Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybės įmonei Registrų centrui, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą (pranešimas įteiktas pasirašytinai suinteresuoto asmens atstovui), į teismo posėdį neatvyko, prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė, teismas nagrinėjo bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

7. Apie iškeltą bylą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, tačiau daugiau suinteresuotų asmenų, kurie pageidautų būti įtraukti į bylą, neatsirado, teisių į minėtą butą niekas nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

9. Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

10. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

11. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , neįregistruotos (b. l. 75-78).

12. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjų atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjų J. K. motina ir pareiškėjo S. K., sutuoktinė – Z. K. nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad butą Z. K. gavo pagal (duomenys neskelbtini) išduotą sprendimą (b. l. 53). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 6-59).

13. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Taigi nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

14. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

15. Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjos J. K. motina ir pareiškėjo S. K., sutuoktinė – Z. K., nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet turtą valdė kaip savą nepertraukiamai ir sąžiningai, t. y. būdama pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą, daugiau nei dešimt metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), atvirai ir nepertraukiamai valdė ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, atliko būtinus veiksmus, siekiant šį nekilnojamąjį turtą išlaikyti ir išsaugoti. Šias aplinkybes patvirtino byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kai Z. K. valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

16. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2014-09-23 pakeitimo įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268, 270 straipsniais, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.