Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-279-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-09
Bylos Nr.
2A-279-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas
UAB „Nevėžis“
Atsakovas
Coface Austria Kreditversicherung AG
Kategorijos
  • 73.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-279-115/2010

Teisėja Alma Pilipaitienė Procesinio sprendimo kategorijos:73.2.8;121.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. kovo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus(pranešėjas), Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Nevėžis“ atstovui advokatui V. Drizgai,

atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, atstovei Agnei Navickaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3952-130/09 pagal ieškovo UAB „Nevėžis“ ieškinį, pareikštą atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančiam per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos ir palūkanų sumokėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nevėžis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančiam per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą 70 788,87 Lt nepagrįstai neišmokėtos draudimo išmokos dalį bei 197,82 Lt palūkanų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai (b.l. 2-11).

Nurodė, kad 2005-04-01 ieškovas ir Švedijos Karalystės privati bendrovė Mac Scott A.B. (pirkėjas) sudarė sutartį Nr. 2005/03, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti pirkėjui, o pirkėjas - pirkti prekes. Siekdamas apdrausti pirkėjo nemokumą ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymą, ieškovas 2007-09-10 su atsakovu pasirašė prekių kredito draudimo sutartį. 2008-07-04 ir 2008-07-18 ieškovas pateikė prekes pirkėjui už 133.543,80 Lt, už kurias pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais pirkėjas su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas pateikė atsakovui pranešimą apie uždelstą skolą bei prašymą draudimo išmokai gauti. 2009-01-20 įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu, tyrimo aktu atsakovas sutiko ieškovui išmokėti 54.889,50 Lt draudimo išmokos dalį. Ieškovui faktiškai išmokėta 49.400,55 Lt, o 70.788,87 Lt draudimo išmokos dalį atsakovas išmokėti atsisakė. Atsakovas pažeidė CK 6.158 str. 1 d. ir 6.200 str. 1 d., nemokėdamas draudimo išmokos dėl akte minimų nepranešimų apie 2008-01-31, 2008-02-08, 2008-02-15, 2008-04-07 išrašytų pirkėjui sąskaitų neapmokėjimą laiku. Ieškovas nurodo, kad apmokėjimus už paminėtas sąskaitas gavo atitinkamai 2008-04-04, 2008-04-10, 2008-04-17, 2008-06-09 ir tai neturi nieko bendro su ginčijamomis draudimo išmokomis pagal 2008-07-04 ir 2008-07-18 PVM sąskaitas-faktūras Nr. LN0923 ir LN0928. Be to, ieškovas nurodo, jog rašytinio pranešimo apie aplinkybes, kurias kita šalis žino, nepateikimas laikytinas nereikšmingu pažeidimu, o draudimo išmokos sumažinimas, dėl tokio pranešimo nebuvimo - draudiko piktnaudžiavimu teise. Aplinkybė, kad atsakovas žinodamas informaciją apie pirkėjo pradelstas skolas ieškovui, ir konstatavę, kad pirkėjas yra mokus ir su juo ieškovas gali saugiai dirbti, įrodo, jog dėl formalaus rašytinio pranešimo nepateikimo draudiminio įvykio atsiradimo rizika nepadidėjo. Atsakovas, nesumokėdamas visos draudimo išmokos, pažeidė savo piniginę prievolę, dėl to ieškovas patyrė nuostolių, todėl atsakovas privalo ieškovui sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už draudimo išmokos sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Draudimo išmoka turi būti išmokėta per 30 dienų pasibaigus 5 mėnesių laikotarpiui po ieškovo pranešimo apie uždelstą skolą gavimo dienos. Ieškovas atsakovui pranešimą pateikė 2008-08-18, todėl terminas pasibaigė 2009-02-17. Iki ieškinio pateikimo dienos (2009-03-06) pradelsta 17 dienų, todėl, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 197,82 Lt palūkanos.

Atsiliepimas

Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį (b.l. 69-70). Nurodė, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr.2, kurios yra sudėtinė tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties dalis, 1.2.3.p. numato, kad draudimo sutartimi nėra apdrausti nuostoliai, susiję su prekių pristatymu pirkėjui, apie kurį turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba pranešimas apie uždelstą skolą. Privaloma atsakovą informuoti raštu arba, jei sutarta, elektronine forma, kai tik sužinoma kokią nors nepalankią informaciją apie pirkėją, apie visas uždelstas skolas, kurios yra neapmokėtos iki pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo termino. Ieškovas neinformavo atsakovo apie 2008-01-31, 2008-02-08, 2008-02-15, 2008-04-07 ieškovo pirkėjui Mac Scott A.B. išrašytas sąskaitas Nr. LN0888, LN0892, LN0896, LN0909, kurios nebuvo apmokėtos per 60 d. Ieškovo pateiktame atsakovo darbuotojo R. M. 2008-07-03 elektroniniame laiške minimos pirkėjo padengtos skolos buvo susidariusios dėl 2007-12-14 ir 2007-12-21 išrašytų sąskaitų Nr. LN0872 ir LN0877 (bendra skolos –33.080,03 Lt), apie kurias ieškovas buvo pranešęs atsakovui 2008-03-13, ir kurios, kaip buvo nurodyta 2008-03-17 R. B. elektroniniame laiške atsakovo darbuotojui R. M., buvo apmokėtos. Ieškovas iki 2008-07-03 nebuvo atsiuntęs atsakovui jokių pranešimų apie uždelstas skolas ar kitos neigiamos informacijos apie pirkėją, jokia kita forma nebuvo atsakovo įspėjęs apie pirkėjo atsiskaitymų sutrikimus ar pan., todėl atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie padidėjusią pirkėjo neatsiskaitymo riziką. Pagal draudimo sutarties reikalavimus, ieškovas privalėjo atsakovui atsiųsti pranešimą apie uždelstas skolas, atsiradusias 2008-01-31, 2008-02-08, 2008-02-15, 2008-04-07 išrašytų sąskaitų pagrindu iki 2008-03-31, 2008-04-08, 2008-04-15 ir 2008-06-06, t.y. iki išrašant 2008-07-04 sąskaitą Nr. LN0923 ir 2008-07-18 sąskaitą Nr. LN0928. Informacija apie pirkėjo negalėjimą apmokėti sąskaitų per 60 dienų ar ilgesnį laikotarpį atsakovui yra būtina, vertinant pirkėjo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus bei valdant prekinių kreditų riziką. Laiku gavęs neigiamą informaciją apie pirkėjo atsiskaitymų sutrikimus, atsakovas iškart būtų galėjęs įvertinti tokią neigiamą informaciją ir sumažinti ar net atšaukti prekinio kredito limitą, taip sumažinant galimus ieškovo ir atsakovo nuostolius. Atsakovas būtų informavęs ieškovą apie sprendimą, dėl padidėjusios rizikos, o ieškovas būtų galėjęs tiekti mažiau prekių arba nutraukti prekių tiekimą nepajėgiam tinkamai atsisakyti pirkėjui, ieškovas būtų patyręs žymiai mažesnį nuostolį. Teigė, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo padaryto Draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir atsiradusio nuostolio. Atsakovas nurodė, kad pagrįstai sumažinta draudimo išmoka buvo išmokėta 2009-01-26, t.y. nepraleidus išmokos mokėjimo termino - 2009-02-17, todėl palūkanų skaičiuoti nėra jokio teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 70.788,87 Lt draudimo išmokos, 197,82 Lt palūkanų bei 2. 129,61 Lt žyminio mokesčio, iš viso 73.116,30 Lt ieškovo naudai; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 70.986,69 Lt, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo 16,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (b.l. 126-130).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.987 str., 6.996 str. ir konstatavo, jog atsakovas, atsisakydamas išmokėti visą draudimo išmoką, savo atsisakymo negrindė nedraudiminio įvykio faktu ir iš esmės neginčijo, kad pagal uždelstas apmokėti 2008-07-04 bei 2008-07-18 išrašytas sąskaitas-faktūras įvyko draudiminis įvykis, o savo atsisakymą grindė teigdamas, kad ieškovas nepateikė atsakovui nepalankios informacijos apie pirkėją, apie jo ankstesnes uždelstas skolas pagal 2008-01-31, 2008-02-08, 2008-02-15, 2008-04-07 išrašytas sąskaitas-faktūras. Teismas, vadovaudamasis LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., konstatavo, jog atsakovo pareiga įrodyti, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo padaryto draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir atsiradusio nuostolio. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog 2008-01-31, 2008-02-08, 2008-02-15, 2008-04-07 pirkėjui išrašytų sąskaitų apmokėjimas 2-5 dienomis vėliau nei baigėsi 60d. pranešimui skirtas terminas laikytinas formaliu ir negalėjo turėti esminės įtakos draudimo išmokos mokėjimui, nes pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Teismas, atsižvelgdamas į LR Draudimo įstatymo 82 str. 7 d., sprendė, jog atsakovo argumentai, kad ieškovas jokia forma nebuvo atsakovo įspėjęs apie atsakovui žinomą su pirkėju susijusią neigiamą informaciją (atsiskaitymų sutrikimus ar pan.), todėl atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie padidėjusią pirkėjo neatsiskaitymo riziką, yra nepagrįsti, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y., 2008-07-02 ieškovo vadovės prašymu įvertinti bendrą pirkėjo riziką ir atsakovo darbuotojo 2008-07-03 atsakymu, kad ieškovas gali ir toliau saugiai dirbti su pirkėju. Teismas konstatavo, jos atsakovas neįrodė egzistuojant tiesioginį priežastinį ryšį tarp uždelsimo apmokėti ankstesnes sąskaitas ir draudiminio įvykio ar rizikos padidėjimo.

Šalies argumentai

Apeliantas (atsakovas) Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą (b.l. 135-136), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas –2.193,49 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodo, jog teismas neįvertino prekinio kredito draudimo sutarties didelio rizikingumo ir to, kad ieškovo nepranešimas apie uždelstas skolas nustatytais terminais turi atsakovui esminę reikšmę siekiant suvaldyti pirkėjo neatsiskaitymo riziką. Teismas neįvertino, kad ieškovo šiuo atveju padarytas Draudimo sutarties pažeidimas yra įtrauktas į Globalliance prekinio draudimo taisyklių Nr. 2 1,2. p. išvardintą nedraudiminių įvykių sąrašą. Nurodė, jog 2008-01-31, 2008-02-08, 2008-02-15 ir 2008-04-07 išrašytose sąskaitose, sąskaitų atidėto mokėjimo terminas yra 14 dienų, o pirkėjas atsiskaitė po atitinkamai 64, 62, 62 ir 63 dienų nuo sąskaitų išrašymo dienos, taigi ieškovas žinojo apie pirkėjo atsiskaitymų sutrikimus, bet po 14 d. atidėto mokėjimo termino suėjimo nepranešė atsakovui šios nepalankios informacijos; per 60 d. nuo sąskaitų išrašymo dienos neinformavo atsakovo apie uždelstą skolą. Teigia, jog faktas, kad ieškovas padarė šiuos pažeidimus, remiantis Taisyklių 1,2.3. p., vėliau atsiradusios skolos negali būti pripažintos draudiminiu įvykiu. Mano, jog informacijos apie ieškovo neapmokėtas sąskaitas nuslėpimas atsakovui neleido laiku atšaukti prekinių kreditų limitų ir sukėlė riziką dėl ieškovo ateityje išrašytų ir pirkėjo neapmokėtų sąskaitų, taigi ieškovo pareigų nevykdymas yra priežastis žalai atsirasti ateityje. Mano, jog teismas nesiaiškino, kokių priemonių ėmėsi ieškovas, vykdydamas Taisyklių 2.4 p., kurios, ieškovo manymu, reikalingos tam, kad nuostolių būtų išvengta arba jie būtų sumažinti. Teismas nepagrįstai įvertino ieškovo padarytą pažeidimą kaip formalų ir neturintį įtakos žalos atsiradimui, nes ieškovo netinkamas pareigų vykdymas turėjo esminės reikšmės žalai atsirasti ateityje. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas atsisakymo mokėti draudimo išmoką negrindė nedraudiminio įvykio faktu. Teigia, jog vienas iš šaltinių, iš kurių gaunama informacija apie pirkėjo padėties pablogėjimą yra pats draudėjas, todėl draudimo sutartis numato draudėjui pareigą informuoti draudiką apie atsiskaitymo uždelsimus. Teismas, vertindamas šalių elektroninį susirašinėjimą, neatsižvelgė į Taisyklių 2.3. punkto nuostatą, nustatančią informacijos pateikimo būdą, t.y. raštu arba, jei sutarta, elektronine forma. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo prašymas patikrinti pirkėją yra tapatus rašytiniam pranešimui apie nepalankią informaciją.

2009-12- 08 teisme taip pat gautas apelianto prašymas panaikinti 2009 m. kovo 12 dienos Vilniaus 3 apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3952-130/09, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui (b.l. 141-124). Nurodė, jog vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su atsakovo veiklos pobūdžiu, jo veiklos apimtimis, įstatinio kapitalo dydžiu, kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis atsakovo turtinėms galimybėms įvertinti, savaime negali būti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Nevėžis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 144-149) prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistu. Pažymėjo, jog teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo, jog ieškovas informavo atsakovą apie Mac Scott AB pradelstus mokėjimus laikydamasis formalios Draudimo sutartyje nustatytos tvarkos, nes sprendime konstatuota, jog atsakovui buvo žinoma, apie Mac Scott AB uždelsimus atsiskaityti. Teismas vertino ar atsakovas faktiškai turėjo informaciją apie pradelstus Mac Scott AB atsiskaitymus ir ar pagal turimą informaciją galėjo įvertinti galimas rizikas, susijusias su galimu Mac Scott AB nemokumu, o ne formalų Draudimo sutarties sąlygų laikymąsi, kadangi visų pranešimų pagal Draudimo sutartį tikslas ir yra būtent suteikti galimybę atsakovui įvertinti susijusias rizikas. Mano, jog liudytojo R. M. liudijimas negali įrodyti, kad telefoninio pokalbio su ieškovo vadove R. B. metu R. B. buvo priminta apie būtinybę pateikti nurodytą informaciją raštu ar el. forma, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Teigia, jog atsakovas pats pripažino, jog buvo informuotas apie Mac Scott AB pradelstus atsiskaitymus pagal 2007-12-14 bei 2007-12-21 sąskaitas-faktūras, be to atsakovas turėjo informacijos ir iš kitų atsakovo klientų apie Mac Scott AB pradelsimus atsiskaityti ir galėjo įvertinti riziką. Ieškovas pažymi, jog atsakovas, žinodamas apie pirkėjo pradelsimus atsiskaityti nepanaikino suteikto kredito limito, bet ir patvirtino, jog šis pirkėjas yra mokus ir ieškovas su juo gali saugiai dirbti , todėl mano, jog atsakovas pats savo iniciatyva atsisakė laikyti vien patį nepalankios informacijos egzistavimo faktą nedraudiminiu įvykiu. Nurodė, jog atsakovui gavus pranešimus apie Mac Scott AB pradelsimus atsiskaityti pagal 2007-12-14 ir 2007-12-21 PVM sąskaitas-faktūras Nr. LN0872 ir Nr. LN0877, kurių bendra pradelsta suma sudarė 74513,63Lt, nebuvo sumažintas pirkėjui taikomas kredito limitas; o pradelstos atsiskaityti sumos pagal 2008 -01-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LN0888, 2008 -02-08 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LN0892; 2008-02-15 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LN0896 ir 2008 -04-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LN0909 vienu metu neviršijo 57.500 Lt (skaičiuojant 14 dienų atsiskaitymo terminą nustatyta PVM sąskaitose-faktūrose, o ne 60 dienų terminą per kurį apie neatsiskaitymą formaliai reikėtų pranešti Atsakovui) t.y. gerokai mažiau negu buvo pradelsta pagal minėtas 2007-10-14 bei 2007 -12-21 PVM sąskaitas-faktūras (kai buvo pradelsta 74.513,63 Lt), dėl kurių pradelsimo kredito limitai nebuvo nei atšaukti nei sumažinti. Dėl to teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog priežastinis ryšys tarp formaliai netinkamo pranešimo atsakovui apie pradelsimus atsiskaityti pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. LN 0888, LN 0892, LN 0896, LN 0909 bei draudiminio įvykio ar rizikos padidėjimo nėra įrodytas. Ieškovas pažymėjo, jog atsižvelgiant į Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p., ta aplinkybė, jog draudimo išmokos dalis buvo išmokėta, įrodo, jog atsakovas pripažįsta draudiminio įvykio egzistavimo faktą. Be to, Draudimo sutarties modulyje GAC/A2.02 1 p. aiškiai nurodyta, jog draudžiama rizika yra pirkėjo nemokumas ir pirkėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymas, jeigu pirkėjas, pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, ne visiškai apmoka skolą, tačiau neatsiskaitymo priežastis nėra ginčas arba nedraudiminiai įvykiai. Taigi, draudiminis įvykis gali arba egzistuoti, arba ne. Įvykus draudiminiam įvykiui išmokama draudimo išmoka gali būti mažinama, jeigu buvo padaryti draudimo sutarties pažeidimai ir dėl to padidėjo draudiminio įvykio rizika ar įvyko pats draudiminis įvykis, tačiau draudiminis įvykis laikomas įvykusiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovo UAB“Nevėžis“ reikalavimas dėl 70.788,87 Lt draudimo išmokos ir 197,82 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad draudimo santykius reglamentuoja LR CK LIII skyriaus normos, Draudimo įstatymas ir tam tikros rūšies draudimo taisyklės. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, nes draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais.

Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis nustato draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlygą - draudėjo padarytą draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, o taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką - draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti pagrindai nustatomi draudimo taisyklėse. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu.

Nagrinėjamoje byloje 2005-04-01 ieškovas ir Švedijos Karalystės privati bendrovė Mac Scott A.B. (pirkėjas) sudarė sutartį Nr. 2005/03, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti pirkėjui prekes (b.l. 14,15). Siekdamas apdrausti pirkėjo nemokumą ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymą, ieškovas 2007-09-10 su atsakovu pasirašė prekių kredito draudimo sutartį (b.l.15-20). 2008-07-04 ir 2008-07-18 ieškovas pateikė prekes pirkėjui už 133.543,80 Lt, už kurias pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais pirkėjas su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas 2008-08-19 pateikė atsakovui pranešimą apie uždelstą skolą, o 2008-09-09 pateikė prašymą draudimo išmokai gauti (b.l. 142-45, 46,47). Tenkindamas ieškovo prašymą, atsakovas išmokėjo ieškovui tik 49400,55Lt draudimo išmoką ir ginčija pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo yra patenkintas ieškinys dėl likusios dalies draudimo išmokos priteisimo. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas pripažino draudiminiu įvykiu ieškovo pateiktų dviejų sąskaitų (2008-07-04 ir 2008-07-18 ) neapmokėjimą už pateiktas pirkėjui prekes 133.543,80 Lt sumai. Tačiau šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2009-01-20 įvykio tyrimo aktas (b.l. 48-49) ir tos pačios dienos sprendimas (b.l.50), pripažįstant 54889,50Lt nuostolį draustu pagal Draudimo sutarties Modulio A2.03. 3p. b) d. ir 49400,55Lt draudimo išmokos draudėjui išmokėjimas pagal tarp šalių 2007-09-10 sudarytą draudimo sutartį ir 2008-09-09 gautą ieškovo prašymą dėl 133543,80Lt draudimo išmokos. Tai rodo, kad atsakovas pirkėjo dviejų sąskaitų neapmokėjimą pripažino draudiminiu įvykiu, tačiau draudimo išmoką sumažino dėl įvykio tyrimo akte nurodytų aplinkybių (b.l. 48-49). Šios aplinkybės faktiškai negali paneigti byloje esantys kiti dokumentai, nes mokėti draudimo išmoką kitu pagrindu atsakovas pareigos neturėjo.

Be to, kolegija sprendžia, kad akte ir skunde nurodytų sutarties sąlygų pažeidimas (nepranešimas per 60d. atsakovui apie pirkėjo uždelstą atsiskaitymą pagal 2008-01-31, 2008-02-08, 2008-02-15 ir 2008-04-07 išrašytas sąskaitas) negali būti pagrindas pripažinti nedraudiminiu įvykį dėl pirkėjo neatsiskaitymo už prekes pagal ieškovo 2008-07-04, 2008-07-18 išrašytas sąskaitas, ar atsisakant 78854,30Lt nuostolį pripažinti nedraustu pagal Draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 5p., Taisyklių 1.2.3.p IV) d., 2.3p. i)d, 9.3p.9(b.l. 18, 21, 23, 33,35, 37, 48-49).

Pažymėtina, kad atsakovas savo atsisakymą išmokėti visą draudimo išmoką dėl 2008-07-04 ir 2008-07-18 pirkėjo neapmokėtų sąskaitų sieja su ieškovo nepranešimu draudėjui raštu apie pavėluotai pirkėjo apmokėtas ankstesnes 4 sąskaitas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirkėjas šias sąskaitas turėjo apmokėti per 14d., o atsakovas apie uždelstus mokėjimus turėjo pranešti atsakovui per 60d. Pirkėjas paminėtas 4 sąskaitas apmokėjo pažeidęs 14dienų terminą, o taip pat 2-5 dienoms viršydamas 60d. terminą, per kurį ieškovas apie uždelstus mokėjimus turėjo pranešti atsakovui (b.l. 100-119). Tačiau kaip matyti iš elektroninio susirašinėjimo medžiagos (b.l. 56), tai atsakovas apie uždelstus ankstesnius mokėjimus žinojo iš telefoninių pokalbių su ieškovo direktore, nes ji 2008-07-02 prašė patikrinti pirkėją. Atsakovo atstovas R. M. sekančią dieną savo atsakymu faktiškai pripažino, kad jam yra žinoma apie pirkėjo pradelstus mokėjimus ir padengtas skolas, tačiau patikino ieškovą, kad pirkėjas yra mokus ir galima su juo saugiai dirbti. Apklaustas liudytoju R. M. šios aplinkybės (dėl pranešimo žodžiu apie pradelstus mokėjimus) faktiškai nepatvirtino, tačiau jų ir nepaneigė(b.l.122,123). Kolegija sprendžia, kad apie pirkėjo pradelstus 4 mokėjimus 2008 metais atsakovui buvo pranešta žodžiu, nes atsakovas pripažįsta, jog apie pirkėjo pradelstus mokėjimus pagal 2007 metais išrašytas sąskaitas jam buvo pranešta tinkamai (b.l. 137). Taigi, darytina išvada, kad 2008m viduryje kalbėti su atsakovo atstovu apie pradelstus mokėjimus už 2007metais išrašytas sąskaitas, apie kurias atsakovui pranešta raštu, pamirštant pavėluotus vėlesnius mokėjimus, nebuvo jokio reikalo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ir po oficialaus pranešimo atsakovui apie ankstesnius pavėluotus mokėjimu, išliko tas pats 250000Lt sumai ieškovui nustatytas maksimalus kredito limitas. Tai rodo, kad nustatytas limitas faktiškai būtų išlikęs nepakitęs ir po pakartotino oficialaus pranešimo apie uždelstus atsikaitymus, kadangi pirkėjas su ieškovu netrukus atsiskaitė arba šis limitas nebūtų nustatytas mažesnis nei neapmokėtos dvi sąskaitos.

Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nepranešimą nustatyta forma atsakovui apie ankstesnius pirkėjo pavėluotus atsiskaitymus pripažinti formaliu sutarties sąlygų pažeidimu, nesiejant jo priežastiniu ryšiu su draudiminiu įvykiu, suteikiančiu atsakovui teisę atsisakyti vykdyti pagal draudimo sutartį prisiimtą prievolę arba mažinti išmokėtiną draudimo išmoką.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui yra padavęs ir prašymą panaikinti pirmos instancijos teismo 2009-03-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 86-87, 141-142). Tačiau ši nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes ją yra areštuota atsakovo turto neviršijant teismo priteistos sumos. Be to, nutartis nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, todėl patenkinus ieškinį ir palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl jame nurodytų argumentų (CPK 150str.). Taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmė ir panaikinimas priklauso nuo paties atsakovo veiksmų ir CPK 146str. numatytos teisės realizavimo.

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3952-130/09 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo ) Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą 2761,70Lt ieškovui UAB „Nevėžis“ advokato pagalbos ir 6,95Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

00000Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusNeringa Švedienė