Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, likusioje dalyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šalių susitaikymas nebėra įmanomas, sutuoktiniams ilgą laiką gyvenant atskirai. Ieškovė gyvena su nepilnamečiu sūnumi, jį prižiūri ir juo rūpinasi, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui. Ieškovės nuomone, atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, tai turėtų būti konstatuota ir teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai dėl tarpusavio nesutarimų, nuolatinių konfliktų bendrą gyvenimą nutraukė, negyvena kartu ir bendro ūkio neveda nuo 2011 m. birželio mėnesio, šeimyninių ryšių nepalaiko, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti šeimyninių ryšių, per terminą skirtą susitaikymui, nesusitaikė, dėl ko darytina išvada, kad šeima faktiškai yra iširusi, jos išsaugoti nėra galimybės, santuoka nutrauktina.

Ieškovė santuokos iširimu kaltina atsakovą, nurodydama, jog gyvenant kartu, atsakovas vengė spręsti iškilusias problemas kartu, nerėmė ieškovės, esant sunkumams šeimoje, be to, atsakovas paliko šeimą, ilgą laiką ja nesirūpino, susirado kitą moterį.

Atsakovo nuomone santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutarimai kildavo dėl skirtingų požiūrių, kilusių finansinių problemų, pačios ieškovės nederamo šeimyninio elgesio.

Santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas šeimą paliko dėl to, jog jis galimai palaikė ryšius su kitomis moterimis. Kad viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo santuokinė neištikimybė, atsakovas neigia.

Ieškovė dėl atsakovo santuokinės neištikimybės leistinų įrodymų nepateikė, atsakovas tokius faktus neigia, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas, jau palikdamas šeimą, artimai bendravo su kita moterimi, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas elgėsi nepriimtinai moralės požiūriu. Teismas nesutinka ir su ieškovės vertinimu dėl atsakovo elgesio, sprendžiant skolines problemas. Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad šalys turi daugybę kreditorinių įsipareigojimų, kilusių ir iš atsakovo, ir iš ieškovės veiklos, todėl būtų neteisinga atsakomybę dėl susidariusių skolų perkelti tik atsakovui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų kreditoriniai įsipareigojimai yra susiję su buvusiu šeimos verslu, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atsakingi pagal kilusias prievoles.

CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Ši prezumpcija gali būti paneigiama.

Ieškovė kaip vieną iš atsakovo kaltės patvirtinimų nurodo tai, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2011 m. birželio mėnesį paliko šeimą, kai ieškovė laukėsi kūdikio, gimus sūnui materialinės pagalbos neteikė, tokiu elgesiu atsakovas pažeidė santuokines pareigas, todėl esant nustatytoms šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pastarajam palikus šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpinant ja.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė.

Asmuo, padavęs ieškinį, turi teisę jo atsisakyti. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 4 d., 293 str. 4 p.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Šalių nepilnamečio sūnaus Luko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Šalių sūnus gimė, kai sutuoktiniai jau gyveno atskirai, atsakovas, gimus vaikui, šeima nesirūpino, sūnumi nesidomėjo. Ieškovė šiuo metu gyvena su sūnumi, jį išlaiko ir prižiūri, juo tinkamai rūpinasi, atsakovas nesiekia dalyvauti vaiko auklėjime, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus (CK 3.169 str.).

Pažymėtina, kad atsakovo teisė bendrauti su sūnumi išlieka. Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime.

Dėl išlaikymo priteisimo ir dydžio nustatymo

Šalys turi nepilnametį sūnų L., gim. 2012-01-19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas.

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nedirba, šiuo metu augina nepilnametį sūnų, jos vardu registruota prekybos įmonė veiklos nevykdo, pradėtas bankroto procesas. Ieškovės galimybės, auginant mažametį vaiką dalyvauti darbo rinkoje ir gauti darbą ir pajamas, atitinkantį jos amžių ir profesinius įgūdžius dėl vaiko priežiūros yra ribotos.

Atsakovas dirba, jo pajamos siekia vidutiniškai apie 2250 Lt per mėnesį.

Sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra padalintas.

Ieškovė prašo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia apie 900 Lt. Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad turimos išlaidos, susijusios su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, t.y. išlaidos maistui, aprangai, higienos prekėms, vaiko lavinimui. Ieškovės nurodomas išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo sumą, reikalingą kas mėnesį vaikui, todėl patiriamos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis.

Ieškovė viena rūpinasi vaiko būtinųjų poreikių patenkinimu, jo laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, kurių nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Į šias aplinkybes atsižvelgtina, priteisiant išlaikymą vaikui iš atsakovo ir nustatant išlaikymo dydį.

Teismo vertinimu atsakovo gaunamos nuolatinės pajamos leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Priteisus išlaikymą, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos ir išlaikymo išieškojimas pagal 2013-02-05 nutartį nutrauktinas (CPK 149 str.).

Dėl įsiskolinimo priteisimo

Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo jo gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas nepilnamečio Luko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką kurį laiką nevykdė, išlaikymo ieškovės prašomu laikotarpiu nuo 2012-01-19 iki 2013-01-30 neteikė, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už minėtą laikotarpį. Ieškovė nurodo, jog įsiskolinimo dydis sudaro 5625 Lt, skaičiuojant po 450 Lt kas mėnesį. CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas ir vaiko poreikius minėtu laikotarpiu. Tenkinant ieškovės prašymą, 2012-02-05 nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo po 300 Lt. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos išlaidos vaiko išlaikymui įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo didesnės, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, būtinų vaiko poreikių tenkinimui pilnai pakako mažesnės sumos paramos (išlaikymo), todėl priteistino įsiskolinimo dydis mažintinas ir priteistina 3706 Lt įsiskolinimo, skaičiuojant po 300 Lt (12x300+300:31x11). Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas (LR CPK 178 str.).

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 96 str. 1 d.,). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų neprašo, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1990 m. spalio 06 d. Plungės raj. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Konstatuoti, kad santuoka iširo dėl V. J. kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes.

Priteisti iš V. J., a.k(duomenys neskelbtini) L. J., gim. 2012-01-19, išlaikymui periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2013 m. sausio 31 d. iki sūnaus pilnametystės.

L. J. išieškomų lėšų tvarkytoja paskirti G. J.

Nutraukti laikino išlaikymo išieškojimą iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., gim. 2012-01-19, pagal 2013-02-05 Plungės r. apylinkės teismo nutartį.

Priteisti iš V. J. 3706 Lt išlaikymo įsiskolinimo G. J. Likusioje dalyje ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti.

Priteisti iš V. J. 273 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Civilinę bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.