Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-1500-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
N-444-1500-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1500/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. nutarimu pripažino V. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams (trejiems metams šešiems mėnesiams). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. 2010 m. gegužės 1 d., apie 1 val., Šilalės gatvėje, Tauragės mieste, vairuodamas automobilį „Audi C4“ atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Chlyster Sebring“, kurį vairavo A. R., ir jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 5, 9, 132, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus. Pažymėjo, jog nors V. M. savo kaltės padarius jam inkriminuojamus pažeidimus ir nepripažino, ji buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, A. R. pareiškimu ir rašytiniu paaiškinimu bei kita rašytine bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į V. M. asmenybę, tai, jog jis anksčiau buvo daug kartų baustas už KET pažeidimus. Tuo tarpu V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

II.

V. M., nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 21 – 22), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nurodo, jog 2010 m. balandžio 28 d. automobilį „Audi C4“ pardavęs M. F. Teigia, jog policijos komisariate paaiškinęs, kad automobilį „Audi C4“ yra pardavęs, tačiau tuo metu negalėjęs nurodyti jį nupirkusio asmens, nes nežinojo jo vardo ir pavardės. Nurodo, jog 2010 m. gegužės pabaigoje suradęs tikrąjį įvykių kaltininką M. F. paragino jį nuvykti į Tauragės policijos komisariatą, ką jis ir padarė, ten prisipažindamas sukėlęs abu eismo įvykius. Priduria, jog tą pačią dieną gavo iš policijos šaukimą, iš kurio supratęs, jog 2010 m. birželio 9 d. turi atvykti į policijos komisariatą, tačiau tai buvo šaukimas į teismą. Tikina, jog į teismą neatvyko tik per nesusipratimą, todėl byla buvo išnagrinėta be jo, o dėl eismo įvykio kaltas asmuo 2010 m. birželio 11 d. teismo nutartimi buvo pripažintas kaltu padaręs eismo įvykį ir už tai nubaustas.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius (toliau – ir Institucija) atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. buvo surašytas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, V. M. savo kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus ginčija, teigdamas, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo. Taigi iš esmės ginčas šioje byloje kyla dėl subjekto, įvykdžiusio administracinius teisės pažeidimus, nustatymo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje iš esmės yra keliamos dvi nagrinėjamo eismo įvykio kilimo versijos – nukentėjusio automobilio vairuotoja A. R. teigia, kad eismo įvykį sukėlė V. M., o pastarasis tikina, kad automobilio tuo metu vairuoti negalėjęs, nes jį buvo pardavęs. Pažymėtina, jog šios versijos V. M. nuosekliai laikėsi visos bylos nagrinėjimo metu, ją nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1). Atkreiptinas dėmesys, jog kitokių rašytinių įrodymų – policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, kitų liudytojų parodymų byloje nėra, taigi teismas, neatlikęs išsamesnio tyrimo, teisinga pripažino A. R. keliamą įvykių versiją, nors ji ir yra prieštaringa detalėse. Pažymėtina, jog, kaip galima suprasti iš byloje esančių A. R. pareiškimo Institucijai (b. l. 4) ir paaiškinimo (b. l. 5), nagrinėjamoje situacijoje iš esmės dalyvavo du automobiliai – „Audi A4“ ir „Audi C4“, vienas automobilis jos vairuojamą automobilį taranavo iš galo, kitas – iš priekio, o abu juos vairavo A. R. pažįstami asmenys, tačiau teismui, išanalizavus šiuos dokumentus, nėra aišku, kuris būtent automobilis įvažiavo į jos vairuojamo automobilio galą, tokiu būdu padarydamas žalą A. R. vairuotai transporto priemonei. Šią teisėjų kolegijos abejonę dar labiau pagilina tai, jog patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, paaiškėjo, jog 2010 m. birželio 11 d. teismo nutartimi byloje minimas M. F. buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą su tuo pačiu automobiliu (matyti, kad sutampa jų valstybiniai numeriai), tą pačią dieną bei panašiu laiku. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu A. R. ar pažeidimą fiksavę pareigūnai apklausti nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismui iš rašytinių bylos duomenų yra neįmanoma atkurti tikslią ir logišką įvykių seką bei patikrinti V. M. apeliacinio skundo argumentus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius