Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėja A. G. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2017 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A-1070 „Dėl kasmetinių ir papildomų atostogų suteikimo A. G.“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas) dalį, kuria nustatyta, jog išleidžiant pareiškėją 59 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų už darbo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. jai suteikiamos 28 kalendorinės dienos ir už darbo laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. skaičiuojamos 22 kalendorinės dienos; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) pareiškėjai 35 kalendorinių dienų minimalias kasmetines atostogas nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. skaičiuoti kaip suteiktas: 2 kalendorines dienas už turimą tarnybos prokuroru (daugiau nei dešimt metų) stažą už 2014 m.; 1 kalendorinę dieną už neatidėliotinų veiksmų atlikimą 2014 m.; 6 kalendorines dienas už turimą tarnybos prokuroru (daugiau negu 11 m.) stažą už 2015 m.; 31 kalendorinę dieną už darbo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.; 19 kalendorines dienas už darbo laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. viena pradėjo auginti dukrą iki 14 metų. Pažymėjo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijai 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (2016-11-SPR)-230 panaikinus dukros tėvo, negyvenančio kartu su pareiškėja ir jos dukra, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, pareiškėja 2016 m. spalio 17 d. informavo Generalinę prokuratūrą apie jos, kaip vieno iš tėvų, auginančio mažametį vaiką nuo 2015 m. gruodžio 1 d. įgytą statusą, prašydama minimalią 35 kalendorinių dienų atostogų trukmę jai skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 1 d., bei pateikė šią teisę patvirtinančius dokumentus. Teigė, kad Generalinis prokuroras 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 17.2-13340 ją informavo apie sprendimą 35 kalendorinių dienų kasmetines atostogas skaičiuoti nuo pareiškėjos prašymo Generalinei prokuratūrai pateikimo dienos, t. y. 2016 m. spalio 17 d.

3. Pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydama nuo 2015 m. gruodžio 1 d. minimalią atostogų trukmę skaičiuoti 35 kalendorines dienas ir 59 kalendorines dienas suteikti: už turimą tarnybos prokuroru (daugiau negu 10 m.) stažą už 2014 m. (2 kalendorinės dienos); už neatidėliotinų veiksmų atlikimą 2014 m. (1 kalendorinė diena), už turimą tarnybos prokuroru (daugiau nei 11 m.) stažą už 2015 m. (6 kalendorinės dienos), už darbo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (31 kalendorinė diena); už darbo laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (19 kalendorinių dienų iš priklausančių 35 kalendorinių dienų). Nurodė, kad ginčijamu įsakymu atsakovas suteikė jai 59 kalendorines dienas kasmetinių atostogų nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., tačiau vietoj pareiškėjos prašomos 31 kalendorinės dienos už darbo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., pareiškėjai buvo suteiktos tik 28 kalendorines dienos, o vietoj 19 kalendorinių dienų iš priklausančių 35 kalendorinių dienų už darbo laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., jai buvo suteiktos 22 kalendorinės dienos. Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 17.2-3885 (toliau – ir Raštas) Generalinis prokuroras pateikė jai išaiškinimą dėl Įsakyme apskaičiuotų atostogų trukmės ir nurodė, jog minimali 35 kalendorinių dienų atostogų trukmė pareiškėjai apskaičiuota nuo dokumentų, patvirtinančių minėtąją teisę, pateikimo Generalinei prokuratūrai dienos.