Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-300/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
1A-68-300/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
L. M., D. V.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-300/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01765-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; (S) 1.2.14.1.1; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. M. ir D. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė L. M. skirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė L. M. skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė D. V. paskirta areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. M. ir D. V. nuteisti už tai, kad 2014 m. spalio 15 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, turėdami vieningą tyčią ir veikdami kartu, nuo laukuose stovėjusio traktoriaus ir nuo vagonėlio nuimdami ir sukraudami į automobilio „Renault Laguna“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam A. D. priklausantį turtą – automobilinio kėbulo vagonėlio įtaisą atsarginiam ratui tvirtinti ir 4 vnt. traktoriaus „Belarus MTZ82L“ variklio cilindrų gilzių, kurie vertinami kaip metalo laužas ir jų bendra vertė – 80 litų, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, apie 13 val. 30 min, nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą, paimdami ir sukraudami į automobilio „Renault Laguna“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, pasikėsino pagrobti – trikampį priekabos kabinimo įrenginį, kurio vertė 1 000 litų, savikrovės priekabos pakrovimo metalinį trosą su dviem kabliais ir trikampiu tvirtinimo įrenginiu, kurių vertė 300 litų, ir vikšrinio traktoriaus DT74 prikabinimo mechanizmą, kurio vertė 300 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užklupti nukentėjusiojo A. D., kuris pareikalavo jam priklausančius daiktus iškrauti iš automobilio, tokiais savo bendrais veiksmais pasikėsino padaryti nukentėjusiajam 1 680 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra per griežtas, o automobilio konfiskavimas nebūtinas, nes jis jokio nusikaltimo nepadarė – vogti nevažiavo ir jokių minčių apie vagystę nebuvo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo iš naujo išnagrinėti bylą.

Skunde nurodo, kad jam skirta bausmė yra per griežta, kadangi jis galėtų būti naudingas visuomenei atlikdamas neatlygintinus darbus.

Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems L. M. ir D. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos sudėties, L. M. ir D. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas L. M. ir D. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamas bausmes, jas vertinti kaip aiškiai per griežtas ir švelninti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistasis L. M. skunde ir nurodo, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė – vogti nevažiavo ir jokių minčių apie vagystę nebuvo, tačiau tokius deklaratyvius nuteistojo skundo teiginius paneigia bylos medžiaga. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų kito nuteistojo D. V. (195–196 b. l.), paties nuteistojo L. M. (195 b. l.) bei juos atitinkančių ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintų nukentėjusiojo A. D. parodymų (20–25 b. l.), įvykio vietos apžiūros (3–14 b. l.), daiktų apžiūros (27–32 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų (39–42 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis A. D. ne tik atpažino tiek L. M., tiek D. V. kaip asmenis, kurie kėsinosi pavogti jo turtą, tačiau ir patys nuteistieji teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė jiems inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes ir tai, kad suprato, jog vogė jiems nepriklausančius daiktus.

Taigi minėti duomenys neginčijamai patvirtina skundžiamajame nuosprendyje padarytas išvadas dėl nuteistojo L. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir tai, kad šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su D. V..

Pripažinus, kad nuteistasis L. M. nuteistas pagrįstai, teigti, kad automobilis, kuris buvo nuteistojo L. M. ir D. V. įvykdytos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotas nepagrįstai, negalima.

Be to, pastebėtina tai, kad išskyrus deklaratyvius ir visiškai nemotyvuotus nuteistojo L. M. apeliacinio skundo teiginius, nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretūs teisiniai argumentai, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą. Dėl to tokie apelianto teiginiai, nenurodžius juos pagrindžiančių argumentų, laikytini deklaratyviais ir visiškai nepagrįstais.

Taip pat negalima daryti išvados, kad nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtos bausmės būtų per griežtos.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistiesiems, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, įvertino tai, kad jie pasikėsino įvykdyti nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, ir tai, kad apeliantai nusikalto būdami teisti, teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį jie – recidyvistai.

Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad L. M. už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, o D. V. trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apeliantų asmenybių ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistieji, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistiesiems apylinkės teismo skirtos bausmės, kurios dar buvo sumažintos vienu trečdaliu, visiškai atitinka tiek jų padarytą nusikalstamą veiką, tiek jų asmenybes, tiek bausme siekiamus tikslus.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistųjų L. M. ir D. V. apeliacinius skundus ir švelninti jiems skirtas bausmes nėra pagrindų, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų L. M. ir D. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas