- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 1-383-721/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00711-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- E. S.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 29 d. Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. S., dalyvaujant prokurorei O. A., nukentėjusiajam R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismas, išnagrinėjęs bylą ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent: 2013 m. liepos 19 d. apie 18.30 val. viešoje vietoje, Mažeikių mieste, prie Daukšos g. 44 namo antros laiptinės, R. B. akivaizdoje, be jokios priežasties sudavė galva vieną smūgį nukentėjusiajam R. P. į veidą, sugriebė už rūbų, pagriovė ant žemės ir kumščiais sudavė ne mažiau dešimties smūgių į veidą, dėl ko nukentėjusiajam R. P. padarė veido sumušimą, muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus veide, nosies kaulų lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2013 m. liepos 19 d. apie 18.30 val. Mažeikių mieste, prie Daukšos g. 44 namo antros laiptinės, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia galva sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. P. į veidą, sugriebė už rūbų, pagriovė ant žemės ir kumščiais sudavė ne mažiau dešimties smūgių į veidą, padarydamas jam veido sumušimą, muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus veide, nosies kaulų lūžimą.
E. S., apklaustas teismo posėdyje, visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, kad jis su buvusia sugyventine R. B. turi nesantuokinį sūnų G. S., gim. 2008-11-25. 2013 m. liepos 19 d. vakare po darbo, jis parašė SMS žinutę R. B. į mobilaus ryšio telefoną, kad atvažiuos pasiimti vaiko. Jis parašė, kad jau atvažiuoja, ir, kad ji sūnų išvestų į lauką. Atvažiavęs į Daukšos g. 44 namo kiemą, pamatė, kad R. B. pareina link namų iš kito kiemo. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo Rasai iš paskos. Prie Daukšos g. 44 namo antros laiptinės jam iš paskos priėjo R. B. pažįstamas R. P., kuris buvojo manymu neblaivus. Jis, pamatęs R. P., supyko, pamanė, kad nieko gero jo vaikas nemato, tik alkoholio vartojimą. Iki to vakaro jis nežinojo, kad prie jo priėjęs vaikinas yra R. P., bet paklausęs jo, išsiaiškino, kad būtent jis yra R. B. pažįstamas, todėl iš pykčio galva sudavė vieną smūgį jam į veidą, bet kur tiksliai pataikė nežino, gal į kaktą, gal į kitą vietą. Po to jį pargriovė ant žemės ir sudavė keletą smūgių kumščiu į veidą. Kiek smūgių sudavė tiksliai pasakyti negali, bet galvoja, kad ne daugiau dešimties smūgių. Tada išgirdo, kad kažkas iš pašalinių asmenų pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, jis. sėdo į draugo automobilį ir paprašė jį parvežti į namus. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi ir su nukentėjusiuoju R. P. susitaikė, R. P. jam atleido, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-07-19 apie 18.20 val. jį sumušė E. S.. Jis jį sumušė tikrai be jokios priežasties. Pirma E. S. puolė ant R. B. ir jei jis nebūtų parėjęs, tai tikrai būtų sumušęs ne jį, o Rasą. Jis tą patį vakarą iš karto po įvykio kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių. Jis buvo pavartojęs alkoholio, ligoninėje jam nustatė 1,45 promilių girtumą, bet tas girtumas jam nieko nereiškia, nes jis ant Egidijaus nepuolė ir jam nieko nedarė. 2013-07-22 jis kreipėsi pas gydytoją R. G., jam išrašė nedarbingumo lapelį, po to kreipėsi pas chirurgą ir jam iš galvos ištraukė dreną, kuris buvo ligoninės priėmimo skyriuje įvestas į galvą dėl sumušimo, nes galvoje buvožaizda, ją susiuvo ir įvedė dreną. Jam nusikaltimu padaryta fizinė ir moralinė žalos, jas vertina 10 000 litų. Jeigu E. S. atlygins žalą, tai jam atleis ir nebeturės pretenzijų, aišku jeigu jis jo dar ir atsiprašys. Jis po šio įvykio negalėjo eiti į darbą, todėl iš darbovietės gaus mažiau algos, be to, kad jam sumušta galva atsiliepia galvos skausmais svaigimu, (12-13b. 1.).
Liudytoja R. B. parodė, kad ji su E. S. turi bendrą vaiką G. S.. Ji su E. S. nebegyvena, o nuo 2013 m. kovo mėnesio draugauja su R. P.. 2013-07-19 jai paskambino E. S. ir jie susirašė, kad E. S. atvyks prie Daukšos g. 44 namo pasiimti sūnaus. Ji tame kieme su drauge L. R. ir jos vyru A. R. laukė S., o G. tuo metu buvo namuose. Kieme taip pat buvo ir R. P.. Į kiemą apie 18.00 val. įvažiavo automobiliu E. S., o ji pamačiusi pradėjo eiti link namų pakviesti sūnų. E. S. išlipęs iš automobilio sparčiu žingsniu pradėjo eiti prie jos, ji suprato, kad nori ją pavyti. Prie Daukšos g. 44 namo antros laiptinės ją pavijo ir paėmęs už rankos prašė į butą eiti kartu su juo. Jam atsakė, kad eis ji viena ir jam atves sūnų. Tada prie jų priėjo R. P.. E. S. iš karto paklausė R. P. „ar tu Romas?“. R. P. jam atsakė teigiamai. Tada E. S. kakta trenkė R. P. į veidą, sugriebęs jį už rūbų pargriovė ant žemės ir kumščiais ne mažiau 15-20 kartų jam sudavė į veidą. Kažkas iš Daukšos g. 44 namo gyventojų pradėjo šaukti, kad kvies policiją ir tada E. S. nubėgo į automobilį, kuriuo ir buvo atvažiavęs, ir iš karto išvažiavo (34 b. 1.).
Liudytoja L. R. parodė, kad 2013-07-19 apie 18.00 val. ji su savo vyru Aivaru nuvyko pas R. B. į Daukšos g. 44 namo kiemą. Ji su vyru sėdėjo automobilyje ir iš tos vietos, kur sėdėjo Daukšos g. 44 namo antros laiptinės nesimatė. Į Daukšos g. 44 namo kiemą automobiliu atvyko E. S.. Ji matė, kad R. B. nuėjo prie antros laiptinės, kai iš automobilio išlipo E. S. sušuko Rasai „palauk“ ir bėgdamas nusivijo R. B.. R. P. taip pat nubėgo prie laiptinės. Kas toliau vyko ji iš savo automobilio nematė. Už kokių penkių minučių pamatė, kad grįžta E. S. ir pagalvojusi, kad galėjo įvykti muštynės, nuėjo pažiūrėti prie laiptinės. Prie laiptinės sėdėjo R. P. sumuštu veidu. Tuo metu prie laiptinės dar buvo R. B., todėl ji suprato, kad E. S. sumušė R. P. (35 b. 1.).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (36 b. 1.).
Iš 2013 m. rugsėjo 9 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 119/13 (13) matyti, kad nustatytas veido sumušimas, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai veide, nosies kaulų lūžimas, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (19 b. 1.).
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė lauke prie Daukšos g. 44 namo antros laiptinės šviesiu paros metu, t. y. viešoje vietoje, todėl įvykio vietoje tikrai buvo asmenų, kurie matė nukentėjusiojo sužalojimą, kažkas iš namo gyventoju net pagrasino, jog iškvies policijos pareigūnus.
Byloje nustatyta, kad minėtą dieną, įvykio vietoje nukentėjusiajam R. P. sudavus smūgius į veidą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo mastą patvirtina byloje esančios specialisto išvados (19 b. l.). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo lauke būtų įvykęs koks nors konfliktas, dėl ko būtų pagrindas manyti, kad tarp jų buvo piktumų ar nesutarimų, todėl pripažįstama, kad E. S. neturėjo jokios priežasties suduoti smūgius nukentėjusiajam R. P..
Kadangi byloje nustatyta, jog smūgiai R. P. buvo suduoti viešoje vietoje, kad smūgius sudavė E. S. be jokios priežasties, tuo parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruodamas niekinantį požiūrį į kitus asmenis, buvo demonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Kadangi E. S. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei sužalotas nukentėjusysis ir atsirado BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų pasekmės, todėl tarp nuteistojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako asmuo, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką, nusikaltimas laikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu ar sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo E. S. ir nukentėjusiojo R. P. nebuvo kilęs joks konfliktas, kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo jokių pykčių ar nesutarimų. Taip pat nenustatyta, kad E S.buvo būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo. Taigi, E. S. savo iniciatyva nukentėjusiojo R. P. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, todėl konstatuotina, kad E. S. apsisprendimą nusikalstamai veikti viešoje vietoje lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad E. S. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį padarius viešosios tvarkos pažeidimą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. P. sveikatą.
E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. ). Padaryti du tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijoms.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kaltinamasis E. S. savo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir priskiriamų nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 4 d.), padarymo pripažino visiškai. Jis neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Jis nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl padarytų nusikaltimų davė nuoseklius parodymus, išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes bei pareiškė, jog gailisi nusikaltęs. Šie nusikaltimai nebuvo iš anksto planuoti, apgalvoti, jie buvo padaryti spontaniškai. Teisme nukentėjusysis R. P. pareiškė, kad jis susitaikė su E. S. ir susitarė dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo per tris mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos, E. S. per tris mėnesius įsipareigojo atlyginti R. P. padarytą 5 000 Lt neturtinę žalą. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir pasižadėjo daugiau nebenusikalsti bei išreiškė kritišką požiūrį į savo elgesį, buvusį praeityje. Šiuo metu jis dirba. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie E. S. dabartinį pozityvų socialinį elgesį, kad jo būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kartu ir nukentėjusiojo R. P. kuris prašė baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti kaltinamąjį E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, išreikštą poziciją, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad E. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad, šiuo atveju yra BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Atsižvelgus į tai, kad E. S. nustatytu laiku įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam R. P., jam jokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Pažymėtina taip pat ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo, nes „asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, gali panaikinti, o jam per tą patį laiką – vienerius metus, padarius tyčinį nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“ (BK 38 str. 3, 4 d.).
E. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 , 298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendė:
E. S., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-347-721/2013 nutraukti.
Patvirtinti E. S. ir nukentėjusiojo R. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį E. S. įsipareigojo atlyginti R. P. padarytą 5 000 Lt ( penkių tūkstančių litų) neturtinę žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Išaiškinti E. S., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.