- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 1-1208-276/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61567-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
- Kaltinamasis
- LR BK
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje -
J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. 2015-11-06 apie 20.30 val. buto, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.17 promilių girtumas), konflikto metu grasino sugyventinei J. K. ją užmušti, sulaužyti kojas, išmušti dantis, jei jis supyks, J. K. bus „Kirdik“, tokiais grasinimais sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Nustatyta, kad J. S. 2015-11-06 apie 20.30 val. buto, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.17 promilių girtumas), konflikto metu pagrasinęs sugyventinę J. K. užmušti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kairės rankos kumščiu tyčia sudavė J. K. į dešinį skruostą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. S. kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-06 apie 20.30 val. jo sugyventinė grįžo į namus (duomenys neskelbtini), o jis prieš tai jos namuose belaukdamas pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, tai yra jis išgėrė dvi stiklines kokteilio degtinė maišyta su „Malūnininku“, tai yra kaip brendis, taigi, kai grįžo sugyventinė J. K., jis jau buvo gerokai girtas, kažkas jam užėjo ir jie susipyko bendrojo naudojimo virtuvėje. Mano, kad galėjo piktas jai pasakyti, kad ją užmuš, sulaužys jai kojas ir išmuš jai dantis ir jeigu supyks, jai bus „Kirdik“. Jis būdamas girtas taip pasakė, bet realiai nenorėjo jai nieko padaryti. Jis buvo kvailas ir nesuvokė, ką sakė, ketinimų tikrai tokių jis neturėjo, dėl to labai gailisi, ir labai bijo prarasti savo sugyventinę J. K., nes jis labai ją myli. Jis galėjo savo sugyventinei bendrojo naudojimo koridoriuje suduoti kairės rankos delnu vieną kartą į skruostą, bet tikrai ne kumščiu, nes žino, kad po to ji nubėgo į kambarį ir ten užsirakino, tada jis nuėjo prie durų, kurios buvo užrakintos ir stovėdamas už durų jai pasakė, kad atidarytų jam duris, nes nori pasiimti savo striukę ir išeiti nusiraminti, vieną kartą dar įspyrė į duris, bet ji durų neatidarė, tuomet jis nuėjo į bendrojo naudojimo virtuvę ir laukė, gal ji nurims, bet po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į 1 PK. Jis tikrai abejoja, kad jai galėjo trenkti su kumščiu į skruostą, bet tikrai to momento nepamena, dėl to savo kaltę jis pripažįsta visiškai ir dėl įvykio jis labai gailisi, kai gaus progą, tikrai žada savo sugyventinės atsiprašyti dėl tokio savo elgesio. Toks fizinės prievartos panaudojimas buvo pirmą kartą prieš savo sugyventinę J. K., kai buvo kviesta policija, aišku, kaip ir visi pasibardavo, bet niekada policija nebuvo kviesta. Su savo sugyventine J. K. yra pažįstamas 15 metų, bet kartu gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį. Butas (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinės J. K. tėvams. Pažada, kad jis išsikels iš jos gyvenamosios vietos ir gyvens pas savo močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jeigu keistųsi jo gyvenamosios vietos adresas, jis pažada apie tai informuoti ikiteisminio tyrimo prokurorę ar tyrėją. Jis norėtų paminėti tai, kad jis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Šiuo metu nedirba. Dėl įvykio labai gailisi (b.l. 59-60)
J. S. 2016-03-02 parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Papildomai nori pridurti, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-11-06 apie 20.30 val. bute (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje žodinio konflikto metu savo sugyventinei J. K. grasino, kad ją užmuš, sulaužys jai kojas ir išmuš dantis ir jei jis supyks, jai bus „kirdyk“. Be to, 2015-11-06 apie 20.30 val., pagrasinęs J. K., kairės rankos kumščiu J. S. trenkė vieną kartą į dešinįjį skruostą, taip galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Šiuo metu jie su sugyventine yra susitaikę, jis jos atsiprašė, ji jam atleido dėl įvykio. Dėl įvykusio konflikto jis labai gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis atsimena visas įvykio aplinkybes, kurios vyko 2015-11-06 konflikto dieną. (b.l. 66).
J. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji J. K. 2015-11-07 parodė, kad su savo sugyventiniu J. S. apie 3 metus gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, niekur nedirba, ji jį išlaiko. Maždaug prieš metus jis, būdamas girtas, pradėjo prieš ją fiziškai smurtauti, grasinti fiziniu susidorojimu, kad ją užmuš. Į policiją ji niekada nesikreipė, nes kai J. išsiblaivo, tampa visai kitu žmogumi ir smurto prieš ją nenaudoja. Tačiau, kai jis būna girtas, ji jo bijo, nes jaučia grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. 2015-11-06 apie 20.00 val. ji, grįžusi iš darbo, rado J. girtą. Jis ieškojo priežasčių prie jos prikibti, kad sukelti konfliktą. Būdamas girtas jis taip elgiasi visada. Ji į konfliktą nesileido. Apie 20.30 val., jai einant iš tualeto, Jurijus pačiupo ją už chalato atlapų ir nusitempė į bendrojo naudojimo virtuvę. Laikydamas už atlapų ant jos šaukė, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir paklausė, ar ji nori vaikų. Jai atsakius neigiamai, jis pradėjo jai grasinti, kad jai išmuš dantis ir sulaužys kojas. Tuo metu kaimynė I. A. iš gretimo kambario per koridorių ėjo į virtuvę. J., išgirdęs kaimynės žingsnius, ją paleido. Į virtuvę įėjusi I. paklausė J., ką jis čia daro. Ji, pasinaudojusi proga, nubėgo iš virtuvės į kambarį ir užsirakino. Kaimynė liko bendrojo naudojimo virtuvėje raminti J. Po kelių minučių J. pradėjo veržtis į kambarį, daužyti duris, reikalavo, kad ji jį įleistų. Ji jo bijojo, todėl į kambarį neįleido ir paskambino pagalbos telefonu. Nori patikslinti, kad kai J. ją pačiupęs už chalato atlapų nutempė į bendrojo naudojimo virtuvę, laikydamas už atlapų sugniaužęs kumštį, kaire ranka jai trenkė vieną kartą į veido sritį, pataikydamas į skruostą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. (b.l. 17-18)
Papildomai nukentėjusioji J. K. 2016-02-01parodė, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus apie įvykį. Viskas prasidėjo 2015-11-06 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), kai ji grįžo iš darbo. Namuose jau buvo jos sugyventinis J. S., neblaivus, ir, jai einant iš tualeto, jis sugriebė ją už chalato atlapų ir nusitempė į bendrojo naudojimo virtuvę, tempimo metu ji skausmo nejuto, bet išsigando, nes jis buvo agresyvus, rėkavo, tempė, bet tempimo metu jokio fizinio skausmo nejuto. Po ko, sugyventinis J. S. pradėjo jai grasinti su ja susidoroti, tai yra jis pasakė, kad ją užmuš, nužudys, sulaužys jai kojas ir išmuš jai dantis, ir jei jis supyks, jai bus „Kirdik“, ji tą kirdik suprato kaip nužudymą, kaip susidorojimą su ja. Kai jis J. K. grasino, ji bijojo ir juto realų pavojų gyvybei ir sveikatai, nes bijojo, kad jis gali J. K. išmušti dantis. Tai yra, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Po ko J. S., jai stovint bendrojo naudojimo virtuvėje, trenkė kairės rankos kumščiu vieną kartą į dešinį skruostą, ji pajuto fizinį skausmą ir nubėgo į butą, kur užsirakino ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir sulaikė sugyventinį J. S.. Be minėto smūgio kairės rankos kumščiu J. S. daugiau jokio fizinio skausmo jai nesukėlė. Taip pat ji minėjo, kad J. S. ją laikė iš abiejų pusių, vieną ranką padėjęs ant stalo, kitą ant plytos. Ji per jo rankas negalėjo išeiti, o tuo metu į bendrojo naudojimo virtuvę įėjo kaimynė I. A.. Patikina, kad kaimynė konflikto negirdėjo ir nematė, kaip J. S. trenkė jai. Atvykę pareigūnai sulaikė jos sugyventinį J. S. ir pristatė jį į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Tuo tarpu ji su pareigūnais taip pat atvyko ir parašė pareiškimą dėl J. S. veiksmų. Kiek jai yra žinoma, jos sugyventinis J. S. išvyko, bet kur, ji nežino, pasižada, jeigu sužinos, kur, ar sužinos, kad jis yra Lietuvoje, ji praneš. Jis kartas nuo karto jai paskambina, tai ji jam praneš, kad jis turi atvykti 2016-02-08 apie 9.00 val., jei jis iki to laiko susisieks telefonu. Šiuo metu ji su juo nebegyvena ir nebendrauja bei neveda bendro ūkio. Niekada anksčiau J. S. prieš ją fizinės prievartos nenaudojo. Į policiją dėl tokio įvykio ji pirmą kartą kreipiasi (b.l. 25-26)
Liudytoja I. A. parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį (tikslios dienos nepamena), viskas įvyko vakare, laikotarpiu nuo 19.00 iki 20.00 val., nes lauke jau buvo tamsu. Ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), kai išgirdo, kad bendrame koridoriuje kažkas daužo į kaimynės duris ir girdėjosi vyriškas balsas, kuris rėkavo, sakė „atkroj“, Ji išėjo į bendrojo naudojimo koridorių ir pamatė, kad tai yra J. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), sugyventinis – draugas, nors jų kartu gyvenančių ji nematė. Jis kartas nuo karto atvažiuodavo pas kaimynę J. K.. Taigi, tą vakarą, kai ji pamatė, kad Jurijus (jo pavardės ji nežino) daužė kaimynės J. duris, tuomet ji jam pasakė: „ko triukšmauji“, jis į tai jai atsakė: “manęs neįleidžia“. Matėsi, kad jis yra įpykęs ir yra išgėręs alkoholinių gėrimų, tai ji matė iš jo akių ir elgesio, tuomet ji jam pasiūlė nueiti abiems parūkyti, kad jis nurimtų. Jis sutiko ir jie abu nuėjo į bendrojo naudojimo virtuvę parūkyti. Dar jiems rūkant išgirdo, kaip trinktelėjo kaimynės durys, dar ji pamanė, kad gal jai pasigirdo, dėl to į tai dėmesio neatkreipė. Jiems rūkant J. jai sakė, kad ant J. K. piktas, dėl ko, ji nesuprato, jis neaiškiai kažką sakė ir jai nelabai rūpėjo jų santykiai, jų konfliktai. Jiems parūkius J. nurimo ir ji jam pasakė: „daugiau į duris nedaužyk“. Jis jai į tai pažadėjo, kad daugiau netriukšmaus. Ji dar pasakė jam: „jei daužysi, aš iškviesiu policiją“. Taigi po kurio laiko jiems parūkius, ji grįžo į savo butą, o kaimynas įėjo pas save į butą, buto durys buvo jau neužrakintos, ji dar pamanė, jei reiks, pakvies ją. Po kurio laiko ji pamatė pareigūnus ir jie jau bendravo su jos kaimynės sugyventiniu J. Kadangi jos pareigūnai nekvietė, ji pati nelindo į jų konfliktus, mano, kad susitaikys ir viskas praeis. Ji tik matė pro savo buto langą, kad J. stovi su pareigūnais lauke prie policijos tarnybinio automobilio. Ji daugiau nesigilino ir nežiūrėjo. Po ko buvo tyla, tai ji pamanė, kad jie visi išvažiavo. Po to konflikto ji nematė J. K. sugyventinio J., kur jis gyvena, ji nežino. Po šito konflikto ji savo kaimynės J. K. neklausinėjo, kas ten nutiko tarp jos ir jos sugyventinio J. J. K. jai pati nieko nepasakojo. Jokio kraujo, jokių grumtynių ji tikrai nematė (b.l. 29-30).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2015-11-06 21.05 val. J. S. nustatytas 2.17 prom. girtumo laipsnis (b.l. 74).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad 2015-11-06 pagalbos telefonu skambino J. K. ir verkdama nurodė, kad ją muša jos sugyventinis (b.l. 40-45).
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d..
J. S. neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
J. S. baustinas laisvės apribojimo bausmėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. J. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 72² str. - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Daiktinis įrodymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams.
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti J. S. 1 metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę J. S. paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-11-06 iki 2015-11-07 (1 parą).
Vadovaujantis LR BK 72² str. skirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu gautu iš BPC, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.