Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-599-258/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
2A-599-258/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08484-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Civilinė byla Nr. 2A-599-258/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08484-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.4.; 35.5.; 45.5; 121.14.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. K. 1264,88 skolą, 61,29 Lt palūkanų, 75,90 bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė už šildymą ir karštą vandenį mokėjo nepilnai ir nereguliariai, todėl už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2011-09-30 susidarė 1264,88 Lt įsiskolinimas. Ieškovės naudai iš atsakovės yra išieškoma ir pagal kitus teismų sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovė A. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji yra sumokėjusi UAB „Vilniaus energija“ daugiau, nei turėjo sumokėti. Jos atžvilgiu yra vykdomi teismo sprendimai kitose bylose, tačiau atsakovei yra žinoma tik apie vieną iš jų. Nurodė, kad praeitais metais UAB „Vilniaus energija“ nešildė buto, radiatoriai buvo šalti, tačiau atsakovė vis tiek gaudavo sąskaitas už šildymą. Nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2011 m. spalio mėn. už karštą vandenį buvo paskaičiuota 836,65 Lt, tiek pat ji sumokėjo ieškovui. Atsakovės teigimu už minėtą laikotarpį už šildymą jai buvo paskaičiuota 6921,78 Lt, o atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 7980,93 Lt ir yra pervesta iš pensijos 4169,63 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Priteisė iš atsakovės A. K. ieškovei UAB „Vilniaus energija“, 1264,88 Lt skolos, 61,29 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1326,17 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 75,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Buto naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, todėl remiantis CK 6.384 str., 1.71 str. laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė už šildymą ir karštą vandenį mokėjo nepilnai ir nereguliariai, todėl už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2011-09-30 susidarė 1264,88 Lt įsiskolinimas. Iš atsakovės išieškomos sumos pagal kitus teismo sprendimus negali būti laikomos mokėjimu už suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovė privalo mokėti už centralizuotą šilumą ir karštą vandenį pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas – faktūras, o piniginių sumų mokėjimas pagal kitus teismo sprendimus neatleidžia jos nuo prievolės atsiskaityti už einamojo laikotarpio komunalines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2011 m. spalio mėn. už karštą vandenį buvo paskaičiuota mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodyta suma - 7 727,41 Lt, atsakovės už paslaugas sumokėta suma - 6462,53 Lt, bet ieškovė gavo 12 987,21 Lt. Be to, antstolis dar iš banko sąskaitos nuskaičiavo 1750 Lt. Taigi išrašomos sąskaitos neatitinka tikrovės, jose nurodytos sumos nesutampa su sumomis, nurodytomis mokesčių paskaičiavimo pažymoje. Atsakovės teigimu, ji ir UAB „Vilniaus energija“ nėra sudariusi jokios sutarties dėl šilumos paslaugų teikimo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos CK 1.71 str., 6.384 str. Šis CK straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I-ojo protokolo 1 str., nes riboja jos teisę savo nuožiūra disponuoti jos nuosavybe.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors atsakovė teikė už paslaugas UAB „Vilniaus energija“ sumokėjusi 12 987,21 Lt, šio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, atsakovė mini antstolio išieškomas sumas, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir ieškinio pagrindas. Teismo sprendimai, kuriais priteisti įsiskolinimai už ankstesniais laikotarpiais teiktas paslaugas, yra pateikti vykdymui, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti už paslaugas pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas. Atsakovės buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl remiantis Standartinių sąlygų 11 p., CK 84 str., 1.71 str. laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ (šilumos tiekėjas) žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove (vartotoja) neterminuotą energijos pirkimo – davimo sutartį. Atsakovės teiginys, kad ieškovė prašo atvykti pasirašyti sutartį, yra nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, teisės aktai nedraudžia sudaryti ir rašytinės šilumos pirkimo – pardavimo sutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.

VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992-07-02 priklauso A. K., į jį įvestas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b.l.13-14). Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, CK 6.384 str. 1d. energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, šiuo atveju atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 11 p. numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas tarp šilumos tiekėjo ir pastato buto savininko – šilumos vartotojo nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Taigi atsakovė teisingai nurodo individualiai nesudariusi su ieškove šilumos tiekimo sutarties, tačiau tokia sutartis laikoma sudaryta nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija, kad šilumos energija jos butui buvo tiekta, ji ja naudojosi, vadinasi, privalo už ją sumokėti.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad ieškovė jai siūlo sudaryti šilumos tiekimo sutartį. Kita vertus, tai nėra reikšminga, nes įstatymas nedraudžia esant konkliudentiniais veiksmais nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos sudarytai šilumos tiekimo sutarčiai, sudaryti analogišką rašytinę individualią sutartį. Pastaroji aplinkybė nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti skolą už šilumos energiją, nes galioja neterminuota šilumos teikimo sutartis su šilumos tiekėju.

Ieškovė savo reikalavimą pagrindžia mokesčių paskaičiavimo pažymomis (b.l. 11-12,47-49,59). Atsakovės argumentus apie atliktus mokėjimus ir tariamą skolą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Jos pateikta mokesčių skaičiavimo suvestinė nėra tinkamas įrodymas, galintis pagrįsti skolos buvimą/nebuvimą. Be to, net pačios atsakovės paskaičiavimuose nurodoma, kad ji skolinga: 274,48 Lt 2010 m. vasario mėnesį, 960,43 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio (b.l.28-31). Iš ieškovės pateiktų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998-02-02, 200-02-16 sprendimų, 2007-02-20 sprendimo už akių, mokesčių skaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovei pateikiant pranešimus dėl mokesčių paskaičiavimo, ieškovė nurodydavo ne tik skolą skaičiuojant mokesčius už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2011-09-30, bet juose atsisipindėdavo ir skola iki šio laikotarpio, kuri, kaip seka iš aukščiau nurodytų teismo spredimų, ieškovės paaiškinimų, susiformavo dėl nepadengtų įsiskolinimų už laikotarpį iki 2007 m. rugsėjo mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą už laikotarpiu nuo 2007-0901 iki 2011-09-30 neprimokėtas sumas bei pateikia skolos susiformavimą patvirtinančią lentelę būtent už šį laikotarpį, jos pateikiamoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje ir mokestiniuose pranešimuose, kuriuose prie minėtos skolos pridedama ir sena skola, sumos nesutampa. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyti teismų sprendimai turi reikšmę kaip patvirtinantys atsakovės skolas iki 2007 m. rugsėjo mėnesio. Kartu jie rodo, kad šiuo metu pareikštas ieškinys dėl skolos yra už kitą, t.y. vėlesnį laikotarpį, nei priteista minėtais teismo sprendimais. Darytina išvada, kad UAB „Vilniaus energija“ pateikti atsakovės skolos paskaičiavimai nėra nuginčyti, todėl pagal juos priteista skola iš atsakovės laikytina pagrįsta.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo/neteisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog ieškovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl A. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė