- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- e2YT-6395-457/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00393-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- J. R., G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Joniškio rajono savivaldybės administracijai
rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. R. ir G. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti faktą, kad J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėjas J. R. 1990 m. vasario 20 d. pradėjo dirbti tuometiniame „Ą.“ kolūkyje, Joniškio r. Pradedant dirbti kolūkyje, J. R. šeimai buvo skirtas butas bei pažadėtas skirti vienas iš tuo metu kolūkio statomų gyvenamųjų namų, ir toks sprendimas buvo įtvirtintas 1990 m. gegužės 18 d. kolūkio valdybos posėdyje. Į pareiškėjams skirtą kolūkio gyvenamąjį namą, prie kurio buvo ir pagalbinis pastatas (ūkinis pastatas, daržinė, malkinės), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjų šeima įsikėlė 1991 m. pavasarį, (duomenys neskelbtini), jau gyvenant šiame name, gimė pareiškėjų dukra J. Tuo metu kolūkio skirtą namą atsirado galimybė išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis, panaudojant valstybės skirtas vienkartines išmokas, todėl pareiškėjai išreiškė pageidavimą išsipirkti kolūkio jiems skirtą gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatu. Kiek pareiškėjai prisimena, visus su namo pirkimu susijusius klausimus sprendė su kolūkio buhaltere V. Pirmiausia į kolūkio kasą J. R. įmokėjo avansą, po to, gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato pardavimo dokumentai buvo tvarkomi gana ilgai, procesas buvo naujas. Kai buvo paskaičiuota namo ir pagalbinio pastato kaina, pareiškėjai didžiąją dalį padengė valstybės skirtomis vienkartinėmis išmokomis, o likusią dalį sumokėjo grynais pinigais į kolūkio kasą. Kolūkio buhalterijai pareiškėjas J. R. pateikė visus gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato kainos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, prisimena, kad tai buvo jo taupomoji knygelė, kurioje buvo padaryti įrašai apie vienkartinių išmokų panaudojimą (iš G. R. taupomosios knygelės vienkartinės išmokos buvo pervestos į J. R. sąskaitą, o iš pastarojo – į kolūkio sąskaitą) ir dar banko patvirtinimas apie apmokėjimui panaudotas J. R. vienkartines išmokas kolūkio pažymoje, kurioje buvo nurodyta parduodamo gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato kaina. Pareiškėjai prisimena, kad gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato kaina buvo apie 19 000 rublių, pareiškėjų vienkartinėmis išmokomis pasidengė apie 16 000 rublių, o apie 3 000 rublių jie sumokėjo grynais į kolūkio kasą. Tuo metu prasidėjo kolūkio irimas, pareiškėjo J. R. darbo santykiai su „Ą.“ kolūkiu buvo nutraukti 1992 m. kovo 3 d. Pareiškėjai įsivaizdavo, kad, pristatę kolūkio administracijai dokumentus apie sumokėjimą už gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą, tokiu būdu šį nekilnojamąjį turtą nusipirko, toliau gyveno nusipirktame name, mokėjo ir iki šiol moka mokesčius savo vardu (už elektrą, vandenį, atliekų tvarkymą, ir pan.). Pareiškėjai per įvairius gyvenimiškus rūpesčius nesusimąstė, kad jie neturi jokio dokumento, patvirtinančio jų nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. 2021 m. vasarą pareiškėjai pagal naujus reikalavimus norėjo pasirinkti elektros tiekėją ir sudaryti naują elektros tiekimo sutartį, tuomet paaiškėjo, kad jų gyvenamasis namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra registruotas. Pareiškėjai pradėjo ieškoti „Ą.“ kolūkio archyvinių dokumentų, bet rastas buvo tik 1990 m. gegužės 18 d. kolūkio valdybos posėdžio protokolas, kuriame yra įrašas apie sprendimą skirti J. R. gyvenamąjį namą. Iš Swedbank, AB, pareiškėjai gavo atsakymą, kad bankas duomenų apie vienkartinių išmokų sąskaitas neturi. Pas pareiškėjus yra likęs tik avansinio mokėjimo už namą kvitas 1991 m. liepos 11 d. ir G. R. vienkartinių išmokų knygelė, kurioje matosi, kad 1992 m. vasario 19 d. jos vienkartinės išmokos 10 000 rublių buvo pervestos į J. R. sąskaitą – būtent tada ir buvo atsiskaitoma už iš „Ą.“ kolūkio perkamą namą su pagalbiniu pastatu. Pareiškėjai užsakė gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas namui bei pagalbinio pastato dalims suteikė unikalius numerius: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal pareiškėjų pateiktą 1990 m. gegužės 18 d. kolūkio valdybos posėdžio protokolą gyvenamasis namas su pagalbiniu pastatu nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, registro tvarkytojas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė įregistruoti pastatus bei pareiškėjų nuosavybės teises į juos, nes pareiškėjų pateikti dokumentai nepakankami jų nuosavybės teisėms į pastatus įregistruoti, nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Dabar pareiškėjai supranta, kad „Ą.“ kolūkis tinkamai nesutvarkė pareiškėjui J. R. skirto gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu pirkimo pardavimo dokumentų, nors pareiškėjai gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato visą kainą buvo sumokėję, prašyti pripažinti sandorį įvykusiu nėra galimybės, nes nebėra kitos sandorio šalies. Pareiškėjai neturi galimybių kitu keliu savo teisių realizuoti, todėl kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatu įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjai J. R. ir G. R. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatu kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu, pareiškėjai gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatu įgijo sąžiningai, jį sąžiningai valdė daugiau kaip dešimt metų iki 2003 m. liepos 1 d. civilinio kodekso įsigaliojimo, pradėdami jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už pareiškėjus teisių į šiuos pastatus, išliko sąžiningi valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką. Visą valdymo laiką pareiškėjai gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatu valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, elgėsi kaip jų savininkai, suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus pastatus, buvo ir yra įsitikinę, kad nėra kito asmens/asmenų, kurie yra pastatų savininkai. Todėl pareiškėjai atitinka įstatyme nustatytas sąlygas nuosavybės teisėms pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatu įteisinti.
Suinteresuoti asmenys – Joniškio rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius pateikė atsiliepimus į pareikštą pareiškimą, kuriose nurodė, kad dėl pareikšto pareiškimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai J. R. ir G. R. (iki santuokos Zoričiutė) sudarė santuoką; 1990 m. vasario 20 d. pareiškėjas priimtas į Joniškio rajono „Ą.“ kolūkio narius, priimtas į traktorininko pareigas; 1990 m. gegužės 18 d. „Ą.“ kolūkio valdyba posėdyje priėmė sprendimą leisti J. R. nusipirkti vieną iš šiuo metu statomų gyvenamųjų namų; 1991 m. liepos 11 d. pareiškėjas į „Ą.“ kolūkio kasą sumokėjo 53 rublius, kvite prie pajamų kasos orderio Nr. 012940, mokėjimo pagrindu nurodyta „už namą“; 1992 m. vasario 19 d. iš pareiškėjos G. R. taupomosios knygelės nurašyta 10 000 rublių vienkartinė išmoka, kuri, pasak pareiškėjų, pervesta į pareiškėjo J. R. sąskaitą; 1992 m. kovo 23 d. pareiškėjas J. R. išleistas iš kolūkio narių ir atleistas iš darbo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina pareiškėjų pozicija, jog pareiškėjų šeima nuo 1991 m. pavasario gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojasi kitais tuo pačiu adresu esančiais pagalbiniai statiniais, minėtą nekilnojamąjį turtą valdo ir juo naudojasi, prižiūri, tvarko ir remontuoja, t. y. šį turtą valdo kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Juolab, kad šias aplinkybes iš dalies patvirtina „Ą.“ kolūkio valdybos 1990 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolas Nr. 5, kuriame užfiksuotas valdybos priimtas sprendimas leisti J. R. nusipirkti vieną iš šiuo metu statomų gyvenamųjų namų, be to, 1991 m. liepos 11 d. pareiškėjas į „Ą.“ kolūkio kasą, kaip avansą už namą, sumokėjo 53 rublius.
Duomenų, kad pareiškėjai būtų užvaldę gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius, pažeisdami kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmenys, užvaldydami daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomą daiktą nei jie. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Pareiškėjai nurodė, jog teisę gyventi gyvenamajame name ir naudotis pagalbiniais statiniais jiems suteikė „Ą.“ kolūkio valdyba, ką ir patvirtina prie pareiškimo pridėtas 1990 m. gegužės 18 d. posėdžio protokolas. Teigė, jog atsiradus galimybei nusipirkti gyvenamąjį namą, kuriame gyveno pareiškėjų šeima, jie šia galimybe pasinaudojo, „Ą.“ kolūkiui už perkamą namą atsiskaitė vienkartinėmis išmokomis ir grynaisiais pinigais, ką iš dalies patvirtina 1991 m. liepos 11 d. kvitas prie pajamų kasos orderio Nr. 012940 ir pareiškėjos G. R. taupomojoje knygelėje esantys įrašai. Tačiau pareiškėjų nuosavybės į gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti, pareiškėjai nekilnojamuoju turtu nuo pat 1991 m. pavasario iki šiol naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja kaip savu, ir tik atsiradus pareigai pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją paaiškėjo, kad gyvenamasis namas, kaip nekilnojamojo turto objektas ir nuosavybės teisės į jį nėra registruoti. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai yra savavališka statyba. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjams jokių pagrįstų pretenzijų į valdomus statinius ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog turtas buvo valdomas atvirai, patvirtina pareiškėjų paaiškinimai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėjai, o visas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).
2022 m. liepos 7 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodo, jog turtas niekada nuosavybės teise jai nepriklausė, taip pat nebuvo ir nėra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagalbinius pastatus – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjai J. R., a. k (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagalbinius pastatus – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.