Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1566-811/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04113-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S)

2020 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragusklytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1076 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Nurodo kartu su prašymu pateikęs visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Hegelmann Transporte“), kitas sąlygas patvirtinančius dokumentus, todėl jo prašymas atmestas be pagrindo.

Pažymi, kad prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – darbo santykiai UAB „Hegelmann Transporte“ (toliau – ir įmonė). Įmonėje šiuo metu dirba 1792 darbuotojai, iš jų 1209 vairuotojų, tačiau didėjant įmonės apyvartai, bei transporto priemonių parkui, yra reikalingi nauji darbuotojai, ypač krovinių vilkikų vairuotojai (šiandien įmonei trūksta dar apie 800 vairuotojų), todėl įmonė priima naujus vairuotojus, kurie atitinka keliamus įmonės reikalavimus. Pareiškėjas yra suinteresuotas galimybe darbuotis įmonėje, kurioje itin trūksta vairuotojų. Pareiškėjas nurodo turintis vairuotojo pažymėjimą ir atitinkantis kitus reikalavimus.

Įmonė 2019 m. spalio 20 d. tarpininkavimo rašte patvirtino prašiusi išduoti pareiškėjui Nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d., nurodė įsipareigojanti įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti jam 725 Eur per mėnesį darbo užmokestį, taip pat dienpinigius pagal nustatytą būvimo užsienio valstybėje dienpinigių normą, apgyvendinti, prireikus - padengti pragyvenimo išlaidas, apgyvendinimo gavus visą būvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę išlaidas, užtikrinti jo sveikatos draudimą. Teigia, kad įmonė turi ilgametę patirtį, neturi įsiskolinimų, turi savo ilgalaikį turtą.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas ir kai jis atitinka tam tikras sąlygas, tokias kaip – pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ar galimybę dirbti tokio pobūdžio darbą ir pan. Tokie dokumentai, kurie yra autentiški, originalūs, buvo pateikti, bet atsakovė juos netinkamai įvertino. Be to, Ambasada nemotyvavo, kodėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

Teisme 2020 m. sausio 24 d. gauti pareiškėjo atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas nepaneigė nė vieno dokumento autentiškumo, neįrodė savo nepagrįstų abejonių. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė užtektinai dokumentų, įrodančių pareiškėjo tikslus, motyvus, siekius gauti nacionalinę vizą. Dėl savo rūpestingumo ir siekio išspręsti šią susiklosčiusią situaciją tarp ginčo šalių, papildomai pareiškėjas prie skundo pridėjo ir kitus dokumentus (pavyzdžiui, susijusius tik su įmonės veikla, o ne konkrečiai su pareiškėju), todėl laikytina, kad pareiškėjas įrodė savo teisėtus lūkesčius ir teisę gauti nacionalinę vizą tam, kad galėtų pradėti dirbti įmonėje vairuotoju, taip galėtų užsidirbti ir galiausiai, nebūti „bedarbiu“.

Pažymi, kad pareiškėjas UAB „Hegelmann Transporte“ reikalaujamą CE kategoriją įgijo 2019 m. liepos 17 d., jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad nuo 1998 m. birželio 6 d. yra įgijęs C kategoriją. Pareiškėjas pateikia įmonės raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus. Būsimiems vairuotojams ir darbuotojams įmonėje yra keliami specialūs reikalavimai ir kriterijai. Testuojant būsimų darbuotojų gebėjimus ir įgūdžius taikoma adaptuota VĮ Regitros metodika. Be to, pareiškėjas dirbo nurodomoje įmonėje laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d. vairuotoju, todėl turėjo darbo patirties.

Atsakovė Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. liepos 17 d., todėl kilo abejonės dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, reikalingos darbui UAB „Hegelmann Transporte“. Be to, pareiškėjas konsului pateikė OOO „PMK-PCHS“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymą apie tai, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d. vairuotoju, pareiškėjo dokumentai (tuo pačiu ir dėl turimos kvalifikacijos) nepatvirtinti privaloma žyma APOSTILLE.

Teigia, kad konsului kilus įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos buvusios darbovietės OOO „PMK-PCHS“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymos tikrumo, patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto internetiniame puslapyje www.infoprff.com ir https://stat.uz/ru/uslugi-l/svedeniya-iz-egrpo nustatyta, kad tokios įmonės nėra, todėl konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pateikto dokumento autentiškumo. Jokių kitų dokumentų, susijusių su darbo patirtimi, pareiškėjas konsului nepateikė. Tuo pačiu teigia, kad UAB „Hegelmann Transporte“ 2019 m. spalio 20 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, jog įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą prie VRM; tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėtam buvimo pagrindui Lietuvoje (jei vizą butų išduota), dar 7 dienas dėl Įmonės neinformavimo Migracijos departamento, neišvyktų iš Šengeno erdvės. Įvertinęs šią informaciją, konsulas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktų pagrindu.

Nurodo, kad įmonės 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą, tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), jeigu įmonė neinformuotų, dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės.

Atsakovė, nurodžiusi aktualų teisinį reglamentavimą, teigia, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo ir, kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 80-86) atsakovė vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punktu ir teigia, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Tuo pačiu vadovaujasi 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2003/59/EB ir 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/ EB Dėl vairuotojų pažymėjimų, nuostatomis, kuriose nustatyta, kad Direktyva taikoma ir transporto priemonių vairavimui, kurį atlieka trečiųjų valstybių piliečiai, kuriuos samdo arba naudoja valstybėje narėje įsis-teigusi įmonė. Pagal Direktyvos 10 straipsnį valstybių narių kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į pradinę kvalifikaciją patvirtinantį PKP ir kvalifikacijos kėlimą patvirtinantį PKP, Direktyvos 2006/126/EB I priede numatytą suderintą Sąjungos kodą „95“ įrašo šalia atitinkamų pažymėjimų kategorijų: vairuotojo pažymėjime arba pagal šios direktyvos II priede pateiktą pavyzdį parengtoje vairuotojo kvalifikacinėje kortelėje; jeigu valstybės narės, kurioje įgytas PKP, kompetentingos institucijos negali vairuotojo pažymėjime nurodyti Sąjungos kodo, jos išduoda vairuotojui vairuotojo kvalifikacijos kortelę.

Nurodo, kad Sąjungos kodas „95“ - tai vairuotojų, vežančių krovinius ir/ar keleivius, pradinė profesinė kvalifikacija ir periodinis profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Vairuotojui, įgijusiam pradinę profesinę kvalifikaciją ar išklausiam periodinio kvalifikacijos tobulinimo kursą, VĮ „Regitra“ nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjime įrašomas Europos Bendrijos kodas „95“ ir data, iki kurios profesinė kvalifikacija galioja. Teigia, kad tokie patys reikalavimai dėl „95“ kodo taikomi ir ne Europos Sąjungos piliečiams, kurie įdarbinti Lietuvos įmonėse.

Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtino Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Teigia, kad šis Aprašas patvirtintas vadovaujantis 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB ir taikomas ir vairuotojams - kitų valstybių piliečiams, įdarbintiems Lietuvos Respublikos vežėjų, ir vežantiems krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais. Pagal Aprašo 18 punktą, vairuotojų, ne ES valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius ES teritorijos keliais, pradinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą patvirtina vairuotojo liudijimai, išduodami pagal Vairuotojo išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.2B-292. Pagal Aprašo 27 punktą kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis. Pareiškėjo vairuotojo kategorija vairuoti CE kategorijos transporto priemones įgyta 2019 m. liepos 17 d.

Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjas konsului buvo pateikęs ir VĮ Registrų centro 2014 m. birželio 19 d. išrašą, kuriame nurodyta, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Hegelmann Transporte“, šio pastato gyvenamasis plotas yra 181,02 kv. m. Nurodo, kad svarstydamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, konsulas įvertino tai, kad šis pastatas jau buvo nurodytas kaip apgyvendinimo patalpa dešimtims Uzbekistano piliečių, o pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu UAB „Hegelmann Transporte“ sutikimus apgyvendinti tame pačiame pastate Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje pateikė dar virš 20 Uzbekistano piliečių. Tuo pačiu remiasi pareiškėjo prie 2020 m. sausio 24 d. rašytinių paaiškinimų pridėtu UAB „Hegelmann Transporte“ raštu (be datos), kuriame pažymima, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. UAB „Hegelmann Transporte“ vairuotojais priėmė dirbti 299 uzbekus ir tadžikus. Todėl mano, kad pateikdamas konsului UAB „Hegelmann Transporte“ sutikimą apgyvendinti pareiškėją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas siekė tik formaliai įvykdyti reikalavimą užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą Lietuvoje darbo laikotarpiu, kadangi 181 kv. m gyvenamajame plote nėra įmanoma apgyvendinti pareiškėją kartu su kitais 20 ginčo laikotarpiu prašymus išduoti vizas pateikusių pareiškėju, kurių skundai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, bei anksčiau priimtais dirbti UAB „Hegelmann Transporte“ 299 uzbekais ir tadžikais. Todėl teigia, jog pareiškėjas nepagrindė reikalavimo turėti gyvenamąją patalpą ir vien ši aplinkybė buvo ir yra pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), galiojančią nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. (b. l., 39-42). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas), kviečiantis asmuo UAB „Hegelmann Transporte“ (32 punktas). Užsieniečių registro vizų modulyje (b. l. 43-44) nurodyta, kad kelionės tikslas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbas. Nurodyta, kad pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, sveikatos draudimą, pažymą iš darbovietės, banko pažymą, darbo sutarties kopiją, vairuotojo pažymėjimo kopiją, UR piliečio paso kopiją.

Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą trimis pagrindais: kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

Sprendimas neišduoti vizos priimtas konstatavus, kad internetiniame puslapyje www.infoprff.com ir https://stat.uz/ru/uslugi-l/svedeniya-iz-egrpo (Uzbekistano valstybinis statistikos komitetas) patikrinus pažymą apie pareiškėjo darbą vairuotoju laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d. išdavusią įmonę „PMK-PCHS“, ši įmonė nerasta. Sunkiasvorius automobilius su priekaba leidžiančią vairuoti kategoriją CE pareiškėjas gavo tik 2019 m. liepos 17 d. Kitų dokumentų, susijusių su darbo patirtimi, pareiškėjas nepateikė, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių (b. l. 5-6, 43-44).

Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktų nuostatas.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos, patvirtintos Kolegialių institucijų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizų tvarkos išdavimo aprašas).

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; pagal 3 punktą - jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; pagal 10 punktą - jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikra, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – Tvarka) konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas įmonėje UAB „Hegelmann Transporte“. Įmonės tarpininkavimo rašte (b. l. 7-8) nurodyta, kad pareiškėjas įmonėje bus įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir pažymėta, kad pareiškėjas turi vairuotojo kvalifikaciją C, CE kategorijas. Įmonė įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir, prireikus, padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas.

Tačiau, kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, pažymą apie pareiškėjo darbą vairuotoju laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d. išdavusi įmonė „PMK-PCHS“ konsulinis pareigūnas šios įmonės nerado. Pareiškėjas jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad minėtą pažymą išdavusi įmonė „PMK-PCHS“ egzistuoja nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Aplinkybė, kuria remiasi pareiškėjas, kad jis pateikė UAB ,,Hegelmann Transporte“ raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris, anot pareiškėjo, patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus ir kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. UAB ,,Hegelmann Transporte“ priėmė dirbti vairuotojais 299 uzbekus ir tadžikus, nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju, kadangi šis raštas nepaneigia atsakovo nustatytos aplinkybės, jog pažymą apie pareiškėjo darbą laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d. išdavusi įmonė „PMK-PCHS“ nerasta.

Byloje nėra ginčo, kad įmonė UAB ,,Hegelmann Transporte“ atitinka Vizų tvarkos aprašo 70.13 punktą, kuriame nurodyta, kad atvykstantis į Lietuvą dirbti ir turintis profesiją, kuri įtraukta į patvirtinimą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78 punkte numatyta, kad daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, be kita ko, pateikia aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju (atvykstantiems į Lietuvą dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą) – darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (Vizų tvarkos išdavimo aprašo 78.14 p.).

Pareiškėjas turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad C kategorija įgyta nuo 2009 m. birželio 6 d., CE kategorija - nuo 2019 m. liepos 17 d., vairuotojo pažymėjimo Nr. AF0900216 (b. l. 16, vertimas pateiktas su prašymu (b. l. 74) ZIP laikmenoje esančiame priedų sąraše). Tačiau atsakovei nustačius, kad pažymą apie pareiškėjo darbą vairuotoju laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 2 d. išdavusi įmonė „PMK-PCHS“ nerasta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo CE kategorija įgyta 2019 m. liepos 17 d., teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog pareiškėjas neturi pakankamai kvalifikacijos dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Pareiškėjas pateikė Valstybės įmonės 2014 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „Hegelmann Transporte“ priklauso pastatas – 181,02 kv. m. gyvenamojo ploto dydžio gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29). Pažymėtina tai, kad šis išrašas daugiau nei penkerių metų senumo, todėl jis nepatvirtina aplinkybės, kad jame nurodytas nekilnojamasis turtas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu priklausė UAB „Hegelmann Transporte“. Be to, atsižvelgtina į atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus duomenis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, jog ši patalpa kaip gyvenamoji vieta buvo nurodyta daugiau nei dvidešimties prašymus Ambasadai pateikusių Uzbekistano piliečių dokumentuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog Ambasadai pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, pateiktų dokumentų turinio, kas suteikia rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju Ambasada pagrįstai atsisakė išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais, todėl ginčijamas Sprendimas laikytinas pagrįstu ir nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais. Konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nėra pagrindo įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta Petkevičienė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė