- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2007-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-295-510/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei advokatei Z. Andriuškevičiūtė, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-966-521/2006 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. G., tretysis asmuo – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. G. prašė santuoką, įregistruotą 1983 m. rugpiūčio 20 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr.2852, tarp M. G. ir J. G.-Jakubonytės, nutraukti, nurodant, kad santuoka iširo dėl M. G. kaltės; nutraukus santuoką, palikti pavardes - G. ir G.; nustatyti, kad G. G., (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta yra kartu su motina J. G.; priteisti iš atsakovo ieškovei dukters G. G., gim. l992 m. vasario 13 d., išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės, ir 5250 Lt dydžio dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. (250 Lt x 21 mėn.); padalinti santuokoje įgytą turtą: a) pripažinti atsakovui nuosavybės teises į visą gyvenamąjį namą 1A2p (duomenys neskelbtini); b) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 2A1p (duomenys neskelbtini), baigtumas - 58 procentai. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1983 m. rugpjūčio 20 d., santuokoje gimė du vaikai: sūnus Giedrius, (duomenys neskelbtini), ir duktė Gintarė, (duomenys neskelbtini). Pradžioje bendras su atsakovu gyvenimas klostėsi puikiai, bet vėliau tapo labai įtemptas. Atsakovas dažnai pažeidinėjo savo kaip sutuoktinio pareigas. Jis nesirūpino šeima, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, žiauriai elgėsi su ieškove ir vaikais, prieš juos vartojo fizinę ir psichinę prievartą. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo bei agresijos priepuolių nukentėjo ne tik ieškovė, bet ir vaikai, kurie jo bijo ir vengia bendrauti. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta palikti namus. Kito gyvenamojo ploto ieškovė neturi. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių ieškovė buvo priversta palikti namus, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes vaikai visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena su ja. Atsakovas vengė mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai, neprisidėjo prie jos materialinės gerovės užtikrinimo, todėl privalo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 250 Lt per mėnesį. Šalys santuokoje įgijo du gyvenamuosius namus, stovinčius ant valstybinės žemės, (duomenys neskelbtini), kurie abiem sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Vienas iš jų yra pilnai įrengtas, kitas - nebaigtas statyti (baigtumas – 58 proc.). Su ieškove lieka gyventi nepilnametė duktė, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Esant tarp šalių priešiškiems santykiams, tikslinga nebaigtą statyti pastatą skirti vienam sutuoktiniui, kurį jis be trukdžių nevilkinant galės pabaigti statyti. Ieškovė prašė jai paskirti nuosavybėn nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 2Alp, o atsakovui paskirti pilnai įrengtą gyvenamąjį namą lA2p. Nors atsakovui atitenka įrengtas gyvenamasis namas, ieškovė kompensacijos neprašo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė: nutraukti 1983 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą M. G. santuoką su J. G. (Jakubonyte), įrašo Nr. 2852; po santuokos nutraukimo šalims palikti G. ir G. pavardes; nustatyti, kad atsakovas neteiks išlaikymo ieškovei; nustatyti nepilnametės G. G., gim. 1992 m. vasario 13 d., gyvenamąją vietą su ieškove J. G.; priteisti iš atsakovo dukters G. G., gim. 1992 m. vasario 13 d., išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. birželio 1 d. iki dukters pilnametystės, ir 5250 Lt dukters Gintarės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d.; pripažinti atsakovui nuosavybės teises į visą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pastato indeksas 1A2p, (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovei nuosavybės teises į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)baigtumas - 58 procentai; priteisti iš atsakovo 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 51,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismo sprendimas grindžiamas tokiais motyvais. Teismas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Atsakovas neįrodė ieškovės netinkamo elgesio. Teismas laikė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, nes nesirūpino šeima, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, žiauriai elgėsi su ieškove bei savo vaikais, vartojo fizinę ir psichinę prievartą, buvo ieškovę sumušęs. Faktiškai šeima iširusi, ją atkurti realios galimybės nėra. Atsižvelgdamas į aplinkybes, dėl kurių ieškovė turėjo palikti namus, teismas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai priteisimo teismas nurodė, kad nepilnametės dukters poreikiai būtų patenkinti, jei atsakovas skirtų ne mažiau nei 250 Lt kas mėnesį. Teismas nurodė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ginčo pastatai priklauso atsakovui M. G., todėl ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina. Šie pastatai atsakovui priklauso nuo to laiko, kai jis jau buvo susituokęs su ieškove, t.y. po 1983 m. rugpjūčio 20 d. Abu pastatai yra suformuoti kaip savarankiški civilinės apyvartos objektai, įregistruoti viešame turto registre kaip atskiri daiktinės teisės objektai, turi unikalius numerius, todėl šis turtas dalintinas. Nuo 2002 metų ieškovė ir atsakovas ginčo turtą deklaravo kaip bendrą sutuoktinių turtą. Abu gyvenamieji namai šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ir dalintini pagal ieškovės reikalavimą.
Šalies argumentai
Atsakovas M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės, kaip nurodyta sprendime, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas iki ieškovei pasitraukiant iš šeimos. Sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo bei rungimosi principus. Spręsdamas kaltės klausimą, teismas vadovavosi vien ieškovės paaiškinimais ir nevertino atsakovo argumentų. Priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukteriai po 250 Lt kas mėnesį, teismas neteisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas. Teismas neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį, nes nevertino įrodymų apie tai, kad atsakovo įmonė likviduojama, kad atsakovo sveikata pablogėjusi, kad jis studijuoja, kad gyvena su pasiligojusia senyvo amžiaus motina. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus apie tai, jog atsakovas apmokėdavo dukters sąskaitas už telefoninius pokalbius, neapklausė pačios dukters. Teismas nepagrįstai į dalintiną turtą neįtraukė dviejų automobilių, kuriuos ieškovė pardavė be atsakovo sutikimo. Paskyręs nuosavybės teise gyvenamąjį namą 1A2p atsakovui, teismas padalino turtą, kuris niekada nepriklausė ir negalėjo priklausyti nuosavybės teise atsakovui ar ieškovei, nes šis gyvenamasis namas buvo pastatytas atsakovo motinos L. G. ir mirusio senelio V. S. lėšomis. Neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo motinos L. G., teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Teismas nepagrįstai įrodymu laikė turto deklaraciją, nes ieškovė turtą deklaravo kaip šeimos turtą atsakovui nežinant. Dėl kito nebaigto statyti namo teismo motyvai neatitinka faktinių aplinkybių. Namas pradėtas statyti neturint tam reikalingo leidimo. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra teisėta, o neįteisintos statybos atveju yra valdomos tik statybinės medžiagos. Į dalintiną turtą nepagrįstai neįtrauktas atsakovo vardu 1984 metais įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis Paupelio g. 4, Kaune.
Atsiliepimas
Ieškovė J. G. atsiliepimu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos naudojosi advokato pagalba. Jam buvo žinomi įstatymo reikalavimai dėl prašymų teikimo, įrodymų rinkimo, dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, dėl priešieškinio pateikimo. Skunde nenurodoma, kas trukdė atsakovui tinkamai ginti savo ar tariamas artimųjų asmenų teises. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog teismas spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, neteisingai vertino įrodymus. Teismas vertino byloje esamus įrodymus. Atsakovui niekas netrukdė pateikti savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl išlaikymo sumos. Teismo priteista išlaikymo suma dukteriai neprieštarauja įstatymui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimui Nr.54. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė su dukterimi buvo išvyta iš namų, kur gyveno virš 20 metų, todėl dalis ieškovės pajamų skiriama būsto nuomai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad negali dirbti, neturi pastovių pajamų, tačiau jo atstovė 2006 m lapkričio 14 d. teismo posėdyje teigė, kad atsakovas dirba ir sutiko, jog nuo sprendimo priėmimo dienos būtų priteista po 250 Lt, prašė mažinti tik įsiskolinimo sumą. Be to, atsakovas nėra faktiškai likvidavęs savo verslo ir toliau remontuoja automobilius. Atsakovas pripažįsta, kad kolūkiniame kieme gyveno jo šeima, o tą šeimą sudarė jis, ieškovė ir vėliau gimęs sūnus. Nuo 1986 metų gyvenamasis pastatas įregistruotas ir atsakovas nurodytas šio turto naudotoju. Atsakovas nuo 1991 metų galėjo jį įregistruoti inventorizacijos biure, tačiau to nepadarė, nes nenorėjo, kad pastatai nuosavybės teise būtų įregistruoti abiejų sutuoktinių vardu. Pastatai niekaip negalėjo būti įregistruoti atsakovo mamos vardu, nes ji gyveno Kaune ir namo statybos laikais, ir po savo tėvo mirties. Niekas neginčija fakto, kad namą atsakovo senelis pastatė teisėtai. Tačiau tai nėra šios bylos dalykas, todėl apeliacinio skundo motyvai su šia byla nesusiję. Dėl kito nebaigto statyti namo apelianto argumentai taip pat nepagrįsti, nes jis įregistruotas Registrų centre pagal tuo metu galiojusius įstatymus, jam suteiktas unikalus numeris. Atsakovo minimo turto Paupelio g. 4, Kaune, nedalinimas šioje byloje negali būti pagrindas naikinti sprendimą, nes nebuvo pareikštas reikalavimas šį turtą padalinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl sutuoktinių kaltės
Apeliantas apeliaciniame skunde nesutina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, teigdamas, jog santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Su šiais apelianto argumentais kolegija nesutinka. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė nuo pat ieškinio padavimo nuosekliai teigė, jog buvo priversta su dukra palikti namus dėl atsakovo girtavimo ir agresijos. Šiuos ieškovės teiginius iš dalies patvirtina byloje esantis pranešimas dėl privataus kaltinimo (1t., b.l.13). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paprašė ieškovę palikti namus dėl pačios ieškovės elgesio. Tuo atsakovas iš esmės pripažino, jog ieškovė išėjo iš namų ne savo valia. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės kaltę įrodinės liudytojų parodymais (1t., b.l.69), tačiau šia procesine teise jis nepasinaudojo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad liudytojai (kaimynai) atsisakė vykti į teismą, nes ieškovė galėjo įtakoti tokį liudytojų apisprendimą. Atsakovas nenurodė liudytojų pavardžių, neprašė, kad teismas juos iškviestų bei nepateikė jokių kitų ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas daug kartų buvo atidedamas, todėl atsakovas turėjo visas galimybes CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti ieškovės kaltę. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia apylinkės teismo sprendimo išvados, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kauno miesto apylinkės teismas atsakovo kaltę konstatavo sprendimo motyvuojamoje dalyje, tačiau dėl kaltės nepasisakė rezoliucinėje dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimo rezoliucinė dalis papildoma, nurodant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).
Dėl išlaikymo dydžio
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei dukters Gintarės išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės, ir 5250 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog dukters išlaikymui gali skirti tik po 150 Lt kas mėnesį. Jis nurodė, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti bet kokio darbo, kad apmokėdavo telefoninius pokalbius. Apelianto teigimu, teismas turėjo apklausti dukterį. Šie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo sumažinti teismo priteistą išlaikymo sumą. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje yra nurodyta, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 600 Lt. Šalių duktė yra 15 metų amžiaus. Jeigu abi šalys dukters išlaikymui skirtų po 250 Lt, išlaikymo suma net nesiektų minimalios mėnesinės algos, todėl priteisus mažesnę nei 250 Lt sumą, nebūtų užtikrinti būtiniausi dukters poreikiai. Atsakovas yra gimęs 1962 metais. Byloje nėra įrodymų, jog jis yra visiškai ar iš dalies nedarbingas. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovą atstovavusi advokatė sutiko, kad dukters išlaikymui būtų priteista po 250 Lt per mėnesį (teismo posėdžio protokolas, 2t. b.l.58). Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis apmokėdavo dukters telefoninius pokalbius, jog jo individuali įmonė yra likviduojama, nesudaro pagrindo mažinti priteistą sumą. Apelianto teiginys, jog jis kitaip prisideda prie dukters išlaikymo, nepagrįstas jokiais įrodymais. Remiantis išdėstytais motyvais, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo dukteriai priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl santuokinio turto padalijimo
Apeliacinio skundo dalis dėl santuokinio turto padalijimo yra iš dalies pagrista. CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str. ). Taigi, minėtos Civilinio kodekso normos įpareigoja teismą nustatyti bendrą sutuoktinių turtą, asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą bei dalijamo turto rinkos vertę. Be to, teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus. CPK 376 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
Kauno miesto apylinkės teismo apylinkės teismas skundžiamu 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimu pripažino atsakovui nuosavybės teises į visą gyvenamąjį namą 1A2p, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei pripažino nuosavybės teisę į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 2Alp, esantį tuo pačiu adresu. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1t., b.l.55-60), atsakovo M. G. vardu dar yra įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Šio turto teismas nepadalino ir nepasisakė dėl jo priklausomybės. Apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad šio turto likimas visiškai neišspręstas. Be to, Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Apylinkės teismas, pažeisdamas aukščiau paminėtas įstatymų nuostatas, neatskyrė santuokinio ir asmeninio sutuoktinių turto, nenurodė, kokiomis kainomis dalinamas turtas, sprendime nenurodė, ar nukrypsta (o jei nukrypsta, tai kokia apimtimi) nuo lygių dalių principo. Kolegijos vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą santuokinio turto padalijimo dalyje panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad turto teisinio rėžimo nenustatymas ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laikytinas bylos esmės neatskleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-563/2005).
Dėl kitų Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimu išspręstų reikalavimų (santuokos nutraukimo, pavardžių palikimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo sutuoktiniams) apeliantas jokių motyvų apeliaciniame skunde nenurodė. Likusi teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos dalykas (CPK 320 str.) ir paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog santuoka iširo dėl atsakovo M. G. kaltės.