- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 1-502-606/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Kaltinamasis
- V.K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V.K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
- 2004-06-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 4 d. - laisvės atėmimu 9 mėn.;
- 2005-03-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 3 d., 138 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., šią bausmę subendrinus su 2004-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 5 mėn. Paleistas 2005-08-09, atlikus bausmę;
- 2005-08-25 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str.1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 mėn. Paleistas 2006-01-17, atlikus bausmę;
- 2008-10-03 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams. Paleistas 2010-04-20, vadovaujantis LR BVK 157 str. Bausmę atliko 2010-10-04. Teistumas neišnykęs;
E.S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aštuonių klasių išsilavinimą, bedarbis, nevedęs, teistas:
- 2011-09-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. - bauda 90 MGL (11 700Lt). Bausmę atliko, teistumas neišnykęs;
L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aštuonių klasių išsilavinimą, dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini) ” montuotoju, nevedęs, neteistas;
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji V. K., E. S. ir L. J. pagrobė svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą.
2011 m. gruodžio 20 d., apie 23.20 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 117, prie lombardo, kaltinamieji L. J., V. K. ir E. S., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pareikalavo nukentėjusiojo D. A. į lombardą priduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, o šiam atsisakius tai padaryti, kaltinamieji V. K. ir E. S. užlaužė nukentėjusiajam D. A. rankas už nugaros ir laikė, o kaltinamasis L. J. tuo metu, apieškojęs nukentėjusiojo kišenes, rado ir pagrobė nukentėjusiajam D. A. priklausantį 1800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną “Samsung GT-i9100”. Tokiu būdu, kaltinamieji L. J., V. K. ir E. S., pagrobė nukentėjusiajam D. A. priklausantį turtą, kurio vertė 1800 Lt.
Kaltinamasis V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, jog jie visi trys, tai yra jis kartu su kaltinamaisiais L. J. ir E. S., Klaipėdos m., viename iš barų gėrė alų. Netrukus prie jų prisijungė ir nukentėjusysis. Pritrūkus pinigų alkoholiui, jie pasiūlė nukentėjusiajam lombarde užstatyti mobilaus ryšio telefoną, kadangi savo mobilaus ryšio telefoną jie jau buvo užstatę, ir iš tų pinigų vaišinosi ir nukentėjusysis. Nuvykus į lombardą, nukentėjusysis mobilaus ryšio telefono neužstatė. Po ko, nukentėjusiajam kartu su kaltinamaisiais E. S. ir L. J. išėjus iš lombardo, tarp jų kilo kažkoks konfliktas. Tuomet jis su kaltinamuoju E. S. laikė nukentėjusiojo rankas už nugaros, o L. J. apieškojęs nukentėjusiojo kišenes, rado ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną, kurį jie netrukus už 250 Lt pridavė į lombardą. Gautus pinigus toliau leido alkoholiniams gėrimams.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. S. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir, iš dalies patvirtindamas kaltinamojo V. K. parodymus, nurodė, jog nukentėjusiajam ir jiems (kaltinamiesiems) išėjus iš lombardo, tarp nukentėjusiojo ir kitų kaltinamųjų kilęs konfliktas, susistumdymas. Tuomet jis, kad pastarieji nesusimuštų, juos skyręs ir galbūt nukentėjusįjį buvo prirėmęs prie sienos, tačiau rankų pastarajam už nugaros nebuvo užlaužęs. Kaltinamasis nurodė ir tai, kad kuomet vienas jų laikė užlaužęs nukentėjusiojo rankas, o kitas ieškojo mobilaus ryšio telefono, jis buvęs, stovėjęs šalia, tačiau nesupratęs, kas vyksta. E. S. patvirtino, jog iš nukentėjusiojo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną užstatyti lombarde jis paprašė nepažįstamo asmens, kuriam už tai iš gautų už telefoną pinigų davė 20 Lt.
Kaltinamasis L. J. kaltu padarius šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir, visiškai patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad kartu su jais, tai yra, juo ir kaltinamaisiais E. S. bei V. K., bare buvusi Akvilė (liudytoja A. P.) jiems pasakiusi, kad kartu su jais prie stalo sėdėjęs ir alų su jais gėręs nukentėjusysis D. A. turi gerą mobilaus ryšio telefoną. Kadangi jie pritrūkę pinigų alkoholiui, nutarę nukentėjusiojo paprašyti, kad šis jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną užstatytų lombarde. Nuvykus į lombardą, esantį adresu - Taikos pr. 117, Klaipėdos m., tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kadangi nukentėjusysis telefoną norėjęs priduoti už 50 Lt, tuo tarpu jis nukentėjusiajam nurodęs mobilaus ryšio telefoną užstatyti už 300 Lt. Kaltinamasis L. J. patvirtino, jog išėjus iš lombardo, jie su nukentėjusiuoju tarpusavyje susistumdę. Tuomet, kad jam padėti, atėję kaltinamieji E. S. ir V. K., kurie užlaužę nukentėjusiajam rankas už nugaros ir prispaudę prie sienos, o jam tuo tarpu kilusi mintis pagrobti nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurį, apieškojęs nukentėjusįjį, jis ištraukęs iš nukentėjusiojo džinsų kišenės. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną į lombardą jie paprašę priduoti svetimo asmens, kadangi nenorėję, jog lombarde būtų užfiksuoti kurio nors jų asmens duomenys (t. 1, b. l. 120-122).
Liudytojas M. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011 m. gruodžio 20 d., apie 23.00 val., kartu su nukentėjusiuoju ir liudytoju V. A. jie atėjo į barą „Naktis“, esantį adresu – Taikos pr. 119, atsigerti kavos. Begeriant kavą, į barą atėjo kaltinamieji su mergina vardu Akvile, kurie užsisakę alaus ir atsisėdę greta jų. Kaltinamieji alaus pasiūlę ir jiems, jis atsisakęs, o nukentėjusysis ir V. A. šiek tiek pasivaišinę. Netrukus, maždaug po penkiolikos minučių iš baro išėjęs V. A., už kelių minučių išėjęs ir jis, tuo tarpu nukentėjusysis D. A. likęs bare su kaltinamaisiais. Liudytojas patvirtino, jog dar tą pačią naktį pas jį į namus atėjęs nukentėjusysis D. A., kuris pasakė, jog kaltinamieji iš jo apgrobę mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b. l. 26-27).
Liudytojas V. A., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taipogi paliudijo, jog kartu su liudytoju M. Ž. ir nukentėjusiuoju D. A. jie buvę bare „Naktis“, iš kurio jis išėjęs pirmas, liudytojas M. Ž. su nukentėjusiuoju dar likę. Liudytojas patvirtino matęs nukentėjusįjį turint baltos spalvos mobilaus ryšio telefoną, kurį pastarasis buvo įgijęs prieš savaitę. Liudytojas patvirtino ir tai, kad sekančią dieną pas jį atėjęs D. A., kuris papasakojo, kad bare kartu buvę jaunuoliai iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Be to, jis pastebėjęs, kad nukentėjusysis negali pajudinti dešinės rankos, nes, kaip paaiškino nukentėjusysis, kaltinamieji atimant telefoną, jam už nugaros užlaužė rankas (t. 1, b. l. 24-25).
Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 21 d. į Klaipėdos AVPK Klaipėdos 2 PK KPS su pareiškimu dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi nukentėjusysis D. A., kuris nurodė, kad 2011 m. gruodžio 20 d., apie 23.20 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 117, prie lombardo, du vaikinai už nugaros užlaužė jam rankas, o trečiasis tuomet iš priekinės džinsinių kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną “Samsung Galaxy ”, ir tuo jam padaryta žala apie 2000 Lt (t. 1, b. l. 1).
Specialisto išvada Nr. G 332/12(03) nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas kūno sužalojimas - dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, galėjo gautis bukos traumos pasėkoje, tiek tiesioginio smūgio į peties sąnarį metu, tiek ir užsukant dešinę ranką. Nustatyta, kad kūno sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta ir tai, kad mažai įtikėtina, kad konstatuotą sužalojimą nukentėjusysis D. A. būtų patyręs virsdamas bei atsitrenkdamas (t. 1, b. l. 16).
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu nurodant nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, jog 2011 m. gruodžio 20 d., apie 23.00 val., bare „Naktis“ kartu su kaltinamaisiais begeriant alų, jie pritrūkę pinigų alkoholiui, todėl jis sutikęs lombarde užstatyti savo mobilaus ryšio telefoną ir tokiu būdu gauti pinigų alui. Visiems kartu nuvykus į lombardą, esantį adresu – Taikos pr. 117, tarp jo ir kaltinamųjų kilęs konfliktas, kadangi mobilaus ryšio telefoną jis sutikęs priduoti tik už 50 Lt, o ne už 300 Lt, kaip liepė kaltinamieji. Išėjus iš lombardo, kaltinamasis V. K. ir E. S. (jaunuolis be dantų) užlaužė jam rankas už nugaros, o kaltinamasis L. J. tuo metu, apieškojęs jo kišenes, džinsinių kelnių kairės pusės priekinėje kišenėje aptiko ir ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Po ko, kaltinamieji sėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo (t. 1, b. l. 5-6, 8-9). Kreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ne kartą ir visais atvejais, ne tik nurodant kitas reikšmingas įvykio aplinkybes – vietą, laiką įvykio eigą, bet ir apibrėžiant jo atžvilgiu panaudotus fizinio pobūdžio veiksmus – rankų užlaužimą už nugaros ir laikymą, įvardijant fizinį smurtą jo atžvilgiu panaudojusius asmenis – kaltinamuosius E. S. ir V. K., bei nurodant kito kaltinamojo L. J. veiksmus, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvęs tikslus ir nuoseklus. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taigi saistomas pareigos sakyti tiesą. Imant domėn nukentėjusiojo parodymų tapatumą, procesinių veiksmų, kurių metu užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, atitikimą įstatymui, abejoti nukentėjusiojo paaiškinimais, jais nesiremti, teismas pagrįsto pagrindo neturi. Nukentėjusiojo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme, laikytini tinkamais.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis apklaustas nebuvo, tačiau nukentėjusysis nebuvo apklaustas dėl svarbių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo D. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, remiamasi ir jais vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatos pagrindu.
Pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymai nėra vienintelis kaltinamųjų kaltę grindžiantis įrodymas byloje.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto visiškai ir objektyviai patvirtina specialisto išvada, konstatuojant nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 16). Nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamieji pagrobė jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, analogiškai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai M. Ž. ir V. A.. Pabrėžtina, jog abu liudytojai, vėlgi, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai yra, būdami prisaikdinti sakyti tiesą. Galiausiai baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog savo esme analogiškas nukentėjusiojo parodymams aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek iš esmės ir teisminio nagrinėjimo metu įvardijo ir patys kaltinamieji. Analizuojant kaltinamųjų paaiškinimus, akivaizdu, jog kaltinamųjų V. K. ir L. J. parodymai nukentėjusiojo paaiškinimus atitinka visa apimtimi, kaltinamojo E. S. – tam tikra, vienok, didžiąja dalimi.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog turtas – mobilaus ryšio telefonas iš nukentėjusiojo D. A. buvo pagrobtas nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojus fizinio pobūdžio veiksmus – užlaužiant rankas už nugaros ir jas laikant. Konstatuotina, jog nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta bendrais visų kaltinamųjų veiksmais.
Kaltinamųjų kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi nusikalstamą veiką laikytina, įrodyta objektyviai ir visa apimtimi.
Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas panaudojus fizinį smurtą.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio įstatymui priešinga veika, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, traktuotina kaip apysunkis nusikaltimas. Pažymėtina, jog kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika nukreipta prieš esmines asmens konstitucines teises, ir gėrius – asmens teisę į nuosavybę, ir sveikatą. Veika padaryta iš menkaverčių savanaudiškų paskatų – gauti pinigų alkoholiui, esant akivaizdžiam kiekybiniam pranašumui, ir dargi nukentėjusiojo asmens atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio veiksmus.
Kaltinamieji V. K. ir L. J. kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką prisipažino visiškai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės davė nuoseklius nusikalstamos veikos aplinkybes atitinkančius parodymus, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamųjų V. K. ir L. J. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis E. S. kaltu padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino tik dalinai. Kaltinamųjų V. K., L. J., E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog kaltinamieji savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą moralinę ir materialinę žalą.
Nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo esminės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai pripažintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamieji E. S. ir V. K. yra teisti. Teistumai už anksčiau padarytas veikas nėra išnykę. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamiesiems skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir susiformavusią praktiką, asmens teistumas suponuoja realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Vienok, tai nėra absoliuti baudžiamajame įstatyme numatyta norma. Įstatymų leidėjas numato ir prerogatyvą teismui spręsti, kokią bausmę skirti kiekvienu konkrečiu atveju. Minėta, jog kaltinamieji V. K. ir E. S. yra teisti ir teistumai už padarytas veikas nėra išnykę. Tačiau kreiptinas dėmesys, jog kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl savo nusikalstamo elgesio gailėjosi, vertino jį kritiškai. Šią išvadą pagrindžia aplinkybė, jog kaltinamieji nedelsiant, savo noru ir iniciatyva atlygino nukentėjusiajam padarytą ne tik materialinę žalą, bet ir moralinę žalą, apie kurią pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu netgi neminėjo. Kaltinamieji savo noru ir iniciatyva atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis kaltinamiesiems atleido, su jais susitaikė, jokių nei materialinių, nei moralinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, ir netgi prašė, kad baudžiamoji byla kaltinamųjų atžvilgiu būtų nutraukta. Kaltinamieji yra jauno amžiaus, dirba, taigi siekia turėti pragyvenimo šaltinį. Visa tai leidžia teigti, jog kaltinamieji iš tiesų neigiamai įvertino savo veiksmus, ir siekia tapti visaverčiais piliečiais, paisyti įstatymų ir integruotis į visuomenę. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, jog šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamųjų atžvilgiu nebus adekvati bausmė padarytai nusikalstamai veikai. Manytina, kad griežčiausios bausmės paskyrimas pats savaime užtektinai ir tinkamai užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą kaltinamųjų atžvilgiu. Kaltinamųjų atžvilgiu, įvertinus išdėstytą, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (LR 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija, kuri pagal nustatytinas pareigas yra švelnesnis baudžiamasis įstatymas nei galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu).
Išvadą kaltinamiesiems taikant bausmės vykdymo atidėjimo normą tam tikra prasme suponuoja ir paties nukentėjusiojo elgesys iš pradžių užstatyti mobilaus ryšio telefoną sutinkant ir sutinkant savo noru ir laisva valia.
Bausmės dydis ir jos atidėjimo terminas nustatytinas atsižvelgiant į tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus bei kaltinamųjų asmenybes, jų teistumus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais bei 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V.K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
E.S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
L.J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.