Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-263-340/2010

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-06-16
Bylos Nr.: 2A-263-340/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: V. V.
Atsakovas: I.
Trečiasis asmuo: UAB „Snoro lizingas“, AB „Sampo“

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-263-340/10Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.6; 75.8; 121.15; 121.18; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų V. Volskienės, P. Jaržemskio,sekretoriaujant J. Markovičiūteidalyvaujant ieškovui V. V.,ieškovo atstovui advokatui R. Mikulskui,atsakovei (apeliantei) I. V.,atsakovės atstovei advokatei B. Rutkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo ir I. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pripažinimo negaliojančiu jos sutikimo įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys UAB „Snoro lizingas“, AB „Sampo“ bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas santuoką, sudarytą 1995-01-07 tarp V. V. ir I. V., įregistruotą Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. 53, nutraukti dėl atsakovės kaltės;

po santuokos nutraukimo palikti turėtą V. pavardę;

pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į:

· ½ dalį 2.4000 ha ploto žemės sklypo ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1520,50 Lt;

· ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3130 Lt, ½ pastato – priepirčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36 Lt, ½ pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 164 Lt, ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 440 Lt, ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 82,50 Lt, ½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 960 Lt, ½ pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 9,50 Lt, ½ kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 66,50 Lt, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 4 888,50 Lt;

pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į:

· ½ dalį 2.4000 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1520,50 Lt;

· ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3130 Lt, ½ pastato – priepirčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36 Lt, ½ pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 164 Lt, ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 440 Lt, ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 82,50 Lt, ½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 960 Lt, ½ pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 9,50 Lt, ½ kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 66,50 Lt, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 4 888,50 Lt;

negyvenamąją patalpą garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,22 kv.m pripažinti V. V. asmenine nuosavybe;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė teismui, kad santykiai atšalo apytiksliai prieš šešerius metus, santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas, skyrėsi požiūriai į gyvenimą, nesutapo charakteriai. Atsakovė visai nesirūpina bendra buitimi, neapmoka sąskaitų, išskyrus pavienius atvejus, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovė jo atžvilgiu naudoja ne tik psichologinį, bet ir emocinį smurtą, dvasinį terorą, ko pasekoje pablogėjo ieškovo sveikatos būklė. Išvardintos aplinkybės rodo, kad santuokinis gyvenimas nebegalimas būtent dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovas ir kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką. Nurodė, kad jis visais įmanomais būdais stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau atsakovė nerodė nei noro, nei pastangų iškilusioms problemoms ir ginčams išspręsti, nevykdė ir nevykdo santuokinių pareigų, nuolatinė įtampa namuose apsunkino ieškovo bendravimą su draugais, pažįstamais, o ypatingai su visuomene. Atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas – lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovo teigimu, kreditorinių įsiskolinimų nėra, po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, vedybų sutarties nėra sudarę, todėl jų turtui prašė taikyti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą. Nurodė, kad santuokoje yra įgytas toks turtas: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, o taip pat ir 2,4000 ha ploto žemės sklypas. Tai yra visas santuokos metu įgytas santuokinis turtas, kuris CK 3.117 str. pagrindu tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis. Negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas 1995-01-12, yra statytas ir įgytas už iki santuokos turėtas ieškovo asmenines lėšas, tačiau teisinė registracija buvo atlikta po santuokos praėjus kelioms dienoms. Tai nėra santuokinis turtas, todėl ieškovas prašė šį garažą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Su atsakovės priešieškiniu sutiko dalinai, t. y. sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau tik dėl atsakovės kaltės, sutiko, kad kreditoriniai įsiskolinimai UAB „Sampo“ bankui ir UAB „Snoro lizingas“ būtų pripažinti kaip atsakovės skolos. Kitus atsakovės reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovės prašymą pripažinti negaliojančiu sutikimą įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes atsakovė laisva valia, niekieno neverčiama, Vilniaus m. 15-ajame notarų biure pasirašė tokį sutikimą, jos nurodyti sandorio nuginčijimo pagrindai negali būti pagrindu pripažinti sutikimą negaliojančiu, nes toks susitarimas neprieštarauja CK 3.116 str. 1 d. reikalavimams, atsakovė neįrodė, kokiu būdu ir kaip prisidėjo prie turto įsigijimo. Turtas (duomenys neskelbtini) įgytas būtent už ieškovo asmenines lėšas, kurias jis gavo iš motinos, o dalį buvo pasiskolinęs, šias aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai. Jokia apgaulė prieš atsakovę nebuvo naudojama, ji žinojo apie visus turto pirkimo-pardavimo sandorius, be jos sutikimo notarai nebūtų tvirtinę tų sandorių. Atsakovė eilę metų nereiškė jokių pretenzijų dėl minėto sutikimo ir tik ieškovui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareiškė prašymą pripažinti 2002-09-03 sutikimą negaliojančiu, t. y. praleidus CK 3.96 str. 1 d. numatytą vienerių metų terminą.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį prašydama nutraukti šalių santuoką dėl V. V. kaltės;

nutraukus santuoką palikti V. pavardę;

pripažinti negaliojančiu sutikimą įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, kurio pagrindu buvo įsigytas šeimos turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini);

pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 0,1597 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

I. V. priskirti asmeninėn nuosavybėn: 0,0591 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių preliminari rinkos vertė yra 379 000 Lt;

priteisti iš V. V. kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą – 194 500 Lt;

V. V. asmeninėn nuosavybėn paskirti ši turtą: 2,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priepirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 168 000 Lt;

apie 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 600 000 Lt;

įsiskolinimus kreditoriams padalinti tarp sutuoktinių: pripažinti I. V. asmenine skola įsipareigojimus UAB „Snoro lizingas“ pagal sutartį VBJ6122013p, AB „Sampo“ bankas, pagal sutartį Nr. CREDO – 109844;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad nutraukus santuoką jai būtų palikta ne V. pavardė kaip buvo nurodyta priešieškininiame pareiškime, o K. pavardė.

Nurodė, kad būtent ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Visos ieškovo kelionės turistiniais maršrutais, kopimas į kalnus, spaudos konferencijos, kelionių organizavimas, alpinistinio inventoriaus įsigijimas, kasetės, diskai, lankstinukai, parodos, vizitinės kortelės, atvirukai, tūkstančiai foto nuotraukų, albumų, pašto vokų, ženklų gamyba, suvenyrų pirkimas, dviejų knygų rengimas ir išleidimas spaudai ir visos kitos neišvardintos išlaidos yra susiję su šeimos lėšų panaudojimu. Pareikšdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo ieškovas visai nevertino atsakovės indėlio į darbą, atliktą rengiant jo žygius, sutikimus po žygių, atlikinėjant užduotis, susijusias su įvairių fondų veikla, ieškovas visai nevertina atsakovės indėlio auginant ir globojant jo 3 vaikus iš pirmosios santuokos. Nurodė, kad būtent ieškovas prieš ją naudojo psichologinį, emocinį ir fizinį smurtą, namuose sukūrė nuolatinę psichologinę įtampą, stresines situacijas, ignoravo jos teisę būti namų šeimininke. Būtent ieškovas gyvena dvilypį gyvenimą, t. y. meluoja, išsisukinėja elementariausiuose dalykuose, skatina nepasitikėjimą ir jos atskirtį visuomenėje, su ja nuo 2002 m. elgiasi kaip su daiktu, pastarųjų metų informaciniuose leidiniuose neužsimena, jog turi žmoną. Nurodė, kad jai atimta teisė nuvykti į šeimos sodybą (duomenys neskelbtini), nes ieškovas neduoda raktų, o jai nuvykus praėjusią vasarą su draugais į sodybą, sodybos kaimynė pasakė, kad matė ieškovą su kita moterimi. Ieškovo oficialiai gaunamos pajamas buvo labai mažos, todėl atsakovė visas savo gaunamas pajamas naudojo šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovas lėšas, gautas pardavus šeimos turtą, pasilikdavo sau. Pažymėjo, kad santuokoje yra dalintinas ne tik ieškovo nurodytas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bet ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. du žemės sklypai ir gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Šį turtą atsakovė prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes jis buvo įgytas ne iš asmeninių ieškovo lėšų, o iš bendrų šeimos lėšų perkant ir parduodant šeimos turtą. Namų valda (duomenys neskelbtini), buvo perkama kaip šeimos būstas, o atsakovės 2002-09-03 duotą sutikimą, kad šis būstas būtų registruojamas ieškovo vardu, ieškovas išgavo apgaule; teigė, kad kai jis atiduos skolą, namų valda (duomenys neskelbtini) bus perregistruota kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokoje įgytas turtas dalintinas taip, kad V. V. asmeninėn nuosavybėn paskirtinas: 2,4000 ha ploto žemės sklypas, su jame esančiais gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, kurių bendra rinkos vertė yra 168 000 Lt, bei 0,1006 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 600 000 Lt. I. V. asmeninėn nuosavybėn paskirtina: 0,0591 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei šiame žemės sklype esantys statiniai, kurių preliminari rinkos vertė yra 379 000 Lt. Tokiu būdu padalijus turtą kiekvienas sutuoktinis turėtų po gyvenamąjį būstą, po santuokos nutraukimo netektų papildomai nustatinėti bendrai priteisto turto naudojimosi tvarkos, tokiu būdu būtų labiausiai apginti abiejų sutuoktinių interesai. Atsižvelgiant į tai, kad dalijant turtą natūra, atsakovei atitenka žymiai mažesnės vertės turtas, todėl iš V. V. jai priteistina kompensacija už jam atitenkantį didesnės vertės turtą – 194 500 Lt. Atsakovė taip pat nurodė, kad turi du kreditorius, prašė, kad skolos nurodytiems bankams būtų laikomos jos asmeninėmis skolomis.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-06-29 sprendimu ieškovo V. V. ieškinį tenkino pilnai, atsakovės I. V. priešieškinį tenkino iš dalies;

nutraukė V. V. ir I. V. santuoką, įregistruotą 1995-01-07 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 53, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo paliko atsakovei I. V. iki santuokos turėtą pavardę – K., V. V. – V. pavardę;

padalino šalių santuokoje įgytą turtą ir pripažino ieškovui V. V. ir atsakovei I. V. teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto;

pripažino V. V. asmenine nuosavybe:

· ½ dalį 2.4000 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1520,50 Lt;

· ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3 130 Lt, ½ pastato – priepirčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36 Lt, ½ pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 164 Lt, ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 440 Lt, ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 82,50 Lt, ½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 960 Lt, ½ pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 9,50 Lt, ½ kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 66,50 Lt, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 4 888,50 Lt;

pripažino I. V. asmenine nuosavybe:

· ½ dalį 2.4000 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)30, kurio vertė – 1 520,50 Lt;

· ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3 130 Lt, ½ pastato – priepirčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36 Lt, ½ pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 164 Lt, ½ pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 440 Lt, ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 82,50 Lt, ½ pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 960 Lt, ½ pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 9,50 Lt, ½ kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 66,50 Lt, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 4 888,50 Lt;

negyvenamąją patalpą garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,22 kv.m pripažino V. V. asmenine nuosavybe;

pripažino I. V. asmenine skola kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro lizingas“ pagal sutartį Nr. VBJ6122013p ir AB „Sampo“ bankas pagal sutartį Nr.CREDO-109844;

likusioje dalyje priešieškininius reikalavimus atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 1995-01-07 tarp ieškovo V. V. ir atsakovės I. V. buvo sudaryta santuoka Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. 53. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Iš ieškovo ir atsakovės nurodytų aplinkybių, motyvų ir pateiktų įrodymų teismas negalėjo padaryti vienareikšmiškos išvados, kad tik vienas iš sutuoktinių pažeidė sutuoktinio pareigas ir tik dėl vieno kaltės jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Byloje nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu sutuoktiniai negerbė vienas kito, neteikė moralinės bei materialinės paramos, nebuvo lojalūs vienas kitam, naudojo vienas prieš kitą psichologinį smurtą. Nors atsakovė ir tvirtino, kad ieškovas turi kitą moterį ir tai yra viena iš santuokos nutraukimo priežasčių, tačiau ši atsakovės nurodyta aplinkybė nebuvo įrodyta. Teismas tenkino ieškovo prašymą padalinti santuokoje įgytą turtą CK 3.87 str., 3.89 str. 7 d., 3.117 str. 1 d. pagrindu ir santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalino tarp šalių lygiomis dalimis. Negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Teismas laikė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip asmeninė V. V. nuosavybė. Šį nekilnojamąjį turtą ieškovas įsigijo 2002-09-04 pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties ir 2002-10-10 pasirašyto žemės su statiniais priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad šis turtas bus registruotas kaip V. V. asmeninė nuosavybė. Abu dokumentai patvirtinti Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės. Prie šių dokumentų notarui buvo pateiktas ir 2002-09-03 I. V. pasirašytas sutikimas. Ieškovas pateikė teismui leistinus įrodymus, kad dalį lėšų šiam turtui įsigyti ieškovas gavo iš savo motinos J. V. 2000-10-26 pasirašytos dovanojimo sutarties pagrindu 45 000 Lt, o 2002-12-20 pasirašytos dovanojimo sutarties pagrindu – 93 665 Lt. Šioje dovanojimo sutartyje J. V. išreiškė pageidavimą, kad dovanoti pinigai būtų panaudoti gyvenamojo būsto įsigijimui. Dalį lėšų (43 000 Lt) ieškovas gavo ir 1993-07-15 pasirašytos su AB „Utenos gėrimai“ bendradarbiavimo sutarties pagrindu, dalį lėšų (40 000 Lt) gavo 2002-09-21 pasirašytos su D. L. paskolos pagrindu. Kitą dalį lėšų ieškovas galėjo panaudoti ir gavęs darbo užmokestį, o taip pat ir iš užsiėmimų, susijusių su kita veikla (knygų leidimu, renginių organizavimu), atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad ieškovas, būdamas visuomenei nusipelnęs savo veikla ir gerai žinomas žmogus, turėjo plačias galimybes tokią veiklą vystyti, t. y. propaguoti ir supažindinti visuomenę su atliktomis ekspedicijomis, kelionėmis, todėl atsakovės tvirtinimas, kad ieškovas negaudavo jokių pajamų arba gaudavo labai mažas pajamas, atmestas kaip nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad žemės sklypas su statiniais įsigytas asmeninės nuosavybės teise ir už asmenines lėšas, todėl laikytinas asmenine V. V. nuosavybe. Ieškovo atstovo prašymas taikyti CK 3.96 str. numatytą vienerių metų senaties terminą atsakovės prašymui pripažinti jos 2002-09-04 sutikimą negaliojančiu atmestas kaip nepagrįstas, nes atsakovės sandorio nuginčijimui taikomas bendras ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 1 d. Teismas laikė, kad atsakovės prašymas pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – jos 2002-09-03 sutikimą, sudarytą daugiau kaip prieš šešerius metus, priešieškinyje nurodytais pagrindais, prieštarauja sandorių negaliojimo instituto paskirčiai – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas ir kitai paskirčiai, kad užtikrintų teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Todėl atsakovės prašymas pripažinti sandorį negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo ir įrodymų, prieštarauja CK 1.91 str. 5 p. išdėstytiems reikalavimams. Atsakovės sutikimas buvo patvirtintas notaro, o notarinio patvirtinimo procedūra yra tokia procedūra, kuri privalo patvirtinti tikrąją asmens valią, ketinimus. Prieš atlikdama tokį veiksmą, t. y. duodama sutikimą, atsakovė privalėjo apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius ir prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir ji buvo tyčia suklaidinta, o taip pat atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji buvo investavusi savo asmenines lėšas turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paliekant galioti sprendimą dalyje dėl šių reikalavimų:

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei I. V. iki santuokos turėtą pavardę – K., V. V. – V. pavardę;

Negyvenamąją patalpą garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,22 kv.m. pripažinti V. V. asmenine nuosavybe.

Pripažinti I. V. asmenine skola kreditorinius įsipareigojimus UAB “Snoro lizingas” pagal sutartį Nr. VBJ6122013p ir AB “Sampo” bankas pagal sutartį Nr.CREDO-109844.

Kitoje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

nutraukti santuoką tarp I. V. ir V. V., įregistruotą Vilniaus m. CMS 1995-01-07, dėl V. V. kaltės;

pripažinti negaliojančiu 2002-09-03 sutikimą įsigyti turtą V. V. asmeninėn nuosavybėn, kurio pagrindu buvo įsigytas šeimos turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini);

priteisti iš V. V. kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą – 194 500 Lt;

0,1001 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 600 000 Lt;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas įrodymais, priimtas nevertinant didesnės dalies byloje surinktų įrodymų, neteisingas ir naikintinas. Nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo užtikrinta apeliantės teisė į teisingą teismą, kadangi nebuvo patenkinti prašymai išreikalauti įrodymus; sprendime nenagrinėti apeliantės pateikti įrodymai, sprendimas paremtas prielaidomis, kurios prieštarauja teismui pateiktiems įrodymams.

Dėl sutuoktinių kaltės. Apeliantės teigimu, sprendime nenurodyta, kurios aplinkybės įrodė kurio sutuoktinio kaltę; teismas nenustatė, kokias konkrečiai sutuoktinio pareigas apeliantė pažeidė, todėl nėra nustatyta, kad dėl santuokos nutraukimo kalta apeliantė, priešingai, nurodo, jog padarė viską, kas įmanoma, kad išsaugotų santuoką; teismas nekreipė dėmesio, kad tik ieškovas siekė santuokos nutraukimo, turto padalijimo.

Dėl turto balanso ir dalijamo turto vertės nustatymo. Nurodo, kad pagal CK 3.119 str. reikalavimą, dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau teismas turto kainas nustatė, pagal ieškinį, nekreipė dėmesio į tai, kad byloje buvo pateiktas UAB „Projektų ekspertizė“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, nurodantis priklausančio turto vertę santuokos nutraukimo proceso metu.

Dėl prašymo pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Nurodo, kad visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip asmeninė ieškovo nuosavybė ir kad šį turtą ieškovas įsigijo už asmenines lėšas, kadangi teismas remiais tik prielaidomis, prieštaraujančiomis byloje pateiktiems įrodymams. Nurodo, kad nuo santuokos sudarymo ne kartą pirko ir pardavė nekilnojamąjį turtą tikslu padidinti savo santuokinį turtą. Teismui buvo pateikti įrodymai apie turėtą ir parduotą turtą, iš kurių galima daryti išvadą, kad turtas (duomenys neskelbtini) buvo perkamas už bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias lėšas. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad sandorio sudarymo dienai 2002-09-04 jis turėjo asmeninių lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui.

Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu. Sprendimas priimtas neįvertinus visų sandorio sudarymo aplinkybių bei įrodymų, paties ieškovo paaiškinimų apie sandorio sudarymą. Nurodo, kad santuokoje įgyjamas nekilnojamasis turtas pagrinde buvo registruojamas ieškovo vardu, todėl nebuvo pagrindo juo nepasitikėti. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad pasirašydama sutikimą apeliantė sudarė sandorį, kurio pasekoje jos ir ieškovo turtinė padėtis pasidarė labai nelygi, ji neteko savo paskutinio būsto. Teismas taip pat nevertino, kad būstą rinkosi abu, nekreipė dėmesio į ieškovo paaiškinimą, kad būtent apeliantė labai norėjusi nuosavo namo, todėl tam, kad išsikelti iš buto būtų sutikusi su bet kuo. Taip pat neįvertinta ir tai, kad ieškovo veiksmai po sandorio sudarymo patvirtino apeliantės įsitikinimą, kad būstas priklauso abiems ir bus perregistruotas abiejų vardu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliantės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, paliekant galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-29 sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas teisingai išaiškino visas bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas. Atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės, klaidina teismą bei prieštarauja vieni kitiems.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio skundo argumentai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Be to, CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal susiformavusios teismų praktikos nuostatas teismai, nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamoje byloje abu sutuoktiniai buvo pareiškę reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu sutuoktiniai negerbė vienas kito, neteikė moralinės bei materialinės paramos, nebuvo lojalūs vienas kitam, naudojo vienas prieš kitą psichologinį smurtą. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, nurodo, jog teismas, pripažindamas, kad santuoka iširo ir dėl jos kaltės, nenustatė, kokias konkrečias sutuoktinės pareigas ji pažeidė. Apeliantė teigia, jog tik ji viena siekė išsaugoti santuoką. Teismas taip pat neįvertino, kad tik ieškovas nuo 2004 m. siekė nutraukti santuoką ir nuo to laiko visuose viešuose leidiniuose teigė, kad neturi žmonos, kas įrodo jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareikštiems byloje sutuoktinių abipusiams kaltinimams trūksta konkretumo. Taip, ieškovas nurodė, jog sutuoktinė gyvena visiškai su ieškovu nesusijusį gyvenimą, nerodo pasitikėjimo, atvirumo, nesidomi ieškovu kaip sutuoktiniu, nesistengia palaikyti darnių pasitikėjimu ir abipuse pagarba grįstų santykių, vengia sutuoktinės pareigų neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Be to, ieškovo teigimu, atsakovė nuolat naudojo ieškovo atžvilgiu ne tik psichologinį, emocinį terorą, bet ir grasinimus bei fizinio smurto naudojimą. Pati apeliantė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas negailestingai slopina, varžo ir niokoja atsakovės prigimtinius moteriškus instinktus, jos natūralų norą būti šeimininke savo namuose; visuomenėje apibūdina ją kaip negailestingą ir pavojingą, naudoja psichologinį, emocinį dvasinį ir ekonominį smurtą, varo ją į žemiausią egzistencijos lygį ir pan.

Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Taigi kiekviena iš šalių turėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadas dėl kito sutuoktinio kaltės ir jas įrodinėti įprastinėmis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis; santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tik patys faktai, bet ir priežastinis ryšys tarp kalto sutuoktinio elgesio ir atsiradusių pasekmių – šeimos iširimo. Nei atsakovė, nei ieškovas tokių faktinių aplinkybių teismui nenurodė, jų teiginiai negali būti ištirti įrodinėjimo priemonėmis; teismas tyrė ir analizavo sprendime tik šalių priešpriešinius kaltinimus dėl santuokinės neištikimybės ir atmetė juos, kaip neįrodytus; pažymėtina, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde šių teismo išvadų neginčija. Sutuoktinių pozicijų nesutapimas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, įvertinimo ir proporcijų bylos nagrinėjimo metu negali būti vertinami kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas, nes ginčas dėl turto padalijimo vyksta jau po bendro gyvenimo nutraukimo.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu ji viena siekė išsaugoti santuoką. Pirminiuose procesiniuose dokumentuose atsakovė laikėsi kitokios pozicijos – ji sutiko nutraukti santuoką, tačiau laikė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė nurodė, kad abu sutuoktiniai vienodai kalti, kad nesugebėjo abipusėmis pastangomis užtikrinti harmoningą šeimyninį gyvenimą, kad santuoka yra dėl skirtingo požiūrio į šeimą, bendrą gyvenimą, vertybes (atsiliepimas, atsiliepimo patikslinimas, b.l. 56, 57, t.1). Nors bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės išsamiai neišanalizavo kiekvieno iš šalių teiginio ir argumento ir nenurodė, kokias sutuoktinio pareigas pažeidė kiekviena iš šalių, tačiau išvadą dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės padarė remdamasis įrodymų visuma byloje, jų tarpe ir fakto pripažinimu (atsakovės daliniu kaltės dėl šeimos iširimo pripažinimu (CPK 182 str. 5 d., 187 str.); padarytos išvados atitinka bylos įrodymų duomenis.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2002-09-03 sutikimą bei pripažinti namų valdą (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe.

Tarp sutuoktinių kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto – namų valdos (duomenys neskelbtini) teisinio režimo. Namų valda buvo nupirkta 2002-09-04; sutartyje pažymėta, kad pirkėjas V. V., sutikus sutuoktinei I. V., perka namų valdą asmeninės nuosavybėn teise (b.l. 92-95, t.2), 2002-09-03 buvo duotas I. V. sutikimas tokiems veiksmams atlikti (b.l. 91, t.2).

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą pakeisti šią skundžiamo teismo sprendimo dalį ir paminėtus priešieškinio reikalavimus tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus įtraukti namų valdą (duomenys neskelbtini) į dalintiną turtą, padarė išvadą, jog šis turtas buvo pirktas už asmeninės ieškovo lėšas, sutuoktinė davė sutikimą ieškovui įsigyti ši turtą išimtinai jo asmeninės nuosavybėn, turtas buvo įregistruotas registre tik ieškovo vardu. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktais įrodymais apie tai, jog ieškovas šio turto įgijimui panaudojo asmenines lėšas – dalį lėšų šiam turtui įsigyti ieškovas gavo iš savo motinos J. V. 2000-10-26 pasirašytos dovanojimo sutarties pagrindu 45 000 Lt, o 2002-12-20 pasirašytos dovanojimo sutarties pagrindu – 93 665 Lt. Dalį lėšų (43 000 Lt) ieškovas gavo ir 1993-07-15 pasirašytos su AB „Utenos gėrimai“ bendradarbiavimo sutarties pagrindu, dalį lėšų (40 000 Lt) gavo 2002-09-21 pasirašytos su D. L. paskolos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė gavo 110 000 Lt už santuokoje įgytą ir parduotą 2004-02-23 namų valdą (duomenys neskelbtini) (b.l. 247, t.2), tačiau teisėjų kolegija vertina šį teismo pastebėjimą kaip neturintį ryšio su bylos aplinkybėmis, nes ieškovas pagal tą pačią sutartį gavo 210 000 Lt, t. y. gautus pinigus šalys pasidalino dar būnant santuokoje ir nei vienaa iš šalių neįtraukė šių piniginių sumų į dalintino turto balansą.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo išreikalauti papildomi įrodymai apie šio turto įsigijimo šaltinius (CPK 376 str. 1 d.); brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijos 095150, ieškovo pateiktos 2002-12-30 duomenimis, namų valdos (duomenys neskelbtini) įgijimui buvo panaudotos pajamos gautos 1999-2000 m. (po santuokos sudarymo): ieškovo darbo užmokestis UAB „Du Ka“, bei iš V. V. fondo (duomenys neskelbtini), autorinis atlyginimas iš UAB „Omnitel“ bei 93 665 Lt ieškovo motinos J. V. 2002-12-20 dovanotų lėšų (b.l. 146-153, t.3). Sprendžiama, kad deklaracijos duomenys turi didesnę įrodomąją galią, kaip oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovo pateiktus įrodymus, išskyrus 2002-12-20 dovanojimo sutartį. Darbo užmokestis bei autorinis atlyginimas, gauti po santuokos sudarymo priskiriami prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), taigi perkant namų valdą už 150 000 Lt Vilniuje buvo panaudota 93 665 Lt asmeninių V. V. lėšų; likusi suma buvo sumokėta bendromis sutuoktinių lėšomis. Santuokoje įgytas turtas gali būti priskiriamas prie vieno iš sutuoktinių asmeninio turto, jeigu jis įgytas už asmeninės sutuoktinio lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmeninėje nuosavybėje esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), tačiau nagrinėjamu atveju turtas buvo įgytas ne tik už asmenines lėšas. Apeliantės reikalavimas dėl 2002-09-03 duoto sutikimo įsigyti namų valdą (duomenys neskelbtini) sutuoktinio asmeninės nuosavybėn pripažinimo negaliojančiu tenkinamas. Sutikimo tekste nurodyta, jog sutikimas duodamas, nes sutuoktinis perka namų valdą už asmeninės lėšas (b.l. 91, t.2), t. y. sutikimas duotas su sąlyga, kad namų valda bus perkama tik už asmeninės kito sutuoktinio lėšas; paaiškėjus, kad namų valdos įgijimui buvo panaudotos ir sutuoktiniams priklausančios lėšos, pripažįstama, kad duodama tokį sutikimą I. V. veikė esminio suklydimo įtakoje. Ji suklydo dėl esminės sutuoktinio sandorio sąlygos – lėšų, už kurias buvo įsigytas turtas, teisinio režimo. Taigi yra visos sąlygos pripažinti tokį vienašalį sandorį negaliojančiu dėl jame išreikštos valios ydingumo CK 1.90 str. 1 d. pagrindu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirkimo-pardavimo sandoryje yra aiškiai išreikšta V. V. valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, tačiau turto įgijimui buvo panaudotos ir bendros sutuoktinių lėšos, sutuoktinių susitarimo suteikti turtui, pirktam už bendras lėšas, asmeninio turto teisinį režimą nebuvo, taigi yra pagrindas vadovautis CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į ieškovo asmeninių lėšų indėlį, teisėjų kolegija padidina ieškovui priklausančią namų valdos idealiąją dalį iki 2/3, atsakovės dalis atitinkamai – 1/3 (CK 3.123 str. 1 d.).

Dėl turto balanso ir dalijamo turto vertės nustatymo.

Teisėjų kolegija, pripažinusi santuokoje įgytą namų valdą (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtraukia ją į dalintino turto balansą. Kitas dalintinas sutuoktinių turtas – 2,4000 ha ploto žemės sklypas su sodyba (duomenys neskelbtini).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas įrodymų apie dalintino turto rinkos kainas teismui neteikė; atsakovė pateikė UAB „Projektų ekspertizė“ namų valdos ir sodybos įvertinimo ataskaitą (b.l. 132-169, t.1). Jos duomenimis namų valdos rinkos kaina 2008-03-31 dienai sudarė 979 000 Lt, sodybos su žemės sklypu – 168 000 Lt. Pagal CK 3.119 str. nuostatas dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, taigi pirmosios instancijos teismas, padalinęs santuokoje įgytą turtą remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos sodybos su 2.400 ha ploto žemės sklypu vidutinė rinkos vertė sudaro 12 818 Lt, esant ginčui tarp sutuoktinių dėl šio turto įvertinimo, pažeidė CK 3.119 str. nuostatas. Sprendime teismas be pagrindo neaptarė ieškovės pateikto įrodymo – įvertinimo atskaitos duomenų, nenurodė motyvų, kodėl atmetė šį įrodymą, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. nuostatas.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-25 sprendimu Nr. 30 namų valda (duomenys neskelbtini) buvo padalinta; vietoje vieno 1597 kv.m kitos paskirties žemės sklypo suformuoti du kitos paskirties sklypai – 591 kv.m sklypas su namu ir ūkiniais pastatais ir 1006 kv.m sklypas (b.l. 143-144, t.2). Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie šių atskirų sklypo dalių rinkos kainas 2010-04-07 pagal UAB “Centro kubas“ vertinimo ataskaitą (b.l. 82-142, t.3). Ataskaitos duomenimis 591 kv.m sklypo dalies su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais rinkos kaina 2010-04-07 sudaro 272 000 Lt, 1006 kv.m sklypo dalies – 378 000 Lt. Ieškovas pateikė UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertės nustatymo pažymas; pažymos Nr. 10/05-V06 duomenimis namų valdos (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 2010-05-31 sudaro 450 000 Lt, jos atskirų dalių attitinkamai- 230 000 Lt ir 220 000 Lt. Pažymos Nr. 10/05-V07 duomenimis sodybos (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 2010-05-31 70 000 Lt.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovo pateiktas turto vertės nustatymo pažymas ir jomis nesivadovauja dėl šių motyvų: nors pažymose nurodyta, kad turto vertintojai nekilnojamojo turto rinkos vertes nustatė vadovaudamiesi lyginamosios vertės (pardavimų kainos analogų) metodu, tačiau pačios metodikos neatskleidė, nenurodė lyginamųjų analogiško turto vertės nustatymo pavyzdžių. Atsakovės pateiktoje UAB „Projektų ekspertizė“ ataskaitoje turto vertei nustatyti taip pat buvo pasirinktas lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, metodo taikymas ir lyginamieji pavyzdžiai aprašyti, vertinami objektai buvo apžiūrėti natūroje. UAB „Centro kubas“ ataskaitoje, vertinant namų valdą (duomenys neskelbtini) buvo parinktas lyginamosios vertės metodas, kaip pagalbinis panaudotas atkuriamosios vertės metodas; kiekvieno metodo taikymas aprašytas, išanalizuoti 3 lyginamieji objektai. Abiejų turto vertės ataskaitų duomenys dera tarpusavyje: taip, namų valdos (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 2008-03-31 nustatyta 979 000 Lt, 2010-04-07 – 650 000 Lt. Visuotiniai žinoma aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.) yra šiuolaikinės infliacijos mastas ir turto vertės kritimas; namų valdos rinkos kainų skirtumas tai patvirtina. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija laiko, kad reali namų valdos (duomenys neskelbtini) rinkos kaina bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 650 000 Lt; jos atskirų dalių atitinkamai 591 kv.m sklypo su namų ir ūkiniais pastatais – 282 000 Lt ir 1006 kv.m sklypo – 378 000 Lt. Kito dalintino objekto – sodybos (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 2010-04-07 nebuvo nustatyta; atsižvelgdama į infliaciją ir turto vertės kritimą, teisėjų kolegija mažina šio objekto rinkos kainą, nustatytą pagal UAB „Projektų ekspertizė“ turto vertės nustatymo ataskaitą 30 proc. ir laiko, jog sodybos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 117 600 Lt (70 proc. nuo 168 000 Lt).

Dėl turto padalijimo.

Dalintino sklypo (duomenys neskelbtini) vietoje suformuoti du atskiri sklypai; nors jie, kaip atskiri turtiniai vienetai VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruoti, tačiau jų padalinimas atskiromis dalimis galimas. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo reikalavimą priskirti namų valdą (duomenys neskelbtini) tik jo asmeninėn nuosavybėn ir pašalinti iš dalintino turto balanso ir tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl šio objekto padalinimo natūra, priteisiant atsakovei mažesnę žemės sklypo dalį su gyvenamuoju namu ir pastatais už 272 000 Lt, ieškovui – didesnę sklypo dalį už 378 000 Lt. Gyvenamasis namas priteisiamas natūra atsakovei I. V., atsižvelgiant į jos didelį asmeninį neturtinį indėlį į šeimos turto įsigijimą ir tvarkymą, ieškovo vaikų iš pirmosios santuokos auklėjimą ir priežiūrą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo dalis sudaro 2/3 šio objekto, atsakovės – 1/3; pinigine išraiška tai sudaro 433 333 Lt ir 216 666 Lt, tokiu būdu ieškovui priteisiamo objekto rinkos kaina yra 55 334 Lt mažesnė, o atsakovei priteisiamo objekto rinkos kaina – tokia pat suma didesnė, nei jiems priklausančių idealiųjų dalių kainos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui priklauso iš atsakovės 55 334 Lt (433 333 Lt-378 000 Lt arba 272 000 Lt-216 666 Lt) kompensacija už jai atitenkantį didesnės vertės turtą.

Ieškovas siūlo padalinti kitą dalintiną objektą – sodybą (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, atsakovė siūlo priteisti jį ieškovui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad esant šalių konfliktiniams santykiams nekilnojamojo turto objekto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje valdymas ir disponavimas būtų apsunkintas, užprogramuotų naujus teisminius ginčus, todėl pasirenka atsakovės pasiūlytą šio objekto padalinimo būdą ir priteisia sodybą (duomenys neskelbtini), 117 600 Lt vertės ieškovui. Šiuo atveju atsakovei priklauso iš ieškovo 58 800 Lt (117 600 Lt: 2) kompensacija už jai atitenkantį didesnės vertės turtą.

Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo pritiesiama 3 466 Lt kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendime nepasisakė, tuo pažeidė CPK 270 str. 5 d. 3 d. nuostatas.

Ieškovas V. V. pirmosios instancijos teisme patyrė tokias išlaidas: žyminis mokestis: 566,11 Lt (b.l. 8, t.1) + 40,86 Lt (b.l. 33, t.1) bei išlaidos advokato teisinei pagalbai: 2 500 Lt (b.l. 288, t.2). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 500 Lt išlaidų, susijusių su turto vertinimu. Ieškovo išlaidos apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą – 1 000 Lt (b.l. 66, t.3).

Atsakovė I. V. sumokėjo žyminį mokestį už priešieškinio pareiškimą ir jo papildymą 10 888,50 Lt (b.l. 72, t.2) ir 944 Lt už turto vertinimo ataskaitos parengimą (b.l. 130, t.1); jos išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme – 1 700 Lt (b.l. 243, t.2).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo už apeliacinio skundo padavimą 606,98 Lt (b.l. 10, t.3) + 10 585,01 Lt (b.l. 28, t.3) bei 605 Lt turto vertinimo išlaidų; atsakovės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme 2057 Lt (1 694 Lt +363 Lt).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.); teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės priešieškinis ir apeliacinis skundas buvo patenkinti 90 proc., atitinkamai priteisia iš ieškovo jos naudai 90 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinio padavimą pirmosios instancijos teisme – 9 799 Lt (90 proc. nuo 10 888,50 Lt), bei 849 Lt (90 proc. nuo 944 Lt) turto vertinimo išlaidų, iš viso 10 648 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį ir sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme priteisia atsakovei visa apimtimi – 1 700 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovei priteisiama 90 proc. sumokėto už apeliacinio skundo padavimą žyminio mokesčio – 10 072 Lt (90 proc. nuo 11 192 Lt (606,98 Lt +10 585,01 Lt)) bei 544 Lt ( 90 proc. nuo605 Lt) turto vertinimo išlaidų; iš viso 10 616 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla yra sudėtinga, apeliacinės instancijos teisme buvo renkami ir tiriami papildomi įrodymai, kas pareikalavo papildomų advokato darbo laiko sąnaudų, atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei priteisia taip pat visa apimtimi – 2 057 Lt.

Iš ieškovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.)-22,35 Lt ( b.l. 65-22, t.3)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Atsakovės I. V. priešieškinį tenkinti iš dalies;

pripažinti negaliojančiu 2002-09-03 sutikimą įsigyti turtą V. V. asmeninėn nuosavybėn, kurio pagrindu buvo įsigytas šeimos turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini);

priteisti I. V.: 0,0591 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendrą rinkos vertė yra 272 000 Lt;

priteisti V. V. asmeninėn nuosavybėn šį turtą: 0,1001 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 378 000 Lt;

2,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priepirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 117 600 Lt;

priteisti iš V. V. I. V. kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą – 3 467 Lt (tris tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt septyni Lt);

kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti I. V. iš V. V. 10 648 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1 700 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 10 616 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 2 057 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 25 021 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai dvidešimt vienas Lt).

Priteisti iš V. V. 22,35 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai V. VolskienėP. Jaržemskis