- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-686-324/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. S., A. P.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., M. P., R. K., M. R., A. R., D. D., notarei R
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių A. S. ir A. P. atskirąjį skundą dėl 2007 m. sausio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-1724-431/2007 pagal A. S., A. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno m. savivaldybei, L. D., N. Š., A. P., J. I. B., J. V., A. M., suinteresuotiems asmenims D. G., M. P., R. K., M. R., A. R., D. D. ir notarei R. Palšauskienei dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patikslintas A. S. ir A. P. ieškinys neatitinka pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų – pagal ieškovių suformuluotus reikalavimus nėra galimybės nustatyti ginčo žemės sklypo lokalizacijos. 2007m. sausio 3 d. nutartimi ieškovės buvo įpareigotos pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus. Nutartis ieškovių atstovei įteikta 2007 m. sausio 8 d. Nustatytu terminu nutarties reikalavimai neįvykdyti. Ieškovės neprašė pratęsti minėtam procesiniam veiksmui atlikti nustatyto termino, todėl 2007 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas paliko nenagrinėtą A. S., A. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno m. savivaldybei, L. D., N. Š., A. P., J. I. B., J. V., A. M., suinteresuotiems asmenims D. G., M. P., R. K., M. R., A. R., D. D. ir notarei R. Palšauskienei dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Patikslintą ieškinį teismas buvo priėmęs nagrinėti. Įpareigodamas pašalinti jo trūkumus, atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties nuorodas, apylinkės teismas iškreipė pastarosios nutarties esmę. Kauno apygardos teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumažinimo galimybę vienam iš atsakovų J. V. 2007 m. sausio 3 d. apylinkės teismo nutartimi ieškovės buvę įpareigotos ištaisyti ieškinio reikalavimus būtent šio atsakovo žemės sklypo atžvilgiu. Trūkumų ištaisymo tikslas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patikslinimas, sprendžiant galimų nuostolių užtikrinimo klausimą, todėl teismas akivaizdžiai negalėjo palikti nenagrinėtų ieškininių reikalavimų visiems kitiems atsakovams. Jei teismas manė, kad ieškovės tiksliai nesuformulavo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai buvo pagrindas atmesti prašymą dėl šių priemonių taikymo, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą.
Klausimas išspręstas bylos sustabdymo laikotarpiu. Tuo pažeista CPK 166 straipsnio trečioji dalis.
Byla iškelta pakankami seniai, atlikti visi jai nagrinėti reikalingi parengiamieji veiksmai, po to dėl vieno iš atsakovų mirties jos nagrinėjimas sustabdytas. Tai pagrindžia, kad skundžiama nutartis prieštarauja proceso koncentracijos ir operatyvumo principui.
Nutarties reikalavimų negalėję įvykdyti ir dėl objektyvių priežasčių. Jos nuorašas išsiųstas ieškovių atstovei neteisingu adresu. Be to, visu aptariamu laikotarpiu atstovė turėjo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą.
Skundžiama nutartis neįvykdoma. Nors ginčo objektas yra 0,80 ha J. V. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), dalis, ieškinio užtikrinimui teismas buvo areštavęs visą 4,0294 ha žemės sklypą. Nebūdamos sklypo savininkėmis, neturi teisęs rengti jo atidalijimo ar padalijimo procedūros. Net ir tuomet, kai bus pažymėta žemės sklypo dalis, valdyta J. R. ir patenkanti į atsakovo J. V. žemę, neturėsiančios teisinio pagrindo prašyti areštuoti tik šią sklypo dalį – nekilnojamojo turto registre tokia dalis nėra ir nebus įregistruota, todėl toks ieškovių reikalavimas negalėtų būti įvykdytas. Dėl šių priežasčių areštas tegali būti taikomas tik visam žemės sklypui. Dėl tų pačių priežasčių negali būti laikoma, jog ieškininiai reikalavimai yra netikslūs. Teismo prašę naikinti tą administracinio akto ir sandorio ( paveldėjimo teisės liudijimo) dalį, kuri pažeidžia jų teises – dėl 0,80 ha žemės sklypo skyrimo atsakovo motinai ir šios dalies paveldėjimo. Toks reikalavimas atitinka teisminę praktiką ir gali būti išspręstas, ieškinį patenkinant arba atmetant. Gavus papildomus duomenis iš žemėtvarkos skyriaus, galėsiančios patikslinti tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ieškininiai reikalavimai išliks tokie patys.
Prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kreipęsi į teismą ieškovės nurodė, jog jų tėvas J. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėjo 9,79 ha žemės (duomenys neskelbtini). Esančios pretendentės atkurti nuosavybės teisę, grąžinant žemę natūra. Nuosavybės teisė į 2,64 ha atkurta, sugrąžinant žemę natūra. Iki galo neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, likęs 7,15 ha žemės plotas administracinių aktų ir sutarčių pagrindu yra suteiktas atsakovų nuosavybėn. Tai pažeidžia ieškovių teises, todėl prašė pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kuriais J. R. žemės buvimo vietoje atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, suteikti asmeninio naudojimo žemės sklypai bei nuspręsta šiuos sklypus parduoti, panaikinti sklypų pardavimo sandorius bei paveldėjimo teisės liudijimą.
Ieškininio reikalavimo patikslinimo klausimas iškilo, atsakovui J. V. pateikus prašymą sumažinti jo 4 ha dydžio žemės sklypui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ( arešto) mastą. Prašymą šis atsakovas grindė tuo, jog ginčo sklypo dalis yra tik 0,80 ha, todėl be pagrindo negalintis įgyvendinti įvairių savininko teisių į ieškinio dalyku nesančią žemę. Be kitų argumentų, 2006 m. spalio 12 d. nutartimi apylinkės teismas šio prašymo netenkino negalėdamas nuspręsti, kurie sklypai pagal ieškovių reikalavimą yra ginčo objektas. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo J. V. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir konstatavo, jog, nors teismas yra priėmęs nagrinėti patikslintą ieškinį, pagal ieškinio reikalavimų suformulavimą praktiškai neįmanoma nustatyti ginčo žemės sklypo lokalizacijos bendrame su kitais asmenimis žemės plote. Vadovaudamasis laikinųjų apsaugos priemonių sąsaja su pareikštaisiais reikalavimais, teisingumo, protingumo principais bei šalių interesų pusiausvyra sprendė, kad pagal pateiktuosius įrodymus klausimo išnagrinėti iš esmės negalima, 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino 2006 m. spalio 12 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2007 m. sausio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškovių reikalavimus nėra galimybės nustatyti ginčo žemės sklypo lokalizacijos, o tuo pačiu ir išspręsti atsakovo J. V. prašymą pakeisti 2004 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi priimtas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio pirmosios dalies trečiojo ir ketvirtojo punktų reikalavimų, ieškovėms nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. konkretizuoti, kuriose sklypų dalyse priimti administraciniai aktai pažeidžia ieškovių teises. Minimų reikalavimų ieškovėms neįvykdžius, 2007 m. sausio 31 d. priėmė nutartį patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą.
CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų užtikrinimui įstatymų leidėjas nustatė du galimų ieškinio trūkumų šalinimo būdus – sprendžiant ieškininio pareiškimo priėmimo klausimą ( CPK 138 straipsnis), bei ieškinio trūkumams paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu ( CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 11 p.). Nepriklausomai nuo bylos nagrinėjimo stadijos, abiem atvejais ieškinio trūkumų šalinimo instituto normų tikslas yra tapatus – ieškinio elementų ( dalyko ir pagrindo) buvimo užtikrinimas, taip apibrėžiant teisinio nagrinėjimo dalyką ir leidžiant teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, bei realizavimas kitų tam pačiam tikslui tarnaujančių civilinio proceso normų reikalavimų šalių teikiamiems procesiniams dokumentams. 2007 m. sausio 3 d. nutartimi sustabdytos bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ( t. 4 b.l. 29). Tai paneigia atskirojo skundo motyvus apie skundžiamos nutarties prieštaravimą proceso koncentracijos, operatyvumo principui, procesinių veiksmų atlikimą bylos sustabdymo laikotarpiu, tačiau kolegija sutinka su kitais apeliančių argumentais dėl apskųstojo teismo procesinio dokumento neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Faktai, dėl kurių apeliantės negalėjo įvykdyti 2007 m. sausio 3 d. nutarties dėl skunde nurodomų objektyvių priežasčių, išdėstyti 2007 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos nutartyje, priimtoje termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimu. 2007 m. sausio 31 d. pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacinis įvertinimas susijęs su kitomis apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl iš naujo šios priežastys neanalizuotinos.
Civiliniuose teisiniuose santykiuose asmenų materialinė subjektinė teisė reikalauti iš kitų asmenų atlikti tam tikrus veiksmus arba jų neatlikti ir reikalauti gynybos, kai trukdoma įgyvendinti savo teisę arba kai kiti asmenys nevykdo pareigų, teisme yra įgyvendinama civilinio proceso būdu. Civilinis procesas – tam tikra teismo, civilinės bylos šalių, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir proceso dalyvių procesinių veiksmų sistema konkrečiam tikslui pasiekti – ginčui dėl teisės išspręsti. Minimą procesinę veiklą reglamentuoja civilinio proceso teisės normų sistema, kurios uždavinys – sąžiningas, ekonomiškas, operatyvus ir teisingas šalių ginčų sprendimas. Tam, kad šį uždavinį teismas galėtų įgyvendinti tinkamai, teiminės gynybos besikreipiantys asmenys savo teisę turi įgyvendinti civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka; nagrinėjamu atveju – paduodant Civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkantį ieškininį pareiškimą ieškinio teises byloje. Suformuluodamas ieškinio dalyką, ieškovas privalo nurodyti konkrečius jo teises pažeidusius ar ginčijančius asmenis bei išdėstyti jiems reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinyje turi būti išdėstytos ir faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ( CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2,4 punktai). Šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, jog bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą.
Vadovaudamasis šiomis nuostatomis bei nagrinėjamos bylos medžiaga apygardos teismas sprendžia, jog A. S. ir A. P. ieškininiai reikalavimai, pateikti teismui patikslintu ieškiniu t. 2 b.l. 173-177 ir priimti nagrinėti 2006 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje, yra išdėstyti pakankamai aiškiai.
Atsižvelgiant į tai, kad į pretenduojamą susigrąžinti tėvo žemės sklypą įeina ne visas kai kuriems atsakovams suteiktos žemės plotas, ieškininius reikalavimus ieškovės pareiškė dėl žemės matavimo vienetais išreikštos jos dalies, įeinančios į ieškovių tėvo turėtos žemės sklypą (t. 2 b.l. 173-177). Reikalavimą atsakovams dėl konkretaus žemės kiekio pagrindė Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus suteiktais duomenimis - planu su įbraižytomis J. R. iki 1940 metų nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribomis, ištrauka ir Kauno ( buv. Rokų) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, žemės sklypų suteikimo atsakovams aktais ir suteiktų žemės sklypų planais ( t. 1 b.l. 58-87, t. 2 b.l. 29-106) bei šios institucijos pateiktu piliečių, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai patenka į buvusio savininko J. R. nuosavybės teise valdytą žemę, sąrašu ( t. 2 b.l. 28). Šiame sąraše konkretizuotas ieškovių tėvo žemės vietoje atsakovams suteiktos žemės kiekis (hektarais, arais). Ginčo žemės sklypų lokalizacija bendrame su kitais asmenimis žemės plote aiškiai matyti iš plano su įbraižytomis J. R. iki 1940 metų nuosavybės teises valdyto žemės sklypo ribomis, ištraukos ir Kauno ( buv. Rokų) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, žemės sklypų suteikimo atsakovams aktų ir suteiktų žemės sklypų planų.
2007 m. sausio 3 d. pirmosios instancijos teismo nutarties nuoroda apie ginčo žemės sklypo lokalizaciją yra susijusi su tikslių J. V. priklausančių ieškovių ginčijamų 0,80 ha dydžio žemės sklypo ribų nurodymu. Ieškovės pagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju toks reikalavimas yra neįvykdomas. Apie savo teisių pažeidimą jos sužinojo iš Kauno apskrities viršininko administracijos. Atsisakymą atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę buvusioje vietoje, valstybės institucija motyvavo tuo, jog ši žemė valstybės išperkama ir yra suteikta kitiems asmenims. Atsakymą grindė žemės sklypų suteikimo dokumentais, J. R. iki 1940 m. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo planu ir jame esančių žemės naudotojų sąrašu, nurodė konkretų kitiems asmenims paskirtą ieškovių tėvo žemės kiekį. Iš šių duomenų matyti, jog atsakovams L. D. ir A. P. asmeninio ūkio žemė yra suteikta ir parduota, kitiems atsakovams – suteikti žemės sklypai, tokiu būdu atkuriant nuosavybės teisę. J. V. yra paveldėjęs savo motinai pastaruoju būdu suteiktą žemės sklypą. Iš šio atsakovo žemės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų matyti, jog 1999 m. birželio 29 d. priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas nr. 08-01-3571 atkurti A. E. V. nuosavybės teises į turėtą žemę natūra. Nuosavybės teisė į 4,00 ha žemės atkurta 1999 m birželio 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu. 1995 m. birželio 1 d. grąžintina žemė buvo Kauno rajono teritorijoje, todėl žemės sklypo ribos suformuotos ir patvirtintos Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje pagal metodinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui. Grąžinamos natūra žemės valdos nr. 517 plane nurodytas jos plotas, ribos, kadastriniai numeriai, pastabos apie kelius, komunikacijas, gretimų sklypų savininkus, pažymėta apie sklypo ribų suformavimą pagal metodinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui. Žemės savininkas supažindintas su žemės sklypo ribų paženklinimu vietoje ( t. 1 b.l. 69, 90). Toks žemės sklypo planas atitinka LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997 m. rugsėjo 29 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 1057, 106 punkto reikalavimus žemėtvarkos skyriui pažymėti žemės sklypų ribas, remiantis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga kartografinėje medžiagoje. Analogiški atsakovams N. Š., A. M. ir J. I. B. sugrąžintos žemės planai. Atsakovams L. D. ir A. P. asmeninio ūkio žemė yra parduota. Tokius pačius kartografinius duomenis turi ir 2003 m. vasario 18 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 236 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai ( veiklai) tvarkos“ 9.1, 9.2, 12.1 punktų reikalavimus atitinkantys pastarųjų atsakovų žemės sklypų planai, esantys neatskiriama pirkimo – pardavimo sutarčių dalimi. Ieškovės pagrįstai teigia, jog pažymėti ginčo žemės kiekį ir ribas tokioje kartografinėje medžiagoje neįmanoma. Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas ( Žemės reformos įstatymo 4 str. ). Dokumentas, kuriuo nustatomos žemės sklypų ribos, yra detalusis planas ( LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 str.). 2004 m. gruodžio 23 d. Kauno m. savivaldybės sprendimu nr. T-705 buvo patvirtintas, tačiau ryšium su nagrinėjama byla neįregistruotas detalusis planas dėl atsakovo J. V. žemės sklypo padalijimo. Ieškovės gi, nebūdamos ginčo žemės savininkėmis ar naudotojomis, pagal LR teritorijų planavimo įstatymą negali būti detaliojo plano organizatorėmis ir, pasinaudojusios šiame įstatyme nustatytu teritorijų planavimo būdu, pateikti tėvo turėtos žemės ribas atsakovams suteiktuose sklypuose nurodančius planus. Jų ieškininio reikalavimo pagrindas – pretendentų atkurti nuosavybės teises į atitinkamą žemės kiekį teisių pažeidimas, pasireiškiantis šios žemės suteikimu kitiems asmenims, iki galo neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo. Aplinkybės, kuriomis ieškovės grindžia savo reikalavimą bei kolegijos išdėstytieji argumentai rodo, jog kitaip, kaip tik ieškovių tėvo žemės buvimo vieta bei konkrečiu atsakovams suteiktu jos kiekiu A. S. ir A. P. ieškininis reikalavimas negali būti išreikštas. Teismų praktikoje tokie reikalavimai priimami nagrinėti ( pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos kasacine tvarka 2005 m. spalio 10 d. išnagrinėta civilinė byla nr. 3K-3-465/2005 pagal ieškovų Z. I. J., O. J. , S. K. K. ir A. R. K. ieškinį atsakovams N. A. , V. J. B. ir kt., Kauno apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Prienų rajono savivaldybei dėl sprendimų, potvarkių ir sandorių pripažinimo negaliojančiais). Analogiška išanalizuotajai jų išraiška nėra procesinė kliūtis pripažinti ieškinį pagrįstu arba jį atmesti.
Nors aptartieji ieškininiai reikalavimai tapatūs visiems atsakovams, atskirojo skundo autorės teisingai nurodo, kad ieškinio trūkumus įpareigojanti pašalinti nutartis buvo priimta tik dėl ieškininio reikalavimo atsakovui J. V. Be išdėstytųjų pagrindų, nutartis palikti nenagrinėtais visus ieškininių reikalavimus yra neteisėta ir dėl tokios aplinkybės.
Išvardintų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, 2007 m. sausio 3 d. nutartimi pareigodamas ieškoves pašalinti ieškinio trūkumus ir, šių reikalavimų neįvykdžius, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai. 2007 m. sausio 1 d. nutartis panaikintina ( CPK 338straipsnis, 329 straipsnio pirmoji dalis). Patikslintas ieškinys atitinka CPK 111, 135 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacine tvarka peržiūrėtą klausimą nėra pagrindo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apygardos teismas pažymi, jog pastarąja fraze nepasisako dėl apeliacinio nagrinėjimo objektu nesančio teismo procesinio dokumento, priimtino pagal atsakovo J. V. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones bei įpareigoti ieškoves užtikrinti galimus nuostolius. Pastarasis klausimas perduotas apylinkės teismui iš naujo nagrinėti 2006 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Kolegija mano, jog 2007 m. sausio 3 d. bei 2007 m. sausio 31 d. nutarčių turinį apsprendė neteisingas 2006 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties interpretavimas. Šioje nutartyje nėra nuorodos apie aukščiau aptartąjį ieškinio trūkumą bei būtiną jo pašalinimą. Joje pažymima, kad nagrinėjami klausimai spręstini pagal CPK 146 bei 147 straipsnių nuostatas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 antruoju punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį.
Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.