Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romos Sabinos Alimienės (pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Ievai Grabskytei, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Jakubauskui, atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (MD prie FM), Vilniaus teritorinei muitinei (TM) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pareiškėjos atstovė, palaikydama teisme skundą, pažymėjo, jog atsižvelgiant į priimtus sprendimus, preziumuoja, kad pareiškėja nubausta už deklaracijos dokumentų teisingumą, tačiau neaišku, kodėl tokiu atveju netaikomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnis. Pripažino, jog teisinių argumentų paneigti nustatytus krovinio trūkumus neturi.

Atsakovės – Vilniaus TM - atstovas teisme prieštaraudamas skundui, pažymėjo, jog Kodekso 92 str. numato tranzito procedūros užbaigimo du etapus: pirmas – prekių ir visų reikalingų dokumentų pristatymas muitinės įstaigai; antras – privalo atvykti į paskirties įstaigą. Pažymi, jog pagal Kodekso 37 str., prieš kroviniui įvažiuojant į bendrijos muitų teritoriją, yra galimybė persverti krovinį, t.y. vežėjas gali, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes, kaip nubyrėjimą ir pan., pasitikrinti. Taip pat pabrėžia, jog sveriant krovinį paklaida įtakos mokesčių apskaičiavimui neturi.

Atsakovo – MD prie FM – atstovas teisme pabrėžė, jog pareiškėjai atsakomybė kyla pagal Kodekso 96 str., o Kodekso 92 str. tik detalizuoja tranzito procedūrą. Pažymi, jog muitinė procedūras užbaigia palyginus duomenis, ko išdavoje šiuo atveju buvo nustatytas mažesnis krovinio svoris nei deklaruota. Teigia, jog papildomai paskaičiuoti mokesčiai nedingsta, jei vėliau atvežama daugiau krovinio.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog skundžiami Vilniaus TM sprendimai priimti dėl septynių atskirų atvejų, kai buvo nustatyti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, anot atsakovų, padaryti pažeidimai vykdant supaprastintas tranzito procedūras, būtent: 2005-11-22 pareiškėja į Klaipėdos TM Molo jūrų uosto postą pristatė vagonus, kuriuose iš Kazachstano Respublikos į Lietuvą buvo gabenamas ferochromas. Tranzito paskirties įstaigoje nustatytas 2950 kg krovinio trūkumas (MGK byla (toliau-ten pat) Nr.6.11-04-(7-330/2006) I t., b.l.46-47, 49-49a, 51-51a, 53-53a). Pagal faktiškai nustatytą krovinio svorį 2005-11-23 įformintas bendrasis administracinis dokumentas Nr.5LUA0700820 (ten pat I t., b.l.38-40). Atsižvelgus į nustatytą krovinio trūkumą, kaip už prievolės pateikti visas prekes paskirties muitinės įstaigai nevykdymą, Vilniaus TM 2006-06-15 sprendimu Nr.16KP-08-88 apskaičiavo pareiškėjai 323 Lt muito ir 1508 Lt PVM skolą muitinei (b.l.8-9).

AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2005-12-29 vykdydama supaprastintą tranzito procedūrą, į Klaipėdos TM Molo jūrų uosto postą pristatė vagonus, kuriuose iš Kazachstano į Lietuvą buvo gabenamas ferochromas. Tranzito paskirties įstaigoje nustatytas 12230 kg krovinio trūkumas (ten pat I t., b.l.75-76, 84-85, 2005-12-30 įformintas bendrasis administracinis dokumentas Nr.5LUA0700927 – I t., b.l.78-80), dėl ko Vilniaus TM 2006-05-16 sprendimu Nr.16KP-08-89 apskaičiavo 1336 Lt muito ir 6250 Lt PVM skolą muitinei (b.l.10-11).

AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2005-11-28 ir 2005-11-29 vykdydama supaprastintas tranzito procedūras, į Klaipėdos TM Molo jūrų uosto postą pristatė vagonus, kuriuose iš Kazachstano į Lietuvą buvo gabenamas ferochromas. Tranzito paskirties įstaigoje nustatytas 12970 kg krovinio trūkumas (ten pat I t., b.l.105-106, 108-109, 111-112, 116-117, 2005-11-29 įformintas bendrasis administracinis dokumentas Nr.5LUA0700841– I t., b.l.118), dėl ko Vilniaus TM 2006-05-16 sprendimu Nr.16KP-10-90 apskaičiavo 1731 Lt muito ir 7268 Lt PVM skolą muitinei (b.l.12-13).

AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2005-11-28 vykdydama supaprastintą tranzito procedūrą, į Klaipėdos TM Molo jūrų uosto postą pristatė vagoną, kuriame iš Kazachstano į Lietuvą buvo gabenamas ferochromas. Tranzito paskirties įstaigoje nustatytas 7350 kg krovinio trūkumas (ten pat I t., b.l.138-139, 2005-12-29 įformintas bendrasis administracinis dokumentas Nr.5LUA0700924 – I t., b.l.140-141), dėl ko Vilniaus TM 2006-05-16 sprendimu Nr.16KP-10-91 apskaičiavo 803 Lt muito ir 3756 Lt PVM skolą muitinei (b.l.14).

AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2005-11-07 vykdydama supaprastintą tranzito procedūrą, į Klaipėdos TM Molo jūrų uosto postą pristatė vagonus, kuriuose iš Kazachstano į Lietuvą buvo gabenamas ferochromas. Tranzito paskirties įstaigoje nustatytas 2500 kg krovinio trūkumas (ten pat I t., b.l.166-167, 169-170, 172-173, 2005-11-07 įformintas bendrasis administracinis dokumentas Nr.5LUA0700772), dėl ko Vilniaus TM 2006-05-16 sprendimu Nr.16KP-10-92 apskaičiavo 293 Lt muito ir 1369 Lt PVM skolą muitinei (b.l.15-16).

AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2005-11-08 vykdydama supaprastintą tranzito procedūrą, į Klaipėdos TM Molo jūrų uosto postą pristatė vagoną, kuriame iš Kazachstano į Lietuvą buvo gabenamas ferolydinių krovinys. Tranzito paskirties įstaigoje nustatytas 850 kg krovinio trūkumas (ten pat I t., b.l.196-197, 2005-11-09 įformintas bendrasis administracinis dokumentas Nr.5LUA0700774 – I t., b.l.198-200), dėl ko Vilniaus TM 2006-05-16 sprendimu Nr.16KP-13-93 apskaičiavo 49 Lt muito ir 335 Lt PVM skolą muitinei (b.l.17).

AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2005-11-06 vykdydama supaprastintą tranzito procedūrą, į Klaipėdos TM Molo jūrų uosto postą pristatė vagonus, kuriuose iš Kazachstano į Lietuvą buvo gabenamas ferochromo ir ferolydinių krovinys. Tranzito paskirties įstaigoje nustatytas 2600 kg krovinio trūkumas (ten pat II t., b.l.10-11, 18-19, 2005-11-07 įformintas bendrasis administracinis dokumentas Nr.5LUA0700770 – II t., b.l.20-22), dėl ko Vilniaus TM 2006-05-16 sprendimu Nr.16KP-13-94 apskaičiavo 722 Lt muito ir 2011 Lt PVM skolą muitinei (b.l.18-19).

Pareiškėja visus šiuo sprendimus apskundė MD prie FM, tačiau pastarasis 2006-07-21 sprendimu Nr.1A-4.14-324 nusprendė Vilniaus TM sprendimus patvirtinti (b.l.20-22). Pastarojo sprendimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ apskundė Komisijai, kuri išnagrinėjusi skundą 2006-10-12 sprendimu Nr.S-346(7-330/2006) patvirtino 2006-07-21 sprendimo dalį, kuria patvirtinti Vilniaus TM 2006-05-16 sprendimo Nr.16KP-08-88, sprendimo Nr.16KP-08-89 dalies, sprendimų Nr.16KP-10-90, Nr.16KP-10-91, sprendimo Nr.16KP-10-92 dalies, sprendimų Nr.KP16-13-93, Nr.16KP-13-94 nurodymai sumokėti pareiškėjai į biudžetą 5103 Lt muito ir 21778 Lt importo PVM (b.l.24-27).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai”, vykdydama supaprastintą tranzito procedūrą, iš Ukrainos bei Kazachstano į Lietuvą vagonais atgabeno geležies rūdos krovinius (ferolydinius, ferochromą), kuriems Klaipėdos TM Molo jūrų uosto poste nustatyti trūkumai pagal SMGS važtaraščius, dėl ko pareiškėjai įregistruotos atitinkamos mokestinės prievolės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovų skundžiamuose sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, o skundą iš esmės grindžia tuo, jog atsakovai netinkamai taikė norminius teisės aktus, t.y. ji nepagrįstai nubausta pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnį.

Komisijos 1993-07-02 reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (su vėlesniais pakeitimais), išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 416 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog geležinkelio įmonė, priėmusi vežti prekes su CIM važtaraščiu, naudojamu kaip T1 arba T2 deklaracija ar dokumentas, laikoma tokios operacijos vykdytoju. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog valstybės narės, per kurios teritoriją prekės įvežamos į Bendriją, geležinkelio įmonė laikoma operacijų, atliekamų su prekėmis, priimtomis vežti iš trečiosios šalies geležinkelių, vykdytoju. Komisijos reglamento Nr. 2454/93 199 straipsnis numato, kad deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Pagal 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (su vėlesniais pakeitimais) nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalį, už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: (a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; (b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Ginčo dėl to, kad pareiškėja yra išorinio Bendrijos muitinio tranzito procedūros vykdytoja - nėra, o pagal MD direktoriaus 2003-01-16 įsakymu Nr. 1B-37 patvirtintų Supaprastintų muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelių transportu su SMGS arba CIM važtaraščiais, atlikimo taisyklių 3 punktą SMGS važtaraštis laikomas lygiaverčiu bendrojo dokumento tranzito rinkiniui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad deklaranto atsakomybė muitinei už vežamų prekių pristatymą paskirties muitinės įstaigai yra tiesiogiai siejama su vežėjo deklaruotais šių prekių kiekiu ir svoriu, o išimtis iš šios taisyklės lemia konkrečios individualios aplinkybės, kurių buvimas (ar nebuvimas) gali būti konstatuotas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus byloje esančius įrodymus. Pareiškėja deklaravo muitinei, kad SMGS važtaraščiuose nurodyta informacija apie jos (pareiškėjo) pervežamų prekių kiekį bei svorį yra teisinga, kas reiškia, kad ji prisiėmė atsakomybę muitinei ir tuo pačiu rizikos faktorių būtent dėl tokio (jos nurodyto) prekių kiekio ir svorio pristatymo paskirties muitinės įstaigai, t.y., tapo atsakinga už krovinio kiekio, nurodyto SMGS važtaraščiuose, pristatymą į muitinės paskirties įstaigą ir yra tinkamas atsakomybės subjektas pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnį. Pažymėtina, jog pareiškėja pranešimais buvo informuota apie fiksuotus krovinio trūkumus ir prašyta pateikti dokumentus, įrodančius, jog importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnį neatsirado, tačiau reikalingų dokumentų muitinės įstaigoms neteikė. Išimčių, leidžiančių netaikyti šiuo atveju pareiškėjai atsakomybės pagal Kodekso 96 straipsnį, teismas nenustatė, todėl skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados, jog pareiškėja pažeidė prievolę į paskirties muitinės įstaigą pristatyti visą SMGS važtaraščiuose nurodytų ir bendrijos pasienio muitinės įstaigoje deklaruotų prekių kiekio, teisingos, ir toks aiškinimas nevertinamas kaip plečiamasis. Taip pat nepagrįstas pareiškėjos atstovės teisminiuose ginčuose išsakytas teiginys, jog atsakovai atsakomybę teisme grindžia jau kitu, t.y., Kodekso 92 straipsniu, nes nei viename iš skundžiamų aktų tokios išvados padaryta nėra ir negali būti padaryta, kadangi minėtas straipsnis tik apibrėžia išorinio tranzito procedūros užbaigimo momentą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-26 nutarimu Nr.677 patvirtino Geležinkeliais vežamų krovinių svorio nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normas, ir kurios geležies rūdos kroviniams leidžia 1,35 procento maksimalią krovinio svorio sumažėjimo normą, tačiau nutarime numatyta, su kuo sutinka ir ginčo šalys, jog ši norma netaikoma apskaičiuojant Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus mokesčius, t.y., mokestinės prievolės dydžiui ji įtakos neturi.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiami sprendimai teisėti ir pagrįsti, naikinti jų skundo argumentais – pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Roma Sabina Alimienė

Nijolė Šidagienė