- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-242-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40705-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. B., atstovaujamo A. B., ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. B., atstovaujamas A. B., pateikė teismui ieškinį, jame atsakovais nurodydamas „lietuvių taip vadinamą teritoriją“ Lietuvą, atstovaujamą „taip vadinamos ,,teisingumo‘‘ ministerijos“, „taip vadinamą instituciją“ Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir „taip vadinamus teisėjus“ D. A., G. K., R. N., „taip vadinamą instituciją“ Vilniaus apygardos teismą ir „taip vadinamus teisėjus“ A. K., R. V.-J., G. A.-B., R. K., „taip vadinamą instituciją“ Vilniaus miesto apylinkės teismą ir „taip vadinamus teisėjus“ J. V., R. K. ir A. P., D. B.. Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad „taip vadinama istitucija‘‘ Vilniaus apygardos teismas ir „taip vadinami teisėjai“ bei ,,taip vadinama institucija‘‘ Vilniaus miesto apylinkės teismas ir „taip vadinami teisėjai“ instancine tvarka organizuotai dengė nuo atsakomybės ,,taip vadinamą instituciją‘‘ Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo „taip vadinamus teisėjus“, klastojo faktus ir aplinkybes bei pažeidė ir suvaržė ieškovo V. B. teises į veiksmingą teisinę gynybą ir diskriminacijos uždraudimą; 2) priteisti ieškovui 15792,40 Eur žalos atlyginimo. Taip pat ieškovas nurodė, jog dėl padarytų pažeidimų prašo priimti atskirą nutartį ir apie nusikaltimo požymius pranešti ,,taip vadinamam Lietuvos generaliniam prokurorui‘‘.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas analogišką ieškinį jau buvo pateikęs civilinėje byloje Nr. 2-9605-566/2015, kurioje Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 12 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties nutraukė. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovo atstovui A. B., kuris yra įgijęs teisinį išsilavinimą, teismų jau ne kartą išaiškinta, kad šalių įvardijimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt., procesiniuose dokumentuose vertinamas kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis ir tokiu būdu sąmoningai siekiama rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Savo ruožtu, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 3 d.). Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad asmenims, sąmoningai naudojantiems savo procesinę teisę ne pagal paskirtį, t.y. siekiant akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius, atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto nuostatos netaikytinos.
Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė analogišką ieškinį, kuriame vietoj sąvokų ,,kriminalinė‘‘, ,,pseudo‘‘, vartoja sąvokas ,,taip vadinama institucija‘‘, ,,taip vadinami teisėjai‘‘, tačiau sąvokų pakeitimas ieškinio esmės nekeičia – ieškinio reikalavimai yra tinkamai nesuformuluoti, ieškiniu sąmoningai siekiama rodyti nepagarbą teismams ir proceso dalyviams, piktnaudžiauti savo subjektinėmis ir procesinėmis teisėmis, todėl ieškinį teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti kitos apylinkės teismui.
Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nes pažeidžiama CPK 137 straipsnio 3 dalis ir nėra privalomų motyvų į kurią instituciją kreiptis.Netinkamai taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, nes nėra jokių motyvų, kuriais padaryta išvada, kad byla pateikta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Pažeisti CPK 5, 6, 7, 18 straipsniai, kai nustatoma, kad neva teiginiai „taip vadinama institucija“ ar „taip vadinami teisėjai“ atitinka teiginiams „kriminalinė institucija“ ar „pseudoteisėjai“.Pažeisti CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis ir Konstitucijos 109 straipsnis, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas įvardijo bylą bei nurodė, kad joje pareikštas analogiškas ieškinys, tik vietoj šioje byloje vartojamų įžeidžiančių sąvokų ,,taip vadinama institucija‘‘, ,,taip vadinami teisėjai‘‘, nurodytoje byloje vartojamos sąvokos ,,kriminalinė‘‘, ,,pseudo‘‘. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pagrindžia pirmosios instancijos teismo išdėstytas aplinkybes.
Teismas ieškinį atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, nes netinkamai suformuluoti reikalavimai, o ieškiniu sąmoningai siekiama rodyti nepagarbą teismams ir proceso dalyviams, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
Nors teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato įstatymai. Esant ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, priklausomai nuo procesinės situacijos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį ieškinį.
Apelianto pateiktas ieškinys atsakovams ,,taip vadinamai institucijai Vilniaus apygardos teismui“, ,,taip vadinamai institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui“, „taip vadinamiems teisėjams“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantą atstovaujančiam A. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne vieną kartą įvairiais aspektais išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ir pats A. B. turi teisinį išsilavinimą, todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai. Teismų jau ne kartą konstatuota, kad šalių įvardinimas kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“, taip pat ,,taip vadinama institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“, „taip vadinami teisėjai“ ir kt. procesiniuose dokumentuose vertinamas kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Tokiu būdu sąmoningai siekiama rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ir kt.). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise (taip pat ir procesine apeliacijos teise), teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Ieškovui piktnaudžiaujant procesine teise, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ją ginti, atsisakydamas priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, nenurodė, į kurią instituciją jam kreiptis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės pažeidimo nepadarė, nes iš esmės ieškiniai dėl žalos yra žynibingi teismams, tačiau tik įstatymo reikalavimus atitinkantys ieškiniai, o nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo tokių reikalavimų, kaip jau anksčiau minėta, neatitiko.
Vienu iš argumentų apeliantas nurodo, kad ginčijamą nutartį priėmė šališkas teismas, nes teisėja negali nagrinėti ginčo dėl tame pačiame teisme dirbančių teisėjų veiksmų. Apeliantas ieškinyje atsakovais įvardijo Vilniaus miesto apylinkės teismą bei šio teismo teisėjus, tačiau ši aplinkybė per se nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatos. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas analogišku argumentu procesiniuose dokumentuose remiasi ne pirmą kartą. Apeliantui jau ne kartą buvo išaiškinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014). Be to, teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68 - 69 straipsniuose. Šia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas būtų motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, esant CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytiems pagrindams (CPK 68 str. 2 d., 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.