- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2YT-758-570/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03267-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei A. M.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad j, t.y. D. K. nuo 1988 m. rugsėjo 01 d. iki 1990 m. sausio 03 d. dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“ ir nuo 1990 m. sausio 03 d. iki 1995 m. balandžio 10 d. dirbo individualioje įmonėje (toliau – IĮ) „E.“ mezgėjos pareigose. Pareiškime nurodė, kad laikotarpiu nuo 1988 m. rugsėjo 01 d. iki 1990 m. sausio 03 d. dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“ mezgėja namuose, o pertvarkius minėtą kooperatyvą 1990 m. sausio 03 d. buvo pervesta darbui į IĮ „E.““, kurioje pareiškėja dirbo iki 1995 m. balandžio 10 d., kuomet darbo sutartis buvo nutraukta. Pareiškėja dirbo mezgėjos pareigose, namuose, pilnu etatu. Kad pareiškėja nuo 1988 m. rugsėjo 01 d. iki 1990 m. sausio 03 d. dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“ patvirtina pareiškėjos turima 1977 m. sausio 24 d. darbo knygelė ((duomenys neskelbtini)), kurioje 5 eilės įrašo numeriu yra padarytas įrašas apie sudarytą darbo sutartį su pareiškėja ir jos priėmimą į darbą. Taip pat 6 eilės įrašu yra padaryta žyma apie tai, kad pareiškėja 1990 m. sausio 03 d. buvo pervesta darbui į IĮ „E.“. Minėtoje knygelėje taip pat yra Valstybinio socialinio draudimo valdybos Marijampolės skyriaus žyma apie tai, kad 1994 m. sausio 03 d. buvo nutrauktas darbo knygelės pildymas ir išduotas naujas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini). Naujai išduotame valstybinio socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbitni) tą pačią minėto pažymėjimo išdavimo dieną, o būtent 1994 m. sausio 03 d. buvo atliktas įrašas apie tai, kad pareiškėja dirba IĮ „E.“ mezgėjos pareigose. Toliau valstybinio socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini) yra padaryta žyma apie tai, kad pareiškėja 1995 m. balandžio 04 d. buvo atleista iš darbo nuo 1995-04-10.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. K. nurodė, jog nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1990 m. sausio 3 d. dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“ ir nuo 1990 m. sausio 3 d. iki 1995 m. balandžio 10 d. dirbo IĮ „E.“ mezgėjos pareigose. Dirbo iš namų visu etatu, jos darbo pobūdis buvo vaikiškų gaminių mezgimas. Uždirbo gerai, skirtingu laikotarpiu nuo 500 iki 1500 rublių. Paaiškino, kad jai pristatydavo siūlus, pateikdavo tam tikras užduotis, kurias pareiškėja turėjo įvykdyti. Neprisimena, kad būtų nedarbingume ar išleista nemokamų atostogų. Nurodė, kad jokių kitų įrodymų, galinčių būti pagrindu įskaitant jai darbo stažą, išskyrus darbo knygelę ir Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, pateikti negali, kadangi dokumentai neišlikę. Nurodė, kad pagrindinis dokumentas, įrodantis darbo santykių egzistavimą ir jų tęstinumą, buvo darbo knygelė, atskiros darbo sutarties pareiškėja neturi. Paaiškino, kad kreipėsi į buvusią darbovietę, taip pat į Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialą, Marijampolės savivaldybės administraciją, tačiau gavo atsakymą, kad dokumentai nėra išlikę. Pareiškėjos atstovo advokato V. R. teigimu, nuo 1994 m. sausio 1 d. buvo įvesta personalizuota darbo apskaita, kurios pagrindu atsirado galimybė darbdaviui pateikti informaciją apie už kiekvieną darbuotoją sumokėtus mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su pareiškimu sutinka iš dalies. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos pateiktos darbo knygelės įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas pareiškėjos darbas IĮ „E.“, tačiau minėtame įraše taip pat nėra nurodytas priėmimo pagrindas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius taip pat neturi pirminių įrašą pagrindžiančių dokumentų (Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2009-09-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl dalis, t. y. laikotarpis nuo 1990-01-03 iki 1994-01-02 iš pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto apie jos darbą mezgėjos pareigose IĮ „E.“ taip pat nėra įskaitytas į pareiškėjos socialinio draudimo stažą. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis, pareiškėja laikotarpiu nuo 1994-01-03 iki 1994-12-31 dirbo L. B. individualioje įmonėje „E.“ ir gavo su darbo santykiais susijusias išmokas, minėtu laikotarpiu už ją taip pat buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl laikotarpis nuo 1994-01-03 iki 1994-12-31 yra įskaitytas į jos socialinio draudimo stažą. Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėja, nurodydama, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba laikotarpį nuo 1994-01-02 iki 1994-12-31 įtraukė į jos darbo stažą senatvės pensijai gauti. Registro duomenimis laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1995-04-10 pareiškėja išmokų, susijusių su darbo santykiais, nėra gavusi, už ją nebuvo mokėtos socialinio draudimo įmokos, todėl minėtas laikotarpis IĮ „E.“ į jos socialinio draudimo stažą negali būti įskaitytas. Suinteresuoto asmens teigimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl laikotarpių, kurie patenka į jau įskaitytus pareiškėjos socialinio draudimo stažo laikotarpius, neturi juridinės reikšmės. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog suinteresuotas asmuo su pareiškėjos pareiškimu sutinka iš dalies. Suinteresuoto asmens teigimu, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad į valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą pareiškėjai būtų įskaitytas darbo laikotarpis nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. sausio 2 d. įskaitytinai. Suinteresuotas asmuo nemano, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja dirbo laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 3 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kadangi minėtu laikotarpiu darbo stažas yra apskaitytas ir jo pakartotinai įtraukti nereikia. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovė A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpio nuo 1995-01-03 iki 1995-04-10 įskaityti į valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą nėra pagrindo, kadangi nėra pakankamai duomenų, kad darbdavys už pareiškėją nurodytu laikotarpiu mokėjo mokesčius, išlaikė jos darbo vietą ir vedė apskaitą, todėl prašo šioje dalyje pareiškimą atmesti ir pareiškėjos prašymo netenkinti.
Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta pareiškėją D. K., kadangi tuo pačiu laikotarpiu dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“, vėliau – IĮ „E.“. Paaiškino, kad nurodytose darbovietėse dirbo sandėlininke, priimdavo darbo priemones. Liudytojos teigimu, pareiškėja dirbo minėtose įmonėse mezgėjos pareigose. Dirbo pilną darbo laiką, visu etatu, uždirbo skirtingais laikotarpiais iki 1500 rublių. Pareiškėja dirbo nepertraukiamai. Paklausta apie darbo pobūdį ir atlyginimo darbuotojams mokėjimo sąlygas nurodė, kad atlyginimai buvo mokami grynais pinigais, darbuotojui pasirašant ant atsiskaitymo lapelio. Paaiškino, kad nurodyti, kaip galėjo dingti „R.“ ir IĮ „E.“ dokumentai, negali, kadangi pati liudytoja, analogiškai kaip ir pareiškėja, siekdama įgyti didesnį socialinio draudimo pensijų stažą, dėl nurodytų laikotarpių buvo priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Liudytoju byloje apklaustas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos D. K. sutuoktinis. Paaiškino, kad pareiškėja D. K. nepertraukiamai dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“, įvykus reorganizacijai – IĮ „E.“ mezgėjos pareigose. Prieš įsidarbinant nurodytoje darbovietėje, pareiškėja dirbo konditere visuomeniniame maisto vartotojų kooperatyve. Įvykus IĮ „E.“ bankroto procedūrai ir nurodytą įmonę likvidavus, pareiškėja įsidarbino uždarojoje akcinėje draudimo brokerių bendrovėje (toliau – UADBB) „J.“ (šiuo metu – UADBB „R. B.“). Liudytojo teigimu, pareiškėja dirbo namuose, dirbo labai daug, gaudama tam tikras užduotis iš darbovietės vadovybės, kurias nustatytu laikotarpiu turėjo įvykdyti. Nurodyti, ar darbovietėje buvo tinkamai vedama darbo apskaita ir už darbuotojų vietas mokami mokesčiai, negali, mano, kad įmonė veikė aplaidžiai, dėl ko galimai ir buvo prarasti įmonės dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai).
Pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. To paties įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas.
Nuostatų 24 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
Ypatingosios teisenos, kurios tikslas – patikrinti ir apsaugoti neginčijamas privataus asmens teises, kartu garantuojant ir viešojo intereso apsaugą, bylose teismui tenka aktyvus vaidmuo. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad šios teisenos bylose galioja tardomojo proceso principas, pagal kurį teismas konkrečiu atveju ex officio privalo imtis priemonių materialiajai tiesai nustatyti, t. y. patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Aktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese gali būti įgyvendinamas tiek, kiek leidžiama įstatymo. Teismo aktyvumas ypatingosios teisenos bylose gali reikštis tik atitinkamų procesinių priemonių panaudojimu, nesikišant į teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas negali nustatyti arba pakeisti teisminio nagrinėjimo dalyko, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (pvz., CPK 377, 405, 414 straipsniai). Teismas, siekdamas patikslinti pareiškėjo reikalavimus, gali pateikti jam klausimus, pareikalauti, kad jis pateiktų papildomų įrodymų, skirtingai negu ginčo teisenoje, gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, apklausti liudytojus, skirti savo iniciatyva ekspertizę ir pan. Tačiau ir ypatingosios teisenos bylose teismas negali tapti pareiškėjo atstovu, advokatu ir suformuluoti už jį pareiškimo dalyką ar pagrindą.
Teismas, išklausęs pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimus, taip pat išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus – 1977 m. sausio 24 d. darbo knygelę (duomenys neskelbtini), 1994 m. sausio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktą informaciją raštu apie asmens pensijų socialini draudimo stažą, 2017 m. gegužės 8 d. Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymą, vertina, kad abejonių, jog pareiškėja dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“, o vėliau – IĮ „E.“, nekyla. Kaip matyti iš byloje pateiktos darbo knygelės, pareiškėja nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. įsidarbino Liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“, 1990 m. sausio 3 d. pareiškėja D. K. pervesta dirbti į IĮ „E.“. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas patvirtina, jog 1995 m. balandžio 10 d. D. K. atleista iš darbo.
Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad jais patvirtinamos faktinės aplinkybės, jog pareiškėja D. K. nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1990 m. sausio 3 d. dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“, o nuo 1990 m. sausio 3 d. iki 1994 m. sausio 2 d. – IĮ „E.“.
Kaip ir nurodė suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškimą, taip pat išklausius suinteresuoto asmens parodymus teismo posėdyje, teismas sprendžia, jog pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1994m. sausio 2 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo IĮ „E.“, nėra pagrindo, nėra, kadangi minėtas laikotarpis jau yra įtrauktas į pareiškėjos socialinio draudimo pensijų stažą.
Kaip nurodė suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, remiantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerijos 1992-10-06 įsakymu Nr. 96 „Dėl darbo knygelių keitimo“ patvirtintos Darbo knygelių keitimo į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarkos 2 p., darbo knygelės keičiamos nutraukiant jų tolesnį pildymą ir išduodant valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (toliau –VSDP). Šį darbą vykdo Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai bendradarbiaudami su įmonių administracija; pagal 4 p., darbo knygelės gali būti keičiamos į VSDP įmonėje arba teritoriniame skyriuje. Tai nustato teritorinio skyriaus vedėjas, suderinęs su įmonės vadovu. 6.1-6.2 pp. numatyta, jog teritorinio skyriaus darbuotojas keičiant darbo knygeles į VSDP: patikrina darbo knygelės įrašus, ar jie atitinka 5.4 p. reikalavimus (kiekvieno įmonės darbuotojo darbo knygelės skirsnio „žinios apie darbą“ 3-je skiltyje uždeda šio turinio spaudą (įrašo įrašą): „Darbo knygelės pildymas nutrauktas. Išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas serija... Nr.... 199....“ 4-je skiltyje įrašo darbo knygelės pakeitimo į VSDP teisinį pagrindą (uždeda spaudą): „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 91 12 23 nut. Nr. 584“), įrašo joje išduodamo VSDP seriją, numerį bei datą ir patvirtina savo parašu, nurodydamas savo pareigas, vardą ir pavardę bei „Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėse“ numatyta tvarka užpildo VSDP. Grafoje „Apdraustojo kodas“ įrašomas asmens kodas, nurodytas Lietuvos Respublikos Piliečio pase (neturintiems paso – kodas neįrašomas), VSDP skirsnyje „Duomenys apie darbą ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą“ įrašo (uždeda spaudą): „Išduotas vietoj darbo knygelės serija... Nr....“ Po šių įrašų perrašo paskutinį įrašą iš darbo knygelės apie darbą. Visi įrašai patvirtinami įrašiusio asmens parašu ir skyriaus antspaudu. Pagal nustatytą tvarką pildydami VSDP ir perrašydami paskutinį įrašą iš darbo knygelės apie darbą, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių darbuotojai netikrino ir neprivalėjo tikrinti darbdavio atliktų įrašų darbuotojų darbo knygelėse teisingumo. Visus įrašus darbo knygelėje apie priėmimą į darbą, perkėlimą, taip pat apie apdovanojimus darydavo įmonės administracija, išleisdama įsakymus (potvarkius), todėl už minėtų įrašų teisingumą atsakingas juos įrašęs darbdavys, o ne paskutinį jų perrašydamas į VSDP Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinio skyriaus darbuotojas.
Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti faktą, kad už pareiškėjos darbo vietą laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1995 m. balandžio 10 d., buvo mokami mokesčiai, kad pareiškėja faktiškai dirbo nurodytu laikotarpiu, taip pat nesant duomenų apie pareiškėjos išmokų, susijusių su darbo santykiais minėtu laikotarpiu, gavimą, spręstina, jog pareiškėja neįrodė, kad ji laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1995 m. balandžio 10 d. dirbo individualioje įmonėje „E.“ mezgėjos pareigose, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – į pareiškėjos darbo stažo laikotarpį bus įskaityti teismo nustatyti darbo laikotarpiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1990 m. sausio 3 d. dirbo Marijampolės rajono liaudies vartojamų prekių kooperatyve „R.“, o nuo 1990 m. sausio 3 d. iki 1994 m. sausio 2 d. – individualioje įmonėje „E.“.
Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.