Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio kaltinamojo A. D. atstovei pagal įstatymą(civilinei atsakovei)-motinai M. D.,

nepilnamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovui pagal įstatymą(civiliniam ieškovui)-tėvui M. Š.,

pedagogui-Ukmergės raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio, kaip valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, vyr specialistei R. G., veikiančiai pagal įgaliojimą

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, šiuo metu niekur nesimokantis ir nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018m. spalio 24d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2d.-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 181 straipsnio 1 dalį(du nusikalstamų veikų epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017m. lapkričio 14d., apie 12⁰⁰ val., kaltinamasis A. D. lauke, prie parduotuvės „ Audrė “, esančios adresu: Vytauto gt. Nr. 30, Deltuvos mst., Deltuvos sen., Ukmergės raj., pasakęs, kad „ bus blogiau, jei neduos “, liepė pil. R. Š. duoti 30 eurų arba atiduoti mobilaus ryšio telefoną „ Samsung 19301 SIII Neo “, kurio vertė yra 100 eurų, ir tada nukentėjusysis R. Š., bijodamas, kad jo atžvilgiu nebūtų pavartotas fizinis smurtas, padavė jam(kaltinamajam A. D.) mobilaus ryšio telefoną „ Samsung 19301 SIII Neo “, po ko kaltinamasis A. D. pasišalino, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis A. D.), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai pasisavino mobilaus ryšio telefoną „ Samsung 19301 SIII Neo “, priklausantį nepilnamečio nukentėjusiojo R. Š. tėvui M. Š., kurio vertė yra 100 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. Š. 100,- Eur. turtinę žalą.

Be to, 2017m. lapkričio 30d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, kaltinamasis A. D. Ukmergės m. Senamiesčio pagrindinėje mokykloje, esančioje adresu: Sodų gt. Nr. 7, Ukmergės m., pagrasinęs, kad „ kitokiu atveju bus blogai “, pareikalavo, kad pil. R. Š. atneštų jam 75 eurus už anksčiau jo(kaltinamojo A. D.) pasisavintą mobilaus ryšio telefoną, kurį jis(kaltinamasis A. D.) privalėjo gražinti policijai, dėl to nukentėjusysis R. Š. 2017m. gruodžio 04d., apie 14⁰⁰ val., dienos metu, netoli Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „ Nykštukas “, esančio adresu: P. C. gt. Nr. 21/Klaipėdos gt. Nr. 21, Ukmergės m., perdavė jam(kaltinamajam A. D.) 35 eurus, ir jis(kaltinamasis A. D.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2017m. gruodžio 06d., apie 08⁰⁰ val., ryte, Ukmergės m. Senamiesčio pagrindinėje mokykloje, esančioje adresu: Sodų gt. Nr. 7, Ukmergės m., sutikęs nukentėjusįjį R. Š., iš pastarojo pareikalavo dar 30 eurų, kaip likusios pinigų dalies, o vėliau tą pačią dieną pasakė nukentėjusiajam R. Š., kad šis turės duoti 60 eurų, po ko jis(kaltinamasis A. D.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, toliau reikalavo pinigų, siųsdamas nukentėjusiajam R. Š. grasinančio turinio SMS žinutes, grasindamas panaudoti fizinį smurtą: t.y. 2017m. gruodžio 10d. rašė sekančio turinio SMS žinutes: „ o jei nebur arba pasikaziolinsi ar neatvarysi bus pz “; „ Nu krc kad man iki 7h butu. Arba nupisiu kurva abu ir man jokiu atmaskiu “ ir „ Zdz ryt is jusu abieju negaunu 60e pzd bus “.

Mažametis nukentėjusysis R. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, būnant mokykloje, prie dailės kabineto jam A. D. vieną kartą su delnu sudavė į veidą, t.y. į žandą, dėl ko jam skaudėjo. Kai jį mušė A., matė dailės mokytoja ir socialinė darbuotoja. Jį mušė už tai, kad A. prašė parūkyti, o jis neturėjo. Praėjus kelioms dienoms, būnant mokykloje, apie 11⁴⁴ val., pertraukos metu, su A. D. nuėjo prie parduotuvės, esančios apie 300 metrų atstumu nuo mokyklos, kurią vadina „ padvalu “. Ten ėjo dėl to, kad pakvietė A. D., su kuriuo kartu dar ėjo E. Ėjo, nes bijojo, galvojo, kad jei atsisakys, vėl bus mušamas. Kai buvo prie parduotuvės, A. sakė atnešti 30 eurų arba „ paderinti “ telefoną. Jam sakė: „ jei neduosi, bus dar blogiau “. Jis neturėjo kitos išeities, todėl atidavė A. savo mobilaus ryšio telefoną. Taip padarė, nes galvojo, kad baigsis blogai. Jam A. sakė, kad vėl jį sumuš. Tyrėjai pasakydamas, kad telefoną A. paėmė iš jo rankų, melavo, nes iš tikrųjų telefoną atidavė pats, nes bijojo, kad A. D. jį sumuš. Po kurio laiko A. jam liepė atnešti pinigus, t.y. 75 eurus, nes policija minėtą telefoną paėmė, priešingu atveju, pasakydamas, kad bus blogai. Tokį jo pasakymą suprato, kad, jeigu A. neatneš 75 eurų, tai šis gali jam trenkti, mušti. Praėjus trims ar keturioms dienoms po to, kai A. jam liepė atnešti 75 eurus, jis iš tėvo piniginės, pastarajam nieko nežinant, paėmė 35 eurus, kuriuos nunešė ir atidavė A. Jie buvo susitarę susitikti Ukmergėje, prie darželio, esančio prie gyvulių turgaus. Apie 14⁰⁰ val. į susitikimą A. atėjo vienas, kuris jam pasakė, kad jis jam(A. D.) dar turi atnešti 30 eurų. Kitą dieną jis mėgino atnešti A. likusius pinigus, iš tėvo piniginės, pastarajam nežinant, jau buvo paėmęs apie 10 eurų, kuriuos nešė prie to paties darželio, tačiau A. nerado. Tuo metu tėvas jo telefone pamatė A. žinutes. A. jam siuntė žinutes, kad jam atneštų pinigus už telefoną, nes priešingu atveju bus blogai. Kai tėvas sužinojo, kad A. iš jo reikalauja pinigų, ir kai jam nepavyko su A. susitikti prie darželio, kitą dieną, apie 08⁰⁰ val., mokykloje A. jam pasakė, kad jis pasistengtų iš namų paimti 30 eurų, o jis(A. D.) tą pačią dieną, apie 15⁰⁰ val., atvažiuos pas jį su taksi į kaimą, prie parduotuvės adresu: Atkočių km., Deltuvos sen., Ukmergė r., kur jam(A. D.) turės atiduoti pinigus. Tą pačią dieną, prieš jam važiuojant į namus, A. jam pasakė, kad, kai jis atvažiuos, turės jam duoti jau 60 eurų. Kai A. sakė, kad turės jam duoti pinigų, niekas negirdėjo. Prie parduotuvės jis nuėjo vienas. Tuo metu, kai su taksi automobiliu A. atvažiavo prie parduotuvės ir jis šiam pasakė, kad pinigų neturi, tuo momentu į parduotuvę ėjo jo draugas E. B.. A. E. paklausė, ar šis turi pinigų, į ką pastarqsis atsakė, kad turi, bet pinigai ne jo. Tada A. E. pasakė, kad šis jam atiduotų 20 eurų už taksi apmokėjimą, nes jis pinigų neturėjo, nes priešingu atveju jam(E. B.) bus blogai. E. iš tos baimės ir atidavė A. 20 eurų. Kai E. atidavė A. 20 eurų, matė tik jis, nes daugiau nieko nebuvo. A. jam siuntė grasinančias žinutes ne iš savo mobilaus ryšio telefono, kuris keisdavo numerius, tačiau iš pačių žinučių jis suprato, kad tai rašo A. Po susitikimo kaime, prie parduotuvės, A. daugiau jo nemušė, iš jo pinigų nebereikalavo. Dar vieną kartą A. jam sudavė į akį po to, kai jis jau buvo atidavęs mobilaus ryšio telefoną. Tai įvyko toje vietoje, kur visi eina parūkyti. Patikslina, kad pirmą kartą A. jam sudavė per žandą prie dailės kabineto tuo metu, kai jis pastarajam jau buvo atidavęs telefoną. A. jį sumušė už tai, kad jis pasakė auklėtojoms apie mobilaus ryšio telefono atėmimą. Telefoną atidavė, nes galvojo, kad A. jam suduos. Taip pamanė dėl to, kad jis yra per silpnas. Patikslina, kad prieš savaitę iki telefono dingimo, jam A. buvo sudavęs vieną kartą per veidą, dėl ko jo žandas buvo geltonas. A. jį yra mušęs ne vieną kartą, mušdavo ir mokykloje, ir lauke, dėl to jis A. bijo, apie ką bijodavo pasakyti ir tėvams. Mušdavo rankomis, suduodavo į veidą. Patikslina, kad iki telefono paėmimo, A. jam buvo sudavęs vieną kartą, o po telefono paėmimo,-dar du kartus. Po to, kai atidavė telefoną A. jo reikalaudavo pinigų. Telefoną A. atidavė, nes šis jam grasino, sakydamas, kad: „ jei neduos tai bus blogai “. Reikėjo pasirinkti arba telefoną, arba pinigus. Po to, kai atidavė telefoną, A. jam pasakė, kad apie tai jis niekam nesakytų, nes bus blogai. Dabar jau negali tiksliai pasakyti, nes neatsimena, A. D. buvo nunešęs ir iš motinos paimtus 20 eurų.

Mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovas pagal įstatymą-tėvas M. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad 2017m. lapkričio 14d. jam paskambino jo buvusi sutuoktinė-pil. R. Š. ir informavo apie tai, kad jų sūnus R. Š., gim. 2004 m., prarado savo mobilaus ryšio telefoną „ Samsung Galaxy SIII “. Tuo metu jis buvo darbe, todėl buvusi sutuoktinė perdavė telefoną pasikalbėti su sūnumi R. Sūnus paaiškino, kad telefono pasigedo po fizinio lavinimo pamokos. Sekančią dieną atvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie telefono dingimą. Prašė paskelbti tik telefono paiešką. 2017m. lapkričio 17d. įvykusio pokalbio su sūnumi R. metu išsiaiškino visas įvykio aplinkybes, kaip sūnus prarado telefoną. Sūnus jam papasakojo, kad vyresnės klasės mokinys paprašė parodyti savo telefoną, o kai jis telefoną parodė, tas mokinys, atėmęs telefoną, pabėgo. Mobilaus ryšio telefonas buvo surastas ir grąžintas. Pastebėjo, kad iš jo pradėjo dingti pinigai. Dingo apie 40 eurų. Pinigai pradėjo dingti vieną dieną prieš telefono grąžinimą. Vieną dieną sūnus R. jam pasakė, kad eis susitikti su draugu M. Apie 17⁰⁰ val., kai sūnus R. ruošėsi išeiti, jis jo paprašė jam parodyti savo telefoną, kuriame pamatė, kad buvo skambinta iš telefono numerio, užvardinto „ A “, ir tada sūnus prisipažino, kad eina susitikti su A. D.. Kokiu tikslu eina susitikti, sūnus jam nesakė. Išeidamas, sūnus namuose pamiršo savo telefoną. Sūnui išėjus, pamatė, kad piniginėje trūksta 10 eurų. Supratęs, kad sūnus paėmė 10 eurų ir galbūt juos nunešė A., iš sūnaus telefono paskambino A., kurio paklausė, ar šis iš sūnaus R. ėmė pinigus, į ką pastarasis jam atsakė: „ taip “. Į namus sugrįžęs sūnus R. jam papasakojo, kad A. iš jo reikalauja pinigų už telefoną, kuris buvo pavogtas, nes telefoną turėjo gražinti policijai. A. už telefoną iš sūnaus R. reikalavo 75 eurų. Sūnus bijojo, kad A. jį muš, todėl šiam atidavė apie 40 eurų. Be to, jis iš sūnaus buvo gavęs SMS žinutę, kad A. iš jo reikalavo atnešti 30 eurų už telefoną, nes priešingu atveju bus blogai. Sūnus yra įbaugintas, jis buvo mušamas. Telefonas buvo grąžintas nesugadintas, dėl kurio jis jokių pretenzijų neturi. Dėl sūnaus iš jo paimtų ir A. D. atiduotų pinigų jis civilinio ieškinio byloje nereiškia. Prieš savaitę laiko iki telefono dingimo jis matė, kad sūnaus žandas buvo geltonas. Sūnus jam paaiškino, kad buvo sumuštas A. dėl įvykusio konflikto dėl cigarečių.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2017m. lapkričio 15d. pil. M. Š. kreipės į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, pranešdamas, kad 2017m. lapkričio 14d., apie 13⁰⁰ val., iš sūnaus-pil. R. Š., kuris mokosi (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „ Samsung 19301 SIII Neo “(b.l. 64-65, t. 1). Mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovo pagal įstatymą-tėvo rašyto prašymo užregistruoti faktą apie dokumentų ar daiktų praradimą pagrindu buvo užvesta dingusio mobilaus ryšio telefono „ Samsung 19301 SIII Neo “, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), paieškos byla(b.l. 57-62, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2017m. gruodžio 05d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl pokalbio telefonu su nepilnamečiu-pil. R. Š. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-61070-17 matyti, kad R. Š. paaiškino, jog 2017m. lapkričio mėn., tikslios dienos neatsimena, apie 12⁰⁰ val., prie parduotuvės, esančios šalia (duomenys neskelbtini), A. D. iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną(b.l. 40, t. 1),

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2017m. lapkričio 28d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl telefono matyti, kad, 2017m. lapkričio 15d. paskelbus telefono „ Samsung 19301 S “ paiešką, buvo nustatyta, jos 2017m. lapkričio 15d., nuo 09⁵⁵ val. iki 12³⁸ val., į minėtą telefoną buvo įdėta pil. E. K. telefono kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pil. E. K., pastarasis paaiškino, kad minėtą mobilaus ryšio telefoną jis buvo nusipirkęs iš A. D., tačiau vėliau jį pardavė kitam asmeniui(b.l. 63, t. 1).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „ Samsung 19301 SIII Neo “, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtą į juodos spalvos medžiaginį dėklą(b.l. 66-68, t. 1). Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną „ Samsung 19301 SIII Neo “, jį atidarius, siunčiamų(gaunamų) SMS žinučių skyriuje buvo rastos išsaugotos SMS žinutės su grasinančio turinio tekstu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. D. iš mažamečio nukentėjusiojo R. Š. reikalavo jam(kaltinamajam A. D.) atnešti pinigus už pasisavintą telefoną, priešingu atveju grasindamas fiziniu susidorojimu(b.l. 21-37, t. 1). Mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, o po to pagal pakvitavimą grąžintas jo teisėtam savininkui-mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovui pagal įstatymą-tėvui M. Š.(b.l. 69-76, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad, paimdamas R. Š. mobilaus ryšio telefoną, nereikalavo iš R. pinigų arba mainais telefono, grasindamas sumušti. Nepaisant to, pats kaltinamasis pripažino, jog savo telefoną R. Š. jam atidavė ne gera valia, o jo bijodamas, nes prieš tai pastarąjį du kartus buvo sumušęs. Be to, kaltinamasis A. D. pripažino, kad po telefono paėmimo iš R. Š. reikalavo pinigų, grasindamas jį sumušti, ir pastarajam rašė grasinančio pobūdžio žinutes, kuriose reikalavo atnešti pinigus, priešingu atveju grasindamas fiziniu susidorojimu. Tuo tarpu mažametis nukentėjusysis R. Š. paaiškino, jog bijojo A. D., kuris ne vieną kartą buvo jį sumušęs, reikalavęs pinigų, todėl, kai A. D. jam liepė atnešti 30 eurų arba „ paderinti “ telefoną, sakydamas: „ jei neduosi, bus dar blogiau “, jis telefoną pats atidavė, nes neturėjo kitos išeities. Taip padarė, nes galvojo, kad baigsis blogai. A. jam sakė, kad vėl jį sumuš. Po telefono atidavimo A. D. reikalavo pinigų, grasindamas sumušti, rašė grasinančio pobūdžio žinutes. Teismas neturi pagrindo netikėti mažamečio nukentėjusiojo R. Š. parodymais, nes jie iš esmės sutampa su pateis kaltinamojo parodymais. Be to, mažamečio nukentėjusiojo R. Š. parodymus patvirtino ir pastarojo tėvai-pil. M. Š. ir R. Š., kurie matė kraujosruvą sūnaus žande, sužinojo, kad sūnus A. D. atidavė mobilaus ryšio telefoną, matė A. D. siųstas SMS žinutes sūmui, kuriose buvo grasinama susidorojimu, jeigu nebus atnešami pinigai. Mažamečio nukentėjusiojo R. Š. parodymai sutampa ir su teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Pasak R. Š. auklėtojos B. S., ji du kartus matė sumuštą R. Š., kuris paaiškino, jog jį sumušė A. D., kuris reikalavo pinigų. R. tėvai jai rodė A. D. siųstas SMS žinutes, kuriose buvo parašyta: „ neatneši primušiu, nuskriausiu “. Pasak mokyklos socialinės pedagogės N. Š., R. Š. jai pasakojo, kad buvo mušamas A. D., kuris reikalavo pinigų. Pasak moksleivio E. L., jis girdėjo, kaip A. D. iš R. Š. prašė pinigų, tačiau R. pinigų neturėjo, todėl šis, bijodamas A. D., pastarajam padavė savo mobilaus ryšio telefoną. Kiek jam yra žinoma A. D. reketuoja ne tik R. Š., bet ir E. B.. Pasak liudytojo E. B., mokykloje jis matė R. Š. su prakirsta akimi, o A. D. jam pasakė, kad tai jis(kaltinamasis A. D.) sumušė R., nes jam nepatinka, jog R. skundžiasi, kad jis(kaltinamasis A. D.) lenda ir reketuoja R. Ne vieną kartą yra girdėjęs, kad A. D. prašė R. Š. pinigų „ žolei “, t.y. narkotikams. Be to, matė A. D. rašytas grasinančio pobūdžio SMS žinutes R. Š.. Be to, jis pats yra atidavęs A. D. tariamą 20 eurų skolą, kurios iš jo prašė A. D.. Pasak liudytojo L. D., jis matydavo, kaip A. D. vedasi R. Š. rimtai pasikalbėti, o jo supratimu, toks pokalbis buvo reketavimas. Vieną kartą po tokio pokalbio R. Š. sugrįžo apsiverkęs. Ne vieną kartą girdėjo, kaip A. D. sakydavo R. Š., kad šis turi atnešti pinigus. Pasak liudytojo T. D., jis davė A. D. savo motinos mobilaus ryšio telefoną, iš kurio A. D. R. Š. rašė SMS žinutes, o po ko kartu su A. D. važiavo susitikti su R. ir matė, kaip pastarasis A. D. padavė pinigus. Pasak liudytojo E. K., jis iš A. D. už 60 eurų pirko mobilaus ryšio telefoną „ Samsung 19301 SIII Neo “. Šiuos mažamečio nukentėjusiojo R. Š. ir liudytojų parodymus patvirtino ir kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK įvykių registracijos žurnalas, iš kurio matyti, jog buvo kreiptasi į policiją dėl mobilaus ryšio telefono „ Samsung 19301 SIII Neo “ vagystės(b.l. 57-62, t. 1); Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog mažametis nukentėjusysis R. Š. policijos pareigūnui aiškino, kad mobilaus ryšio telefoną paėmė kaltinamasis A. D., nustačius, kad į minėtą telefoną buvo įdėta pil. E. K. telefono kortelė(b.l. 40, 63 t. 1); (duomenys neskelbtini), vadovės paaiškinimu, jog R. Š. paaiškino, kad jo telefoną paėmė 8 klasės moksleivis-kaltinamasis A. D., dar paaiškėjus, kad mažametis nukentėjusysis R. Š. yra mušamas bei gąsdinamas(b.l. 8, t. 1); kaltinamojo A. D. pateikto mobilaus ryšio telefono „ Samsung 19301 S “ apžiūra, iš kurios matyti, kad kaltinamasis A. D. mažamečiam nukentėjusiajam R. Š. siuntė grasinančio pobūdžio žinutes, reikalaudamas atnešti pinigus, priešingu atveju grasindamas fiziniu susidorojimu(69-76, t. 1). Kaip jau buvo pažymėta, teismas neturi pagrindo netikėti mažamečio nukentėjusiojo R. Š. parodymais, o kaltinamojo parodymai, kad tuo metu, kai jis liepė mažamečiam nukentėjusiajam atiduoti telefoną, pastarajam negrasino, yra vertintini kritiškai. Kartu pažymėtina, jog nepaisant teiginio, kad negrasino, kaltinamasis A. D. visgi pripažino, jog telefoną jam nukentėjusysis atidavė ne savo noru, o pastarojo jo(kaltinamojo A. D.) bijodamas.

Teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, kad kaltinamasis A. D. žodžiu iš mažamečio nukentėjusiojo R. Š. pareikalavo atiduoti 30 eurų arba mobilaus ryšio telefoną, pagrasindamas, kad „ bus blogiau, jei neduosi “, po ko pareikalavo atnešti 75 eurus už anksčiau pasisavintą mobilaus ryšio telefoną, kurį privalėjo atiduoti policijai, pagrasindamas, kad „ kitokiu atveju bus blogai “, o po to dar kartą žodžiu pareikalavo 30 eurų, kaip likusią pinigų dalį už minėtą telefoną, šią sumą vėliau padidindamas 60 eurų, tuo tikslu mažamečiam nukentėjusiajam R. Š. siunčiant SMS žinutes, kuriose buvo grasinama panaudoti fizinį smurtą. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo A. D. veiksmai, t.y. atkaklus elgesys, reikalaujant iš nukentėjusojo perduoti jam(kaltinamajam A. D.) pinigus, atiduoti savo mobilaus ryšio telefoną, o po to atiduoti pinigus ir už tai, kad policijai turėjo grąžinti neteisėtai iš nukentėjusiojo paimtą telefoną, naudojant psichinę prievartą, rodo akivaizdų kaltinamojo A. D. pareikšto reikalavimo neteisėtumą, kurį kaltinamasis suvokė, žinodamas, kad jo turtinės pretenzijos yra akivaizdžiai nepagrįstos ir neturinčios jokio teisėto pagrindo.

Pažymėtina, jog psichinė prievarta apima tik pačius pavojingiausius grasinimus-panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelės žalos. Nukentėjusysis turi ne tik išgirsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumą, didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Kiekvienu atveju grasinimo realumas nustatomas atsižvelgiant į situacijos grėsmingumą, kuri įvertinama pagal nusikaltime dalyvaujančių asmenų skaičių, jų elgesį, nebūtinai tiesioginius grasinimus, bet ir dviprasmiškas užuominas. Teismas pripažįsta, kad mažametis nukentėjusysis R. Š. po to, kai du kartus jau buvo sumuštas už save vyresnio asmens, t.y. kaltinamojo A. D., išgirdęs iš kaltinamojo žodžius: „ bus blogiau, jei neduosi “, „ kitokiu atveju bus blogai “ ir gaudamas iš kaltinamojo A. D. sekančio turinio SMS žinutes: „ o jei nebur arba pasikaziolinsi ar neatvarysi bus pz “, „ Nu krc kad man iki 7h butu. Arba nupisiu kurva abu ir man jokiu atmaskiu “ ir „ Zdz ryt is jusu abieju negaunu 60e pzd bus “, šias dviprasmiškas užuominas suprato kaip grasinimą, kad, jeigu jis neatneš pinigų arba neatiduos savo telefono, jo(mažamečio nukentėjusiojo R. Š.) atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas, buvo įsitikinęs, kad kaltinamasis A. D. savo grasinimus gali realiai įgyvendinti, dėl ko mažamečiam nukentėjusiajam buvo sukelta įtampa ir baimė, jis jautėsi nesaugiai, o kaltinamasis A. D. tokiu būdu siekė kontroliuoti nukentėjusiojo elgesį, šiam priimant sprendimus dėl turto, t.y mobilaus ryšio telefono ir pinigų perdavimo. Tokiu būdu, kaltinamasis A. D. suvokdamas savo turtinio reikalavimo neteisėtumą, darė poveikį nukentėjusiojo valiai ir atėmė galimybę kitaip elgtis, nei kaip tik paklusti jo(kaltinamojo A. D.) reikalavimui.

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų ir papildomai išaiškintų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis A. D. 2017m. lapkričio 14d., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį R. Š. savo naudai perduoti jam(kaltinamajam) 30 eurų arba mainais atiduoti mobilaus ryšio telefoną „ Sam-sung 19301 SIII Neo “, grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, todėl kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai pagal teisme pakeistą kaltinimą yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 1 d., požymius, t.y. atviras vertimas kitą asmenį savo naudai perduoti turtą, neturint teisėto pagrindo, padarytas grasinant prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą(paprastas turto prievartavimas). Kadangi kaltinamasis A. D. ir toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, t.y. jis 2017m. lapkričio 30d., 2017m. gruodžio 06d. ir 2017m. gruodžio 10d., neturėdamas teisėto pagrindo, vėl atvirai vertė nukentėjusįjį R. Š. savo naudai perduoti pinigus(pradžioje 75 eurus už anksčiau pasisavintą mobilaus ryšio telefoną, kurį privalėjo atiduoti policijai, o vėliau dar 30 eurų, kaip likusią pinigų dalį už minėtą telefoną, šią sumą vėliau padidindamas iki 60 eurų), grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, kaltinamojo A. D. padaryti vėlesni nusikalstami veiksmai taip pat yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka to paties nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 1d., požymius, t.y. atviras vertimas kitą asmenį savo naudai perduoti turtą, neturint teisėto pagrindo, padarytas grasinant prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą(paprastas turto prievartavimas).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovo pagal įstatymą-tėvo M. Š. civilinis ieškinys 100,- Eur.(vieno šimto eurų ir 00 eur/ct.) jam nusikaltimu padarytai turtinei žalai, t.y. buvusio pasisavinto mobilaus ryšio telefono vertei, atlyginti(b.l. 55, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimo objektas, t.y. mobilaus ryšio telefonas „ Samsung 19301 SIII Neo “ buvo surastas ir grąžintas jo teisėtam savininkui-mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovui pagal įstatymą-tėvui M. Š.(b.l. 66-76, t. 1). Bylos nagrinėjimo teisme metu mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovas pagal įstatymą-tėvas M. Š. pareiškė, kad mobilaus ryšio telefonas jam buvo grąžintas nesugadintas, dėl kurio jis daugiau jokių turtinių pretenzijų nebereiškia, o padarytos turtinės žalos dėl savo sūnaus kaltinamajam A. D. buvusių atiduotų pinigų 35,- Eur. sumoje jis nereikalauja, todėl byloje buvusio pareikšto civilinio ieškinio atsisako. Kadangi mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovas pagal įstatymą-tėvas M. Š., atsisakydamas ieškininių reikalavimų, pilnai ir laisvanoriškai išreiškė savo tikrąją valią, o toks atsisakymas nuo civilinio ieškinio nepažeidžia nei bylos proceso dalyvių, nei kitų asmenų interesų, baudžiamoji byla mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovo pagal įstatymą-tėvo M. Š. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR (duomenys neskelbtini) str. 4p.).

Spręsdamas kaltinamojo A. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tiek į bendrus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., tiek ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamojo A. D. abu padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. D. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, t.y. kvalifikuotą turto prievartavimą pagal LR BK 181 str. 2d.,, kas rodo kaltinamojo A. D. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. D. abu jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būdamas nepilnametis, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. D. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis A. D. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes apkaltinamasis nuosprendis už vėliau padarytą tęstinę analogišką veiką Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje buvo paskelbtas 2018m. spalio 24d., t.y. jau po nusikaltimų nuosavybei šioje baudžiamojoje byloje padarymo(b.l. 89-97, t. 2). Sankcijoje už kaltinamajam A. D. inkriminuojamus nusikaltimus yra numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmių rūšys(areštas ir terminuotas laisvės atėmimas). Nežiūrint į tai, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų(LR BK 92 str. 1d.).

Kadangi kaltinamasis A. D. šioje baudžiamojoje byloje yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, atsižvelgiant ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, bet ir į nusikaltimų, kurie jokių pasekmių nesukėlė, padarymo aplinkybes, į paties kaltinamojo A. D., kaip dar labai jauno asmens, asmenybę, jo psichinę sveikatos būklę ir socialinę brandą bei auklėjimą(kaltinamasis augo be tėvo, kurį globojo ir juo rūpinosi močiutė, nes vaiko motinai buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia) bei įvertinus teismo posėdyje dalyvavusio mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovo pagal įstatymą-tėvo išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. D. atžvilgiu taikymo, kuris griežtai bausti kaltinamojo neprašo, teismas laiko, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. D. bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam A. D. paskyrus sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, kuri dalinio sudėjimo būdu yra bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu, t.y. 2018m. spalio 24d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme(LR BK 63 str. 9d.), visgi tikslinga jam, kaip nepilnamečiam asmeniui, paskirtos galutinės bausmės vykdymą vėl atidėti, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones, numatytas LR BK 82 str.(LR BK 92 str. 2d.).

Nepilnamečio kaltinamojo A. D. interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 1p. pagrindu(b.l. 128-129, t. 1, b.l. 16-18, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Kadangi kaltinamajam A. D., kaip nepilnamečiam asmeniui, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 1p.), apie ką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo informuota, jau siunčiant pranešimą dėl būtino gynėjo dalyvavimo(b.l. 16-18, t. 2), o pats įstatymas šiais atvejais numato išimtį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų klausimo sprendime, iš kaltinamojo A. D. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Nepilnamečio kaltinamojo A. D. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 181 str. 1d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 181 str. 1d.(2017m. lapkričio 14d. įvykdytas pirmas turto prievartavimo epizodas)-laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

-pagal LR BK 181 str. 1d.(antras tęstinis turto prievartavimo epizodas)-laisvės atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

LR BK 63 str. 1 ir 4d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskirti vienerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo.

LR BK 63 str. 9d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2018m. spalio 24d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos didesnės griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-šešis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.

LR BK 92 str. 1-2d.d. pagrindu paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui ir paskirti kaltinamajam A. D. auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.):

1) pareikšti žodinį įspėjimą;

2) elgesio apribojimus: a) įpareigoti nuo 19⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu, užklasine veikla, darbo biržos siuntimu mokytis(persikvalifikuoti) ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant šių priemonių programą; c) uždrausti lankytis (duomenys neskelbtini); d) uždrausti bendrauti su pil. E. B. ir R. Š. ir e) uždrausti kaltinamajam be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, šiems elgesio apribojimams nustačius vienerių metų terminą.

Baudžiamąją bylą mažamečio nukentėjusiojo R. Š. atstovo pagal įstatymą-tėvo M. Š. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Daiktinius įrodymus-8 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su filmuota mažamečių(nepilnamečių) asmenų E. B., R. Š., E. K., L. D., O. Ž., E. L. ir T. D. apklausų vaizdo medžiaga, įdėtus į popierinius vokus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.