Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims Z. B. ir P. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys Z. B. ir P. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovė L. B. yra I. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Vaikų tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini)

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenantiems (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskirti Z. B. ir P. B., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Laikinoji globa vaikams nustatyta dėl to, kad Telšių VPK Kelmės PK policijos pareigūnai Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė informaciją, kad 2019 m. gegužės 16 d. 00.09 val. į juos kreipėsi 13 metų vaikas, pranešdamas, kad tėvai namuose vartoja alkoholinius gėrimus, garsiai klausosi muzikos, konfliktuoja. Faktams pasitvirtinus ( motinai nustatytas 2,68 promilių girtumas, namuose rasta netvarka, nešvara, ant stalo ir spintelių sudėti nešvarūs indai, maisto likučiai, namuose šalta ir drėgna) vaikai perduoti blaiviems giminaičiams, o 2019 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi vaikus leista paimti iš jų motinos L. B..

Iš ieškovo atstovės paaiškinimo, bylos medžiagos matosi, kad atsakovės šeimoje problemos dėl vaikų nepriežiūros prasidėjo žymiai anksčiau, kuomet Kelmės rajono apylinkės teismo 2004-03-09 sprendimu (civilinė byla Nr. N-2-36-03-2004) atsakovei ir vaikų tėvui A. B. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia 6 vyresnių vaikų atžvilgiu ( Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-09-24 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-471-322/2007), neterminuotas tėvų valdžios apribojimas buvo panaikintas trims vaikams, kadangi tėvai tinkamai pasiruošė vaikų grąžinimui į šeimą( kiti trys grįžti į šeimą atsisakė). Kaip nurodė ieškovo atstovė, šeima nuolat buvo stebima, teikiama būtina pagalba ir specialistų konsultacijos, tačiau po A. B. mirties situacija šeimoje pablogėjo, vaikų motina vis buvo randama neblaivi, 2019 m. vasario 11 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, iš kurio matosi, kad atsakovė L. B. pagalbos plano įsipareigojimus vykdė tik iš dalies: gimnazijos direktorės (Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) Ž. L. gimnazija) informacijoje nurodoma, kad mama vaikus į mokyklą išleidžia ne visada tvarkingus, vaikai turi visas reikiamas mokymosi priemones, tačiau mama nesidomi ar vaikai visada paruošia pamokas, nesilanko gimnazijos tėvų susirinkimuose, vaikų klasių auklėtojos su mama bendrauja telefonu, mama jungiasi prie elektroninio dienyno, tačiau neskiria laiko vaikų tvarkingumo įgūdžių formavimui, laisvalaikio praleidimui; kovo 1 d. atsakovė lankėsi gydytojo psichiatro konsultacijai, medikamentinis gydymas neskirtas, nes gydymo atsisakė, nepripažįsta priklausomybės alkoholiniams gėrimams, nenoriai bendradarbiauja su socialine darbuotoja, nepriima jos pasiūlymų sprendžiant ilgalaikes pasikartojančias problemas, nors (duomenys neskelbtini) rajono Bendruomeninių šeimos namų psichologo konsultacijas lankė kartu su dukra. Specialistai rekomendavo atsakovės šeimai intensyvią pagalbą - socialinės priežiūros - socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo socialines paslaugas, atstatant santykius su vaikais Bendruomeniniuose šeimos namuose (4 kartai per mėn.), medicininė sveikatos priežiūra motinai ir jos sugyventiniui - psichiatro konsultacijos, vėliau pagal gydytojo rekomendacijas; priklausomybės ligų konsultanto konsultacijos; policijos pareigūnų prevenciniai apsilankymai.

Kaip matosi iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų 2019-01-21, 2019-02-08, 2019-06-03 2019-08-02, 2019-12-10, 2020-04-08 vyko atvejo vadybos posėdžiai bei buvo sudaryti pagalbos planai atsakovės šeimai, akivaizdu, kad būtent šių taikomų priemonių metu, 2019 m. gegužės mėnesį, atsakovės vaikai I. ir A. buvo paimti iš šeimos, po ko buvo tęsiamas socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugų teikimas, atsakovė su socialine darbuotoja bendradarbiavo, atkuriant mamos ir vaikų santykius, buvo siekiama teikti psichologo konsultacijas ir rekomenduota gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ne tik atsakovei, bet ir jos kartu gyvenančiam sugyventiniui( atsakovė psichologo konsultacijas lankė, bet savavališkai nutraukė gydymą, o jos sugyventinis bet kokios pagalbos kategoriškai atsisakė); rekomenduota lankyti pozityvios tėvystės mokymus, į mokymus atsakovė nesiregistravo ir nedalyvavo. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, atsakovė lankėsi gydytojo psichiatro konsultacijai, bet gydymo atsisakė, nes neigia priklausomybę alkoholiui. Atsakovės šeimai buvo siūloma intensyvesnės socialinės priežiūros - socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo socialinės paslaugos, psichosocialinė pagalba atstatant santykius su vaikais, priklausomybės ligų konsultanto konsultacijos, policijos pareigūnų prevenciniai apsilankymai, vyko atvejo vadybos posėdžiai bei buvo sudaryti pagalbos planai L. B. šeimai. Posėdžių metu buvo nuspręsta tęsti pagalbos planą atsakovės šeimai, tęsti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, teikti psichologo konsultacijas. Kaip matosi iš byloje surinktos medžiagos, atsakovė pagalbos plane nurodytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies ir nerodė iniciatyvos palaikyti ryšį su vaikais, parašydavo tik SMS žinutes, vaikai susitikti su motina nenorėdavo, nes nepasitikėjo ja. Minėtame 2020-04-08 pagalbos plane nurodyta, kad L. B. bei jos vaikams I. ir A. B. suteiktos 6 psichologo konsultacijos, atsakovė jas lankė, dalyvavo užsiėmimuose, taip pat ir vaikai, tačiau motinos ir vaikų santykiai buvo konfliktiški, vaikai į bendrus su motina susitikimus ėjo nenoriai, neretai atsisakydavo bendrauti su motina, išsakė nerimą dėl savo ateities. Siekiant atkurti vaikų santykius su motina buvo organizuojami susitikimai, pati motina suinteresuotumo ir iniciatyvos susitikti su vaikais nerodydavo, bet juose dalyvaudavo; buvo suorganizuoti 3 susitikimai (2020-01-03, 2020-01-21, 2020-02-11), kurie vyko vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose (duomenys neskelbtini), susitikimų metu paaiškėjo, kad motinos ir vaikų tarpusavio santykiai šalti ir konfliktiški. Vaikai aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nenori grįžti gyventi į biologinę šeimą, nes nepasitiki motina ir netiki, kad šeimos nariai (motina, patėvis, brolis T.) pasikeistų. Tiek A. B. tiek ir I. B., išreiškė norą gyventi su globėjais Z. B. ir P. B., kurių šeimoje vaikai jaučiasi mylimi, laimingi. Iš minėto pagalbos atsakovės šeimai plano matosi, kad atsakovės L. B. šeimoje teikiant socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo socialines paslaugas nuo 2019-12-10 iki 2020-04-07 buvo konsultuojami dėl šeimos tarpusavio bendravimo ir problemų sprendimo, švaros ir tvarkos namuose palaikymo, namų buities gerinimo, darbo paieškos, o siekiant padėti susigrąžinti iš šeimos paimtus vaikus, sugyventiniai buvo skatinami lankyti vaikus bei bendrauti su jais telefonu, prisidėti prie išlaikymo, domėtis vaikų savijauta ir mokymosi rezultatais, palaikyti ryšius su globėjais (rūpintojais), kartu aptarti vaikų poreikius bei sveikatos problemas, tačiau, nors atsakovė į patarimus ir siūlymus reagavo teigiamai, ( jos sugyventinis A. P. siūlomos pagalbos atsisakė) vienok, esminių pokyčių šeimoje nebuvo stebima.

Atvejo vadybos posėdžių medžiagoje užfiksuota, kad atsakovė L. B. buvo įsipareigojusi lankyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure priklausomybės specialisto konsultacijas, tačiau nesiregistravo ir nesilankė, su vaikais bendrauja tik telefonu ir tik SMS žinutėmis, jų nelanko. 2020-02-08 pagalbos plane nurodyta, kad L. B. įsipareigojimus numatytus pagalbos plane vykdė iš dalies, nes nebuvo susitikusi ir nerodė iniciatyvos palaikyti ryšį su vaikais, vaikai nenori susitikti su mama, ja nepasitiki, psichologas ruošė vaikus ir motiną susitikimui, bet motina iniciatyvos nerodo. 2020-04-08 pagalbos plane nurodyta ((duomenys neskelbtini) rajono Bendruomeninių šeimos namų informacija), kad L. B. bei jos vaikams suteiktos 6 psichologo konsultacijos, L. B. atsakingai lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo užsiėmimuose. Vaikai taip pat lankė konsultacijas, bet tarp motinos ir vaikų egzistuoja konfliktiški santykiai, vaikai į susitikimus su motina eina nenoriai, priverstinai. Nors motina nori bendrauti su vaikais, tačiau vaikai atsisako bendrauti ir į motinos rašytas SMS žinutes beveik neatsako, analizuojant vaikų motyvus dėl nenoro bendrauti su motina, išryškėja socialiniai bei ekonominiai motyvai, t. y. dėl sudėtingos materialinės bei socialinės padėties, vaikai išgyvena neigiamus jausmus, dėl to nerimauja dėl savo ateities. Specialistų atžymėta, kad nuo 2019-12-10 iki 2020-04-08 vykusios I. ir A. B. laikinosios globos (rūpybos) peržiūros esminių pokyčių nėra: Per šį laikotarpį vaikų motina L. B. globėjams (rūpintojams) skambino du kartus, siekiant atkurti vaikų santykius su motina organizuojami susitikimai( motina jokios iniciatyvos nerodė), nors susitikti atvyko, vaikai į susitikimus eina be motyvacijos, nors globėjai juos skatina( suorganizuoti 3 susitikimai (2020-01-03, 2020-01-21, 2020-02-11), kurie vyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose (duomenys neskelbtini), tačiau be specialisto dalyvavimo motina ir vaikai negeba tinkamai tarpusavyje bendrauti, motinos ir vaikų tarpusavio santykiai šalti ir konfliktiški, motina negeba užmegzti ir palaikyti kontaktą su savo vaikais, susivaldyti ir ramiai reaguoti į vaikų žodines išraiškas, valdyti situaciją, greitai įsižeidžia (juntamas pyktis), išsako kritiką vaikų atžvilgiu. Vaikai su motina bendrauja šaltai, nepalaiko akių kontakto, atsakinėja tik į užduodamus klausimus, išsako savo nuomonę, kad nenori grįžti gyventi į biologinę šeimą, nes nepasitiki motina ir netiki, kad šeimos nariai (motina, patėvis, brolis T.) pasikeistų, nori likti pas globėjus kur jaučiasi mylimi ir laimingi. Pažymėtina ir tai, kad vykdant atsakovės šeimos stebėjimą buityje iš esmės nestebimi jokie pasikeitimai: socialinei darbuotojai lankantis atsakovės šeimoje virtuvėje jaučiamas cigarečių dūmų kvapas, nors alkoholio vartojimo atvejų neužfiksuota, tačiau 2020-02-24 iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų buvo gauta neoficiali žodinė informacija, kad atsitiktinai užsukus į L. B. namus galimai buvo vartojamas alkoholis - ant stalo buvo pastebėta alkoholio tara. Materialinė atsakovės šeimos padėtis sunki. Mokesčius susimoka savarankiškai, tačiau turi 3 mėnesių įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą. Sugyventiniai tvarkosi dokumentus dėl socialinės pašalpos ir paramos maisto produktais, savarankiškai pasirūpina buitimi, užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, tačiau prie vaikų išlaikymo neprisideda, motinos ir vaikų ryšys yra nutrūkęs, atsakovės šeima dar nėra pasiruošusi tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais. Atsakovė pripažįsta, kad prarado viltį atkurti gerus santykius su vaikais, kadangi vaikai globėjų (rūpintojų) šeimoje gyvena geresnį gyvenimą (visur vežiojami, pildomi jų norai), o ji tokių galimybių neturi ir neturės. Užfiksuota, kad L. B. ir jos sugyventinis A. P. į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl pozityvios tėvystės įgūdžių mokymų bei psichologo konsultacijos, nesikreipė.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Anksčiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindo manyti, kad atsakovė neužtikrino saugios aplinkos savo vaikams, kurie teismo leidimu iš šeimos yra paimti, nesistengė ir nesistengia visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą, tokiu būdu pripažintina, kad atsakovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis ir vengia atlikti motinos pareigas. Po vaikų paėmimo atsakovė nesistengia sukurti gerų santykių su vaikais, paskutiniu metu vaikais nebesidomi, ką patvirtino teismo posėdžio metu laikinieji vaikų globėjai, tas akivaizdu ir iš atsakovės pozicijos nagrinėjant teisme bylą, nes ieškovo atstovei išdėsčius faktiškai susiklosčiusių aplinkybių, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, esmę atsakovė prieštaravimų neišreiškė. Nors ji su ieškiniu nesutiko, tačiau akivaizdu, kad siekis susigrąžinti vaikus yra aiškiai deklaratyvaus pobūdžio, kadangi per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį po vaikų paėmimo iš šeimos ir teikiant atsakovei specialistų pagalbą, jokių esminių pokyčių jos elgsenoje nėra užfiksuota. Pagalbos šeimai planuose numatytas priemones, kaip anksčiau minėta, atsakovė vykdė tik iš dalies, ji nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, atsisako gydytis, nors supranta, kad vaikai iš šeimos buvo paimti ir dabar nepasitiki motina vien dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Akivaizdu, kad trūksta motinos geranoriškumo, nuoširdaus siekimo susigrąžinti vaikus, nes ji pati iniciatyvos susitikti su vaikais nerodė, jų nelankė, teisinosi, kad vaikai nenori su ja bendrauti, bet pati jokių pastangų nedėjo. Net teismo posėdžio metu atsakovė neatsakė į klausimą kaip yra pasikeitęs jos gyvenimo būdas, kad vaikai galėtų būti grąžinti į šeimą. Teismas pripažįsta, kad atsakovė, esant jos atžvilgiu teikiamai visapusiškai pagalbai atkurti ryšį su vaikais, kad galėtų juos auginti ir auklėti, iš esmės liko pasyvi stebėtoja, jokių teigiamų pokyčių jos elgesyje nėra užfiksuota. Tą faktą aiškiai patvirtina ir aplinkybė, kad ir vaikai su motina nenori bendrauti, nes nemato pokyčių jos gyvenime ir yra sunerimę dėl savo ateities, jeigu būtų grąžinti į šeimą. Iš teismui pateiktų 2020 m. balandžio 3 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktų matosi, kad vaikai vis dar jaučiasi įskaudinti, I. B. dėl motinos pasakytų įžeidžiančių žodžių „šliūcha“, „ kekšė“ dėl priekaištų, kad iškvietė policiją, A. B. dėl patėvio A., kuris netgi būdamas blaivus yra agresyvus, „kabinėjasi“.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės, abejingumo, iš esmės asocialaus gyvenimo būdo, jos nepilnamečiai vaikai liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsakovės vaikai gyvena su laikinaisiais globėjais, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ( rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo I. B. ir A. B. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinaisiais globėjais, paskiriant juos išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymą jos vaikams po 76 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nurodo, kad atsakovė neturi nuolatinio darbo , pragyvena iš atsitiktinių darbų, todėl nėra pajėgi mokėti kas mėnesį didesnį nei tokio dydžio išlaikymą ( abiem vaikams 152 Eur).

Teismo vertinimu, tokia prašoma priteisti išlaikymo suma yra nedidelė, tenkinanti tik mažą dalį pačių būtiniausių vaiko poreikių, bet kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi atsižvelgti ir į atsakovės turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovės į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), tai iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovės priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai už reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteistinas 20,52 Eur ( 76 x 12 x 3% x 75%) žyminis mokestis ir 14,34 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos vaikų - I. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos( rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo I. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinaisiais globėjais Z. B. ir P. B.

Priteisti iš L. B., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2020 m. balandžio 29 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti Z. B., gimusią (duomenys neskelbtini) ir P. B., gimusį (duomenys neskelbtini) I. B. ir A. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš L. B. 34,86 Eur ( trisdešimt keturis eurus 86 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.