Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-05-26 · Civilinė byla Nr. e2-12421-921/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
e2-12421-921/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06786-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12421-921/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06786-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Sujetienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. J. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 981,70 Eur žalos atlyginimą, 36,71 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 23,00 Eur žyminį mokestį ir 455,58 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti 2020 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia šiais rašytiniais įrodymais: fotonuotraukomis, UAB „Starsta“ kasos pajamų orderio kvitu VS Nr. 28, 2017 m. rugpjūčio 21 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, atliktų darbų aktu, 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita faktūra SD Nr. 0226, AB Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo išmokos apskaičiavimu, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, būsto draudimo liudijimu, pranešimu apie žalos atlyginimą, pretenzija dėl išmokos išieškojimo.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buvo sulietos virtuvės lubos ir sienos bei kambario sienos. Įvykio metu butas buvo ieškovės apdraustas būsto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą ir draudėjos pateiktus remonto atlikimą patvirtinančius dokumentus apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 1 010,66 Eur ir išmokėjo draudėjai 981,70 Eur draudimo išmoką (1 010,66 Eur nuostolio suma – 28,96 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas butas buvo aplietas iš buto Nr. 30, kurį nuomos sutarties pagrindu valdė atsakovė V. J.. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki ieškinio pateikimo dienos nėra atlyginta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl iš jos priteisiamas 981,70 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos ieškovei priteisiamos 36,71 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (981,70 Eur x 0,05/365 x 273 ) ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamas ieškovės sumokėtas 23,00 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur už suteiktas teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai ir 80 straipsnio 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285?286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 981,70 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 70 ct) žalos atlyginimą, 36,71 Eur (trisdešimt šešių eurų 71 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 018,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 478,58 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 58 ct).

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurgita Sujetienė