II epizode, šios dalies įrodymų įvertinimas, kaltinamojo išteisinimo pagrindas ir motyvai.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo apkaltinančios teisiamą asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad būtent kaltinamasis ją padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d.d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d.d. ).

Teismas sprendžia, jog šioje bylos dalyje surinktų kaltinamąjį R. I. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo tokia nusikalstama veika, kad kaltinamasis R. I. yra kaltas dėl jos padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje A. I. pareikštas R. I. kaltinimas nėra pakankamai pagrįstas teisėtais (leistinais) ir pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nustatytas procedūras surinktais įrodymais.

Teisiamajame posėdyje tik viena pati A. I. tvirtino, jog kaltinamasis R. I. jai įspyrė į nugarą dėl ko krisdama ji susižalojo koją – šio jos kaltinimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina nei įvykio vietoje buvęs liudytojas, nei kiti liudytojai, nei rašytiniai bylos duomenys.

Taigi, teisiamajame posėdyje nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad tai padarė kaltinamasis R. I., jis turi būti išteisintas. A. I. turėtos procesinės teismo išlaidos t.y. 2420 Lt šioje dalyje nepriteistinos, o ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas.

K. R. I. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. I., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daigiau patenkinama. Taip pat į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, elgesi teisminio tyrimo metu. Į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kadangi laikytina, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, nepripažino kaltės, kas apsunkino bylos nagrinėjimą teisme, nuo šio nusikaltimo padarymo dienos nėra daugiau padaręs nusikalstamų veikų už kurias būtų nubaustas, nebuvo baustas administracine tvarka, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių ir privataus kaltintojo bei jo atstovo prašomą bausmę – laisvės apribojimą, skiriant jam draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Teismas laiko, kad nukentėjusios A. I. ieškinį galima tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo R. I., nukentėjusios A. I. naudai 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjęs nurodė, kad neturtinę žalą, po smurto panaudojimo, ji patyrė dėl iškęsto dvasinio skausmo, pažeminimo. Atsižvelgiant į tai nurodė 10000 Lt. atlygintinos neturtinės žalos dydį. Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurią jis neigia, bei nesutikimas atlyginti tokią žalą.

Nustatydamas būtent tokį ieškinio dydį teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamosios finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis yra ūkininkas, pragyvena tik iš ūkyje gaunamų pajamų, išlaiko ir remia savo nepilnamečius vaikus. Taip pat, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Be to, teismas atsižvelgė, kad minėta byla atsirado abipusiu netinkamu tiek kaltinamojo tiek nuketėjusios elgesio išdavoje, abipusiais kaltinimais vienas kito įvairiose institucijose, kovoje dėl santuokinio turto ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tai akivaidžiai patvirtino tiek byloje liudininkėm apklaustos jų dukros, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados bei atstovo paaiškinimai teisme. Taip pat mažinant ieškinį atsižvegta ir į tai, kad pagal vieną iš epizodų kaltinamsis išteisintinas.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po smurto atsiradusias pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, bei aukščiau išvardintas aplinkybes, nustatė sekantį neturtinės žalos dydį ir nutarė civilinį ieškinį tenkinti aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).

Dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų teismas sprendžia sekančiai: Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str.str. tvarka pripažinti nukentėjusios A. I. 2420 Lt sumokėtus už jos atstovavimą advokatui proceso išlaidomis ir priteisti šią sumą iš kaltinamojo R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai pagal 2010-11-03 pinigų priėmimo kvitą Nr. 576385 (pagal I epizodą 2010-10-12).

Dėl likusių teismo išlaidų: A. I. prašymą priteisti pagal antrąjį privatų kaltinimą 2420 Lt jas pripažinus proceso išlaidomis pagal 2010-12-06 pinigų priėmimo kvitą Nr. 576396 netenkinti, kadangi pagal šį epizodą R. I. buvo išteisintas ( II epizodą 2010-10-31).

R. I. prašymą priteisti jo naudai 250 Lt turėtų proceso išlaidų ir A. I. netenkinti, nes jis pripažintinas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ( I epizodas).

Kaltinamajam skirtina kardomoji rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str. str., 307 – 313 str. str. teismas

nusprendė:

R. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ( I epizodas 2010-10-12) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, per paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatant sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus ( LR BK 48 str. ).

R. I. dėl A. I. sumušimo 2010-10-31 (duomenys neskelbtini) - padarymo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., išteisinti, nenustačius, kad buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti nusikalstama veika (II epizodas 2010-10-31).

Priteisti iš R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) – 500 Lt (penkis šimtus) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios A. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) naudai (LR BPK 115 str. ).

Lietuvos Respublikos BPK 103-106 str.str. tvarka pripažinti nukentėjusios A. I. 2420 Lt sumokėtus už jos atstovavimą advokatui proceso išlaidomis ir priteisti šią sumą iš kaltinamojo R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai (I epizodas 2010-10-12).

Kardomąją priemonę paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.