- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-1073-1004/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00003-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- N. R.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., K. R., valstybės įmonės Turto bankas
nedalyvaujant pareiškėjai N. R., suinteresuotiems asmenims D. R., K. R., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. R., K. R. ir valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), visą palikimą, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti kaip savo. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
2. Nurodė, jog santuokos metu sutuoktinis A. R. ir jo motina lygiomis dalimis nusipirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Motinai mirus, A. R. paveldėjo jai priklausančią ½ dalį minėto buto. A. R. mirties dieną jam priklausė visas butas su rūsiu asmeninės nuosavybės teise. Dėl netikėtos sutuoktinio mirties susirgo depresija, buvo paskirtas gydymas, todėl įstatymo nustatytu terminu nepadavė notarui pareiškimo dėl palikėjo A. R. palikimo priėmimo. Manė, kad į notarą gali kreiptis bet kada sveikatai pagerėjus, nes žinojo, kad pretendentų į A. R. palikimą nėra. Pažymėjo, kad vaikai D. R. ir K. R. į tėvo palikimą nepretendavo, nepretenduoja ir dabar, ginčo dėl tėvo palikimo nėra. Po A. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Paaiškino, jog jau po motinos mirties A. R. surado nuomininkų, kurie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno nuomos pagrindais. Mirus sutuoktiniui, nuomininkai su ja sudarė rašytinę nuomos sutartį. Todėl nors įstatymu nustatytu terminu nesikreipė į notarą pareiškimu dėl sutuoktinio A. R. palikimo, bet visą jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti kaip savo.
3. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo dėl palikimo nėra. Pareiškėjos pareiškimo tenkinimui neprieštarauja ir valstybės įmonė Turto bankas. Pareiškėja sutuoktinio palikimą priėmė per faktinį valdymą, pranešė buto nuomininkams apie sutuoktinio mirtį. Kaip faktinė buto savininkė pasirašė su nuomininkais rašytinę nuomos sutartį. Šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas V. J..
4. Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, pareiškime prašė leisti asmeniškai nedalyvauti teismo posėdyje dėl atstumo ir finansinių sunkumų, apie posėdį jai tinkamai pranešta. Pareiškėją byloje atstovavo atstovė advokatė, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Atsiliepimas
5. Suinteresuoti asmenys D. R. ir K. R. pateikė atsiliepimą (b. l. 30-31), kuriuo prašė N. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti visiškai, nes jie į palikimą nepretenduoja. Suinteresuoti asmenys patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes dėl to, jog po tėvo A. R. mirties visą jo palikimą faktiniu valdymu priėmė motina N. R.. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nes į teismo posėdį neatvyks (b. l. 33). Esant prašymui, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
6. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime (b. l. 27-28) nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad N. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Esant prašymui, byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš byloje esančio santuokos liudijimo kopijos nustatyta, kad N. R. (buv. pavardė K.) ir A. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Gimimo liudijimo kopijos patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. R. ir N. R. gimė dukra K. R. (b. l. 12, 13), (duomenys neskelbtini) - sūnus D. R. (b. l. 10, 11). A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro liudijimas patvirtina, kad po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nėra užvesta ir nėra asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą (b. l. 22). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad A. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), o 2014-07-03 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu kitą ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo. Sutuoktiniai iki A. R. mirties 15 metų gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o minėtas butas buvo išnuomotas (b.l. 14-16). Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog minėtą turtą po A. R. mirties N. R. toliau prižiūrėjo kaip savo turtą, nes buvo mokami buto komunaliniai ir turto administravimo mokesčiai. Anot pareiškėjos, tik po to, kai paaiškėjo, kad niekas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ji, kaip A. R. palikimo įpėdinė, yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.
8. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja N. R. kreipdamasi į teismą, nurodė, kad po sutuoktinio A. R. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad N. R. vaikai D. R. ir K. R. sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus konstatuotina, jog N. R. įgijo teisę paveldėti po sutuoktinio A. R. mirties atsiradusį visą palikimą.
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais, jog įpėdinio A. R. sutuoktinė N. R. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes rūpinosi jo įgytu butu, perrašė nuomos sutartį su nuomininkais, kurie butu naudojosi, rūpinosi, nes pati gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Šias aplinkybės patvirtino byloje liudytoju apklaustas V. J.. Tačiau N. R. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. R. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą pagal įstatymą patvirtinančius dokumentus.
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad N. R. mirusio sutuoktinio A. R. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
13. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur sumos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius po sutuoktinio A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.