- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- AS-146-438-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo, Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Artūro Drigoto, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. sausio 7 d. buvo gautas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtu neveikimu viešojo administravimo srityje dėl 2008-07-17 įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-105-425-2007 neįvykdymo per tris mėnesius ir nesumokėjimo pareiškėjui 63 900 Lt žalos atlyginimo, už visą priteistą ir laiku nesumokėtą žalos atlyginimą iki pilno atsiskaitymo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 12 d. pareiškėjo skundą priimti atsisakė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
A. B. dėl teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties 2010 m. sausio 25 d. padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2010 m. gegužės 11 d. pašalinti skundo trūkumus, t.y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų nurodytas tikslus skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio; pateikti tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. gegužės 20 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašo: priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą - procentus iki pilno atsiskaitymo nuo priteistos ir nesumokėtos sumos pagal ribinį paskolos tarifą, galiojusį Europos Centriniame banke nuo 2008-07-17 iki pilno atsiskaitymo, plius tris procentus ir 4 661,02 Lt turtinės bei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti atstovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją įvykdyti sprendimą per tris mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos, o nurodytu terminu neįvykdžius sprendimo, įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką sumokėti pareiškėjui procentus iki pilno atsiskaitymo nuo priteistos ir nesumokėtos sumos pagal ribinį paskolos tarifą, galiojantį Europos Centriniame banke, plius tris procentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi A. B. 2010 m. gegužės 20 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų priteisti iš Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą - procentus iki pilno atsiskaitymo nuo priteistos ir nesumokėtos sumos pagal ribinį paskolos tarifą, galiojusį Europos Centriniame banke nuo 2008-07-17 iki pilno atsiskaitymo, plius tris procentus bei įpareigoti atstovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją įvykdyti sprendimą per tris mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos, o nurodytu terminu neįvykdžius sprendimo, įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką sumokėti pareiškėjui procentus iki pilno atsiskaitymo nuo priteistos ir nesumokėtos sumos pagal ribinį paskolos tarifą, galiojantį Europos Centriniame banke, plius tris procentus, laikė nepaduota.
Teismas priėmė A. B. 2010 m. gegužės 20 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų priteisti iš Lietuvos Respublikos 4 661,02 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą pareiga suformuluoti reikalavimą tenka pareiškėjui. Vertino, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai turtinės žalos atlyginimą yra abstraktaus pobūdžio, nėra aiškūs, t.y. pareiškėjas nenurodo konkretaus turtinės žalos, kurią prašo priteisti, dydžio. Pareiškėjas pateikdamas patikslintą skundą šio trūkumo nepašalino, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl duomenų, kurių pagalba būtų galima apskaičiuoti prašomos atlyginti turtinės žalos dydį, ir kad šių duomenų negali gauti.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 55) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jo skundo reikalavimą – priteisti iš Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą - procentus iki pilno atsiskaitymo nuo priteistos ir nesumokėtos sumos pagal ribinį paskolos tarifą, galiojusį Europos Centriniame banke nuo 2008-07-17 iki pilno atsiskaitymo, plius tris procentus bei įpareigoti atstovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją įvykdyti sprendimą per tris mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos, o nurodytu terminu neįvykdžius sprendimo, įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką sumokėti pareiškėjui procentus iki pilno atsiskaitymo nuo priteistos ir nesumokėtos sumos pagal ribinį paskolos tarifą, galiojantį Europos Centriniame banke, plius tris procentus – vertino kaip abstraktų ir neaiškų. Pažymi, kad patikslintame skunde jis teismui pateikė prašymą išreikalauti jo skundo išnagrinėjimui būtinus duomenis iš Lietuvos finansų ministerijos, kadangi prašomi išreikalauti duomenys jam, kaip fiziniam asmeniui, yra neišduodami ir gali būti pateikti tik teismui pareikalavus. Dėl šios priežasties jis negalėjo paskaičiuoti viso turtinės žalos dydžio, kuris nėra abstraktus ir yra visiškai aiškus ir kurį galima paskaičiuoti teismo posėdžio metu, kai teismas oficialiai išreikalaus prašomus duomenis iš Lietuvos finansų ministerijos valstybės iždo departamento. Nurodo, kad atsisakant priimti minėtą jo skundo reikalavimą yra pažeidžiama jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi teismas neišsireikalauja jo prašomų dokumentų iš atitinkamos institucijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepašalino ankstesnėje nutartyje nurodyto trūkumo – pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų nurodytas tikslus skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus.
Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardinti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pareiškėjo paduotas skundas iš esmės atitinka įstatymo keliamus minimalius reikalavimus. Pareiškėjo skunde yra pakankamai konkrečiai nurodyti visi ABTĮ 23 straipsnyje išvardinti duomenys. Iš pareiškėjo skundo galima suprasti, ko jis reikalauja, reikalavimai iš esmės atitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas patikslintame skunde patikslino savo reikalavimą dėl prašomos priteisti žalos dydžio, todėl teismo išvada, kad jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra abstraktaus pobūdžio, neaiškus yra nepagrįsta. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenurodė viso konkretaus prašomos priteisti sumos dydžio, negali būti laikoma esminiu skundo trūkumu, kurio pagrindu galėtų būti ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo, pareiškėjas teismui yra pateikęs procesinį prašymą išreikalauti duomenis apie Europos centriniame banke galiojusį ribinį paskolos tarifą, kad būtų galima patikslinti skundo reikalavimą ir paskaičiuoti visą padarytos turtinės žalos sumą. Dėl šio procesinio prašymo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, apsiribodamas išvada, kad pareiškėjas pateikdamas patikslintą skundą nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl duomenų, kurių pagalba būtų galima apskaičiuoti prašomos atlyginti turtinės žalos dydį, ir kad šių duomenų negali gauti. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, teismas asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali išreikalauti reikiamus dokumentus, todėl tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui konkrečių paskaičiavimų susietų su Europos centriniame banke galiojusio paskolos tarifo, nelaikytina esmine kliūtimi priimti skundą, nes atitinkami paskaičiavimai gali būti išreikalauti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.