Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, šeimynos (duomenys neskelbtini) atstovei R. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei P. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, šeimynai (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią P. V. vaiko J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

3. Teigiama, kad atsakovės šeimai atvejo vadyba taikoma nuo (duomenys neskelbtini) Pagrindinės problemos - rizikingas ir žalingas alkoholio vartojimas, vaikų nepriežiūra, netinkamas gyvenimo būdas. Atsakovė savo problemą pripažįsta iš dalies, tačiau siūlomos pagalbos būdai šeimai neveiksmingi, rizikos veiksniai šeimoje išlieka, trūksta motyvacijos situaciją keisti. Per laikotarpį, per kurį taikoma atvejo vadyba, atsakovė pagalbos planuose numatytų įsipareigojimų neįvykdė arba įvykdė iš dalies. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad situacija po laikino motinos valdžios apribojimo (duomenys neskelbtini) būtų pasikeitusi. Manytina, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o atsakovė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl vaikas J. Ž. negali būti grąžinama motinai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė P. V. yra (duomenys neskelbtini) gimusios J. Ž. mama. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribota tėvo valdžia K. Ž. jo vaiko J. Ž. atžvilgiu; laikinai apribota motinos valdžia atsakovei P. V., jos vaiko J. Ž., atžvilgiu; nustatyta nepilnamečio vaiko J. Ž. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo; priteistas iš atsakovo K. Ž. išlaikymas jo vaikui J. Ž. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistas iš atsakovės P. V. išlaikymas jos vaikui J. Ž. po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) J. Ž. nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatine globėja ir turto administratore paskirta Šeimyna (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėja Šeimyna (duomenys neskelbtini). 2023-07-27 (duomenys neskelbtini) paslaugų centre buvo organizuotas atvejo nagrinėjimo posėdis. Konstatuota, jog pagalbos plane prisiimtus įsipareigojimus šeima vykdo dalinai, nepakanka motyvacijos, siekiant vaiko susigrąžinimo į šeimą. Pagrindinė problema - nesaikingas alkoholio vartojimas- iš esmės nėra sprendžiama.

9. 2023-11-24 (duomenys neskelbtini) paslaugų centro organizuotame atvejo vadybos posėdyje konstatuota, jog P. V. nepakankamai stengiasi vykdyti įsipareigojimus, šiai dienai nėra sudaryta sąlygų vaikui grįžti į šeimą, alkoholi vartojimo problema iš esmės nėra išspręsta. 2023-12-01 (duomenys neskelbtini) paslaugų centras pateikė motyvuotą siūlymą dėl P. V. šeimos. Motyvuotame siūlyme nurodyta, jog P. V. šeimai atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) taikomas nuo (duomenys neskelbtini). Šeima įsipareigojimu vykdė dalinai, pastebima nepakankama motyvacija sprendžiant alkoholio vartojimo problemą. P. V. 2023 m. rugpjūčio mėnesį gydėsi nuo turimos priklausomybės alkoholiu respublikiniame priklausomybių ligų centre (duomenys neskelbtini), tačiau gydymo veiksmingumas buvo trumpalaikis, ji ir vėl pradėjo vartoti alkoholį. P. V. su dukra J. palaiko ryšį telefonu- vaizdo pokalbiais, motina nerodo iniciatyvos fiziškai susitikti su dukra, su dukra buvo susitikusi tik kelis sykius per 2023 m., paskutinį kartą susitiko (duomenys neskelbtini) P. V. bendravimas su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis skubotas, trumpas, ne ilgesnis kaip pusvalandį. P. V. dukrai priteisto išlaikymo nemoka, mokėjo tik vieną kartą-gegužės mėnesį. Iš pridėtų atvejo aprašymų matyti, jog P. V. šeimoje vartojamas alkoholis, alkoholį vartoja ir jos sutuoktinis. Socialinių darbuotojų vertinimu, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

10. 2023-12-07 (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, jog J. Ž. globėja domisi globotinės auklėjimu ir ugdymu, bendrauja ir bendradarbiauja su mokyklos administracija. Vaiko motina apie vaiko ugdymą, jo pasiekimus keletą kartų domėjosi telefonu, tačiau atvykusi į ugdymo įstaigą nebuvo. Ugdymo įstaiga nurodė, jog šiais mokslo metais J. Ž. emociškai sutvirtėjo, pagerėjo vaiko komunikacija su klasės draugais. 2023-12-14 (duomenys neskelbtini) klinika pateikė informaciją, jog sveikatos sutrikimų mergaitė neturi, nepriežiūros faktų nepastebėta, globėjai rūpinasi tinkamai. Biologiniai mergaitės tėvai į kliniką nesikreipė.

11. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 11 d. pažymoje nurodyta, kad P. V. 2024 m. sausio 11 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir jai buvo pradėtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas metams nuo priklausomybės alkoholiui.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

12. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

13. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

14. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

15. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu teismo sprendimu, priežastys dėl kurių buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas nepasikeitė: situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi; atsakovė ir toliau piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tinkamai nesirūpina dukra, gyvenimo būdo nepakeitė.

16. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovai dėl jų pačių kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, auklėti ir prižiūrėti. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė iš esmės nesirūpina nei vaiko sveikata, nei vaiko ugdymu, t. y. nors epizodiškai domisi per globėją vaiko mokslais, tačiau tai negali būti laikytina tinkamu rūpinimusi savo nepilnamečiu vaiku.

17. Nors tiek atsakovė tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė su dukra bendrauja nuotoliu ir gyvai, tačiau sutiktina, su ieškovės atstovo pozicija, kad tokie susitikimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti iš esmės pasikeitusios situacijos. Atsakovė siekdama, kad terminuotas motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas, turėjo dėti maksimalias pastangas tiek siekiant kardinaliai keisti savo gyvenimo būdą, siekiant sudaryti kuo palankias vaikui augti šeimoje sąlygas ir t.t., tačiau atsakovė tik 2024 m. sausio mėnesį kreipėsi dėl gydymo nuo alkoholio priklausomybės, šiai dienai ji pati dar nesanti tikra dėl savęs ir gydymo veiksmingumo, paaiškino bijanti, kad gali (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad toks atsakovės bandymas keisti gyvenimo būdą bei išsakytas atsargumas dėl dabartinio pasirengimo auginti pilnavertiškai dukrą, su atida vertinant gydymo galimą sėkmę, vertintini teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, šie pradiniai, neilgai trunkantys pokyčiai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti iš esmės pasikeitusią situaciją.

18. Nors atsakovė teismo posėdžio metu ir pozityviai kalbėjo apie susitikimus su dukra, išreiškė norą su ja matytis ir palaikyti ryšį, vis dėl to, tam, kad būtų galima spręsti apie iš esmės pasikeitusią situaciją, būtina visapusiška atsakovės iniciatyva dėl gyvenimo būdo keitimo ir pozityvus požiūris į jai teikiamą pagalbą. Teismo posėdžio metu atsakovė laikėsi gana kritiškos pozicijos socialinių darbuotojų atžvilgiu, nepriėmė visos pagalbos, kuri turėjo ir galėjo padėti jai pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Taigi, teismo sprendimu, kuriuo atsakovei buvo tik laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovei jau buvo suteikta teisė ir galimybė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą, rūpinimąsi juo ir pan., tačiau atsakovės veiksmai iki šio laiko nebuvo pakankami, ir atsakovė iš esmės savo elgesio nepakeitė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, nors ir byloje atsakovė pateikė duomenis apie gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau pati pripažino, kad jai reikia laiko pokyčiams įgyvendinti, nesanti tikra dėl gydymo rezultato, tad nėra pagrindo manyti, kad atsakovės elgesys dukters atžvilgiu gali iš esmės keistis, todėl yra pagrindas laikiną motinos valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą motinos valdžios ribojimą.

19. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad jau buvo išnaudotos visos priemonės padėti atsakovei ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su savo nepilnamečiu vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai (CPK 185 straipsnis).

20. Atsakovei išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

21. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą), todėl teismui tenkinus ieškovės ieškinį, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atsakovė nepasirūpino, jog jos interesus atstovautų advokatas bei galimai jai būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tokiu būdu atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tokio pobūdžio byloje teikiamą prioritetą tėvų turtinių pareigų vaiko atžvilgiu vykdymui, o ne valstybės atžvilgiu, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje byloje visų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 268–271 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.