Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-19 · Administracinė byla Nr. AS-143-626-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-19
Bylos Nr.
AS-143-626-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Administracinė byla Nr. AS11 – 626/2007Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 10 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. M. (toliau – pareiškėjas) 2007 m. spalio 9 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 7P-94 ,,Dėl antstolio G. M. įgaliojimų pasibaigimo“. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą, kol jis įgys reikiamą išsilavinimą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu jis nuo 2007 m. spalio 1 d. atleistas iš antstolio pareigų, neįgijus reikiamo išsilavinimo, ir išbrauktas iš Lietuvos antstolių sąrašo. Teigė, jog nesustabdžius šio įsakymo galiojimo jis privalės atleisti visą personalą, uždaryti kontorą, vykdomosios bylos bus perduotos kitam antstoliui, o tai sąlygos ne tik vykdymo proceso vilkinimą, bet ir proceso šalių nepasitenkinimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 10 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei į tai, kad jei ir patenkinus skundą pareiškėjui atsirastų neigiamos finansinės pasekmės, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčijamo įsakymo pagrindu yra priverstas nutraukti savo profesinę veiklą, o tai reiškia, jog turi atleisti visus kontoros darbuotojus (kvalifikuotos darbo jėgos praradimas, investicija į žmogiškuosius išteklius), perduoti vykdomąsias bylas kitoms antstolių kontoroms, nutraukti su verslo klientais paslaugų teikimo sutartis (pajamų praradimas).

2. Turėtos žalos apskaičiavimas būtų ypatingai sudėtingas (reikėtų apskaičiuoti, kokio dydžio vykdymo išlaidų atlyginimo neteko 1606 vykdomosiose bylose; neįmanoma apskaičiuoti nuostolių, kuriuos patirtų praradęs nuolatinius klientus).

3. Būtų priverstas dar kartą patirti visus į rinką ateinančio antstolio finansinius sunkumus.

4. Atleidžiant iš antstolių nevertintos konkrečios jo situacijos aplinkybės.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – atsakovas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų leidžiama buvusiam antstoliui, kurio veikla jau buvo nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl kurio kvalifikacijos kyla tokių abejonių, dėl kurių jis negali būti antstoliu, vykdyti antstolio funkcijas, o viešojo intereso požiūriu tai yra neleistina.

2. Išdėstyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra susiję vien tik su neigiamų finansinių pasekmių atsiradimu pareiškėjui. Jo interesai gali būti ginami ir kitų teisės institutų pagalba.

3. Dėl tokių pačių, kokias nurodė ir pareiškėjas, aplinkybių, konstatavus, jog jos nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007. Be to, vykdomosios bylos jau turėtų būti perduotos paskirtai antstolei.

4. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko tiek įgyti tinkamą išsilavinimą, tiek pasirūpinti dėl atsirasiančių, neįgijus nustatyto išsilavinimo, pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto (įsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti jo galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 3 – 6).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų (tarp jų ir pareiškėjo prašomos taikyti) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS11-367/2007, Nr. AS15-622/2006; iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi ir administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS8-488/2007, ir kt.).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).

Atsižvelgus į šiuos argumentus, galima konstatuoti, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo šis administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas. Šiuo atveju, įvertinus antstolio veiklos specifiką (pajamų nepastovumas, galimybė gauti pajamų grįžus vykdyti antstolio funkcijų ir kt.), būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti turtinę žalą, kurią būtų patyręs ir ateityje patirtų antstolis. Atitaisyti (kompensuoti) kitą antstoliui padarytą žalą (klientų pasitikėjimo, darbuotojų ir klientų praradimą bei kt.) taip pat būtų itin sudėtinga.

Be to, pareiškėjas buvo atleistas iš antstolių ne dėl to, kad netinkamai vykdė savo funkcijas ar netinkamai organizavo ir vykdė savo veiklą, o tik dėl to, kad per įstatymo nustatytą terminą, atsakovo nuomone, neįgijo reikiamo išsilavinimo. Ši aplinkybė neleidžia teigti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ginčijamo įsakymo galiojimo sustabdymo metu pareiškėjas galėtų netinkamai vykdyti antstolio pareigas ir pažeisti trečiųjų asmenų (vykdymo proceso dalyvių ar kt.) teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmens išsilavinimo trūkumas reformuotos antstolių sistemos veiklos pradžioje įstatymų leidėjo nebuvo vertinamas kaip absoliuti kliūtis asmeniui tapti antstoliu ir vykdyti įstatymų jiems pavestas svarbias funkcijas. Paminėtu aspektu ši byla iš esmės skiriasi nuo atsakovo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS10‑349/2007.

Pastebėtina ir tai, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimo padidėtų kitų toje teritorijoje, kurioje veikė pareiškėjas, galinčių veikti antstolių darbo krūvis, kitas antstolis turėtų susipažinti su dideliu skaičiumi jam perduotų pareiškėjo užvestų vykdomųjų bylų, o tai galėtų neigiamai paveikti trečiųjų asmenų ir viešąjį interesus, nes sudarytų prielaidas sutrikdyti sklandų, efektyvų ir operatyvų vykdymo procesą šiose bylose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga ja siekiamam tikslui – užtikrinti realią ir veiksmingą asmens teisių gynybą teisme, išvengti neatitaisomos (sunkiai atitaisomos) žalos, kuri gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas taip pat neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti. Sustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimą, galima išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams, nei ji galėtų atsirasti netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tokios išvados padarytos analogiškoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. laikinai nesustabdė ginčijamo įsakymo galiojimo (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.). Todėl skundžiama teismo nutarties dalis naikintina ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo išspręstinas iš esmės (ABTĮ 151 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 71 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 10 d. nutarties dalį panaikinti.

Pareiškėjo G. M. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo patenkinti: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-94 ,,Dėl antstolio G. M. įgaliojimų pasibaigimo“ galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius