Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Algimanto Smolsko, Alberto Milinio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai S. S., jos atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, civilinio atsakovo atstovui Rimui Malaškevičiui, V. D. gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-08-26 nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla, kaltinant V. D. pagal LR BK 176 str. 1 d. ir 176 str. 2 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nukentėjusiųjų S. S., K. S., O. S. ir J. S. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pagal LR BK 176 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB ALKESTA mechaniku ir būdamas darbdavio įgaliotas asmuo už darbuotojų saugių darbe sąlygų užtikrinimą, pagal Mechaniko pareigybinių nuostatų, patvirtintų 2004-01-06 3.2 p., būdamas atsakingas už saugos darbe taisyklių laikymąsi, dėl nusikalstamo pasitikėjimo neatliko savo tarnybos pareigų, pažeisdamas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003-07-01 Nr. IX-1672, 11 str. 1d. reikalavimus, kur nurodyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, 14 str. 1d. reikalavimus, kur nurodyta, kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių; 27 str. 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą – tai yra neturėdamas raštiško leidimo, neišrašęs paskyros, 2005-05-25 nurodė UAB ALKESTA darbuotojams kranistui J. G. ir vairuotojui J. K., iškrauti metalinį konteinerį 10 kV oro elektros linijos laidų apsauginėje zonoje apie 1,5 m. horizontaliu atstumu nuo oro linijos kraštinio laiko geležinkelio kelio Vilnius-Klaipėda 58,67 km. Kaišiadorių rajono, Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietės ribose, tuo pažeisdamas Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministerijos 1998-04-24 įsakymu Nr. 151 “Dėl energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ 8.2 p. reikalavimus, draudžiančius elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių organizacijų sutikimo vykdyti įvairius krovimo darbus ir 9.5.2 reikalavimus, draudžiančius apsaugos zonose sandėliuoti bet kokias medžiagas.

Be to, V. D. buvo kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d. tuo, kad jis, dirbamas UAB ALKESTA mechaniku ir būdamas darbdavio įgaliotas asmuo už darbuotojų saugių darbe sąlygų užtikrinimą, neturėdamas leidimo iš EOL eksploatuojančios įmonės nustatyta tvarka įformintos paskyros – leidimo darbui 10 kV oro linijos apsauginėje zonoje, 2005-06-27 apie 11 val. nurodė J. K. ir J. G. pervežti metalinį konteinerį į kitą objektą, pranešė darbų vykdytojui M. N., kad reikalingi darbininkai konteineriui pakrauti ir, nesant darbų vadovo bei elektrotechnikos darbuotojo, pasirašytinai nepravedęs prieš darbą darbus atliekantiems darbuotojams instruktažo, organizavo konteinerio pervežimą, tuo pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų 2004-11-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-432, ,,Dėl elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių patvirtinimo” 98 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad atliekant darbus, nesusijusius su oro linijos eksploatavimu, būtina elektrotechnikos darbuotojų priežiūra; 99 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad vykdant darbus oro linijų apsauginėse zonose su kėlimo kranais, neišjungus įtampos būtina darbų vadovo priežiūra; kad vykdant darbus oro linijų apsauginėse zonose su kėlimo kranais neišjungus įtampos leidžiama tik pagal nurodymą; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos 2005-04-20 LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107, 32.1 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad tikslinį instruktavimą pasirašytinai privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pagal nurodymus, taip pat darbuotojai, kuriems gali būti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu (pakrovimas, iškrovimas); Mechaniko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2004-01-06, 1.8 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad supažindina darbuotojus su darbo sąlygomis, sauga darbe, praveda instruktažą darbo vietoje dėl ko, keliant autokranu KF 3577, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konteinerį į automobilio MAZ 54323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę, UAB ALKESTA betonuotojas-montuotojas S. S., keldamas metalines kopėčias, kliudė jomis elektros oro linijos laidus ir buvo mirtinai traumuotas elektros srovės.

LR BK 95 str. 1 d. 1 p. „b“ papunktis, kuriuo skundžiamą nutartį grindė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi turi būti taikomas LR BK 95 str. 1 d. 1 p. „d“ papunktis, numatantis dešimties metų senaties terminą. Šiuo požiūriu žemesniosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo, taikydamas ne tą LR BK Bendrosios dalies normą, kas sudaro neabejotiną pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Toks netinkamas materialiosios teisės normos taikymas tuo pačiu yra ir netinkamas LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. bei LR BPK 254 str. 4 d. taikymas. Tokia teismo pozicija tuo pačiu yra ir netinkamas LR BPK 44 str.10 d. taikymas, kadangi tiek ji, tiek ir kiti nukentėjusieji prarado galimybę reikalauti tinkamo kaltininko nubaudimo bei tinkamo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties naikintina ir skundžiamos nutarties dalis dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, civilinio atsakovo atstovą ir V. D. gynėją, prašiusius nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksų normas ir priėmė teisingą sprendimą, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nes LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

V. D. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 176 str. 1 d. ir 176 str. 2 d., padarymu. Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, V. D. buvo kaltinamas pagal tuos pačius baudžiamojo kodekso straipsnius, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinimas V. D. pakeistas nebuvo (LR BPK 256 str.).

Šis apeliantės skundo argumentas nepagrįstas, kadangi nusikaltimas, numatytas LR BK 176 str. 1 d. buvo padarytas veikiant neatsargia kaltės forma ir apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo skaičiuojamas vadovaujantis LR BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu. LR BK 176 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma veikiant tyčia arba neatsargia kaltės forma. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. D. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (LR BK 16 str. 2 d.). Šiuo atveju V. D. nesilaikydamas darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų lengvabūdiškai tikėjosi išvengti nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių. Pavojingų padarinių numatymo pobūdis esant tyčinei ir neatsargiai kaltei iš esmės skiriasi. Tyčiai būdinga, kad numatoma, jog pavojingi padariniai neišvengiami ar labai tikėtini, o esant nusikalstamam pasitikėjimui – padariniai numatomi kaip labai mažai tikėtini, ir akcentuojamas tikėjimo lengvabūdiškumas.

Atlikus ikiteisminį tyrimą ir atidavus bylą teismui, V. D. veiksmuose kaltės, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, nenustatyta, jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, veikiant neatsargia kaltės forma, pasireiškusia nusikalstamu pasitikėjimu, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas tokiu atveju skaičiuojamas LR BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio pagrindu, kur nurodyta, kad asmeniui, padariusiam neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo praėjo penkeri metai.

Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai egzistuoja trys sąlygos: 1) yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 2) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; 3) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju egzistuoja visos trys sąlygos, nes nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. 1 d., V. D. padarė 2005-06-27, teismui nepateikta duomenų, jog po šio nusikaltimo padarymo V. D. slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat nėra duomenų, jog V. D. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas.

Esant visoms būtinoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (LR BK 95 str. 1 d. 1 p. b) papunktis) ir baudžiamąjį procesą V. D. atžvilgiu pagrįstai nutraukė, nes įstatymas imperatyviai reikalauja, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios senaties terminai (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Nutraukus procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. pareikštą civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą. LR BPK 109 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Vadinasi, žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. Šioje byloje buvo nustatytos aplinkybės, neleidžiančios priimti galutinio sprendimo, LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūko ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (LR BPK 109-115 str.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nutartimi palikti S. S. civilinį ieškinį nenagrinėtą, tačiau toks sprendimas palieka teisę apeliantei reikalauti iš V. D. žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. apeliacinį skundą atmesti.