- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1517-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09608-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- UAB „G. F.“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G. F.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „G. F.“ prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ir prašymas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/17/01732 dėl 2420,25 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. K. išieškotojos UAB „G. F.“ naudai. 2017-05-25 raštu Nr. S1b-42122 antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30), pasiūlė išieškotojai UAB „G. F.“ per 1,5 mėn. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. 2017-07-10 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos UAB „G. F.“ prašymas, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, kad skolininkei J. K. bendrojoje jungtinėje su sutuoktiniu Ž. K. nuosavybėje priklauso ½ dalis visų sutuoktinio pajamų, kurias jis gauna ar gaus ateityje, ½ dalis transporto priemonės „Opel Rekord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis 44,40 m² buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „G. F.“ prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ir prašymas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
4.1 Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusią CPK 667 straipsnio 2 dalies redakciją į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo kreipiamasi tik tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Nors antstolis, galiojant ankstesnei CPK 667 straipsnio redakcijai, 2017-05-25 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, tačiau pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl pareiškėja privalo pasinaudoti 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotasis asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „G. F.“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo išspręsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, jog teismas priėmė visiškai nepagrįstą nutartį, kuria iš esmės yra pažeidžiamos jos teisės.
5.1 Nurodo, jog antstolis vykdymo veiksmus atliko dar iki CPK 667 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo. Antstolis 2017-05-25 turto arešto aktais areštavo skolininkės ir jos sutuoktinio bendrą turtą bei pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Antstolio atlikti veiksmai patvirtina, kad antstolis griežtai veikė pagal tuo metu galiojusią tvarką. Pareiškėja, laikydamasi tos pačios įstatymu reglamentuotos tvarkos, nepraleisdama antstolio nurodyto termino, kreipėsi į teismą.
5.2 Nurodo, jog nesutinka su CPK 3 straipsnio 8 dalies taikymu. Antstoliui areštavus bendrąjį turtą bei pasiūlius pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, ji turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog skolininkės dalis bus nustatyta ir pareiškėja turės galimybę išsiieškoti skolą. Antstolis jau buvo pradėjęs veikti pagal tuo metu galiojusį CPK 667 straipsnio reglamentavimą, todėl tolesni veiksmai taip pat turėjo būti atliekami vadovaujantis iki 2017-07-01 galiojusia tvarka. Anot teismo, iš karto po pasikeitimo privalo būti taikoma nauja straipsnio redakcija. Vadinasi, antstolis apskritai be reikalo atliko vykdymo veiksmus, uždėjo netgi tris areštus.
5.3 Teismui priėmus ginčijamą nutartį, visi iki šiol atlikti veiksmai netenka reikšmės, kadangi turi būti taikomas pakeistas CPK 667 straipsnis, kuris numato ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Antstolis turės kreiptis į skolininką dėl sutikimo nustatyti turto dalį ir, tik jį gavęs, siūlys kreditoriams pateikti prieštaravimus. Gali susiklostyti situacija, jog, pateikus prieštaravimą, bus pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Visas procesas užtruks pakankamai ilgai, priimta nutartimi yra nepagrįstai vilkinamas skolos išieškojimo procesas.
5.4 Pareiškėjos nuomone, teismas neteisingai aiškino bei interpretavo pasikeitusią CPK 667 straipsnio nuostatą. Teismas nutartyje nurodė, kad: „<...> pareiškėja privalo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka“. Tačiau šiuo metu galiojančiame CPK 667 straipsnyje nėra įtvirtinta, jog kreditorius privalo / turi kreiptis į skolininką, kad jis pateiktų sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar susitarimą dėl turto pasidalijimo. CPK 667 straipsnis reglamentuoja antstolio ir skolininko veiksmus, o kreditorius turi teisę teikti prieštaravimą tik jau po skolininko atliktų veiksmų, t. y. pateikto sutikimo, susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo. Pareiškėja neturi pareigos naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kol nėra tiesiogiai įpareigota antstolio. Atsižvelgiant į tai, teismas neteisėtai pareiškėjai perdavė pareigą laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
5.5 Pareiškėja pažymi, jog CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus turi pareigą atlikti antstolis ir skolininkas, o kreditorius tik antstolio įpareigotas turi pareigą pateikti prieštaravimą arba, gavęs siūlymą, kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo. Šiuo atveju pareiškėja tik vykdė antstolio nurodymus, t. y. kreipėsi į teismą dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo. Todėl teismas turėjo pareigą nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis), o ne atsisakyti priimti prašymą.
5.6 Taip pat pažymi, jog CPK 667 straipsnis šiuo metu negali būti tinkamai įgyvendintas. Pagal CPK 667 straipsnį, skolininkas privalo pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą. Sprendimų vykdymo instrukcijoje (redakcija galiojanti nuo 2017-04-11) nėra CPK 667 straipsnyje numatytos formos. Tik 2017-06-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė derinimui Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimo projektą, kuriame yra CPK 667 straipsnyje numatyta forma, tačiau ši forma kol kas yra tik derinimo stadijoje, todėl iš esmės tinkamai įgyvendinti CPK 667 straipsnyje įtvirtintą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką nėra jokių objektyvių galimybių. Dėl to, kol bus priimta Sprendimų vykdymo instrukcijos atitinkama pataisa, pareiškėjos nuomone, tokio pobūdžio prašymai turėtų būti nagrinėjami pagal ankstesnę tvarką.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 667 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taigi, naujai reglamentuojama tvarka dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo numato, kad nuo 2017-07-01 į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolis išieškotojui galės pasiūlyti kreiptis tik po to, kai antstoliui nebus pateiktas skolininko sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, ar bent vienas išieškotojas pateiks antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka. Įstatymų leidėjas 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 (kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas ir CPK 667 straipsnis) jokios išimties dėl vykdomojo proceso, kuris buvo pradėtas iki 2017-07-01, nenumatė.CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Nors pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė naują CPK 667 straipsnio redakciją teisiniams faktams, atsiradusiems iki 2017-07-01, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai galiojanti norma taikoma atsižvelgiant ne į tai, kada antstolis atliko tam tikrus vykdymo veiksmus (šiuo atveju 2017-05-25), o į tai, kada asmuo kreipėsi į teismą. Kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi jau po 2017-07-01 (prašymas teisme gautas 2017-07-10), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti, išaiškindamas pareiškėjai apie naujai įsigaliojusią CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos UAB „G. F.“ atskirojo skundo argumentu, jog teismas šiuo atveju turėjo priimti nutartį dėl trūkumų šalinimo, o ne atsisakyti priimti jos prašymą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tuo atveju, jei teismui pateiktas ieškinys (pareiškimas, prašymas) neatitinka Kodekse nustatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų. Šiuo atveju tokie trūkumai pareiškėjos UAB „G. F.“ 2017-07-10 teismui pateiktame prašyme nebuvo nustatyti, teismas atsisakė priimti prašymą, kadangi nebuvo laikytasi nuo 2017-07-01 galiojančios išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 667 straipsnyje nustatytos naujos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalo laikytis visi proceso dalyviai. Aplinkybė, kad 2017-07-01 dar nebuvo patvirtinta Sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma (toliau – Forma), nebuvo pagrindas teismui priimant skundžiamą nutartį taikyti nebegaliojančias CPK 667 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog šiuo metu tokia Forma jau yra patvirtinta (Sprendimų vykdymo instrukcijos 12¹ priedas), jokių kliūčių teisingai ir tinkamai taikyti CPK 667 straipsnio nuostatas nėra.Remdamasis anksčiau išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G. F.“ atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.