Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-11-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1714-331/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-05
Bylos Nr.
II-1714-331/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01380-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1714-331/2010
Proceso Nr. 4-61-3-01380-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2, 45.4.7, 73. (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, viešame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjęs R. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2010 m. rugsėjo 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 14 d. 9 val. 45 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo, taip pat ranka naudojosi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 21 ir 202 punktų reikalavimus (b. l. 9).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies padarymą skyrė 30 Lt baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalies padarymą skyrė 160 Lt baudą, o galutinę administracinę nuobaudą paskyrė 160 Lt baudą (b. l. 10).

Šalies argumentai

R. P. pateikė skundą (b. l. 1?2) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo panaikinti 2010-09-16 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde paaiškino, kad su nutarimu nesutinka, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. Surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnai pateikė nepagrįstus įrodymus, faktiniai duomenys tarnybiniame pranešime neatitinka tikrovės ir neobjektyvūs, todėl negali būti vertinami kaip pagrįsti, visapusiški ir tinkami bylos aplinkybėms nagrinėti. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta vertinant tik neobjektyvias ir faktiškai nepagrįstas aplinkybes, t. y. prieštaraujant įstatymų nustatytai tvarkai, taip pat sprendžiant dėl baudos dydžio buvo pritaikytas 32 str. 1 d. 5 p., nors per metus R. P. nei karto nebuvo baustas už važiavimą neprisisegus saugos diržo ar kalbėjimą mobiliuoju telefonu.

R. P. ir institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Už šį pažeidimą R. P. paskirta 30 Lt bauda.

Pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Už šį pažeidimą R. P. paskirta 160 Lt bauda, institucijos pareigūnas subendrinęs šias nuobaudas galutinę nuobaudą paskyrė 160 Lt baudą.

R. P. apeliuoja į tai, jog saugos diržą jis buvo prisisegęs, mobiliuoju telefonu vairuodamas automobilį nekalbėjo. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Institucija tinkamai įformino administracinį teisės pažeidimą, ar turėjo pakankamai įrodymų patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį už KET reikalavimų pažeidimus.

Byloje esančių įrodymų visuma, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9), policijos pareigūnų J. P. ir R. B. paaiškinimai teisme, R. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 11), patvirtina, kad R. P. 2010 m. rugsėjo 14 d. 9 val. 45 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo, taip pat ranka naudojosi, t. y. kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos. Šiais veiksmais pažeidė KET 21 ir 202 punktų imperatyvius reikalavimus, draudžiančius vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, be laisvų rankų įrangos, vairuoti neužsisegus saugos diržo, t. y. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje.

Policijos pareigūnai J. P. ir R. B. teisme patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, kad minėtą dieną jie matė kaip R. P. važiavo neužsisegęs saugos diržo, kalbėjo mobiliuoju telefonu laikydamas jį rankoje, be laisvų rankų įrangos, todėl jo argumentai yra atmestini.

Pagal Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio 5 dalį, automobilių su įrengtais saugos diržais vairuotojai ir keleiviai privalo juos užsisegti, išskyrus tuos atvejus kai nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tam tikros išimtys. Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį kelių eismo saugumui ir asmens saugumui kelyje, todėl Europos Taryba 1991 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą 91/671/EEB „Dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomojo naudojimo“. Veronos deklaracijoje yra skelbiama, kad turi būti skatinama griežčiau vykdyti kelių eismo taisykles, kurių analizė atskleidžia, jog jos turi didžiausią poveikį mažinant eismo įvykių skaičių ir jų padarinių sunkumą, t. y. griežčiau reikalauti naudoti saugos diržus ar dėvėti šalmus, nepaisant kad šie reikalavimai iš pradžių gali pasirodyti nepopuliarūs. Saugos diržus privaloma užsisegti nepriklausomai nuo metų laiko, važiuojama mieste ar kaime, greitkelyje ar vietinės reikšmės keliu, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuojama. Taip pat vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, be laisvų rankų įrangos. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Šių Taisyklių reikalavimai yra labai reikšmingi, nes padeda išvengti skaudžių eismo įvykių pasekmių.

Be to, R. P. pastoviai pažeidinėja KET reikalavimus, ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, išvadų nedaro, turi galiojančių nuobaudų. Šias aplinkybes patvirtina policijos pažyma apie jo padarytus administracinio teisės pažeidimus (b. l. 12?14). Teismui paprašius jo mobilaus telefono išklotinės, jis pateikė savo žmonos D. P. išklotinę, aiškindamas, jog jis apskritai mobilaus telefono neturi.

Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, tinkamai subendrinus, todėl teisėtai (ATPK 297 str.). Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra pagrindo, nes jis nepateikė teismui jo atsakomybę lengvinančių kitų įrodymų. Pagal ATPK 20 straipsnį „Nuobaudos skyrimo tikslai“, administracinė nuobauda skiriama siekiant nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl paskirtoji nuobauda yra pati tinkamiausia. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti R. P. skundo ir panaikinti Vilniaus apskr. VPK nutarimą skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK 2010-09-16 nutarimą, kuriuo R. P. paskirta 160 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas