Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-193/2010

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00392-2009-6

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2010 m. gruodžio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 17.35 val., prie pastato Smėlynės g. 74/78 Panevėžyje, slapta pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą – dviratį „Panter“ 753 litų vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti ginamojo skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl padaryto esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 369 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 str. 3 d. nurodyta, jog esminiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeista D. Ž. teisė į gynybą.

Pirmosios instancijos teismo 2010-05-13 nuosprendžio bei tos pačios dienos teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę dėl gynėjo nedalyvavimo nagrinėjant kaltinamojo D. Ž. baudžiamąją bylą. Tuo tarpu byloje esančioje dar iki minėto teismo posėdžio, t.y. 2010-04-22 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautoje pažymoje iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro nurodoma, kad D. Ž. minėtame centre gydosi nuo 2009-10-06, diagnozė: vidurinio sunkumo depresijos epizodas ir potrauminio streso sutrikimas (126 b.l.). Nors šioje pažymoje teigiama, kad dėl savo psichinės būsenos D. Ž. dalyvauti teismo posėdyje bei duoti parodymus gali, tačiau aukščiau minėtoje pažymoje pateikiama informacija sudaro pagrindą abejoti D. Ž. galimybe dėl jam diagnozuotų ligų pasinaudoti savo teise į gynybą. Ši aplinkybė apylinkės teismo nebuvo įvertinta bei D. Ž. nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad buvo pažeistas BPK 51 str. 1 d. 2 p., kuriame įtvirtintas būtinojo gynėjo dalyvavimo principas, numatantis privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant asmenų, dėl psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Neužtikrinus D. Ž. gynėjo dalyvavimo, buvo suvaržyta viena pagrindinių BPK numatytų procesinių kaltinamojo teisių – teisė į gynybą, t.y. buvo padarytas esminis LR baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendis naikintinas ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui įrodymų tyrimo metu ištaisius pirmosios instancijos padarytą klaidą – ištyrus įrodymus teismo posėdyje kartu su D. Ž. dalyvaujant ir gynėjai, BPK 329 str. 4 p. numatytu pagrindu priimtinas naujas nuosprendis.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą jų leistinumo ir patikimumo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. Ž. 2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 17.35 val., prie pastato Smėlynės g. 74/78 Panevėžyje, slapta pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą – dviratį „Panter“ 753 litų vertės.

Nuteistasis D. Ž. apeliacinės instancijos teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną Smėlynės g. prie parduotuvės jis pamatė stovintį vieną dviratį, pagalvojo, kad tai draugo dviratis, norėjo pajuokauti, iškrėsti šposą, todėl paėmęs dviratį juo nuvažiavo Marijonų gatve. Po to jis susiskambino su tuo draugu ir sužinojo, kad tai ne draugo dviratis, suprato, jog sumaišė, suprato, kad pavogė dviratį. Sužinojęs, kad tai ne draugo dviratis, jį paliko Marijonų g. prie kažkokio namo laiptinės, kur stovėjo policijos automobilis. Nematė, ar aplink buvo žmonių. Draugo, kurio manė paėmęs dviratį, pavardės jis nežino, tai jo kiemo draugas vardu Vaidas. Žino, jog negali ir draugo dviračio imti, draugas neleido jam dviračio imti. Paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 44), kuriuose D. Ž. parodė, kad dviratį sugalvojo pavogti todėl, kad norėjo tiesiog pasivažinėti dviračiu, seniai jau buvo nevažiavęs, nepastebėjo, kas buvo palikęs dviratį, tiesiog sėdo ant jo ir nuvažiavo, suprato, kad pavogė dviratį, žmonių aplinkui nebuvo, manė, kad jo niekas nemato. D. Ž. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi, dėl parodymų apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad manė, jog dviratis draugo, nieko paaiškinti negalėjo, sutiko, kad ir draugo dviratį imti be leidimo negalima.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo kaltę taip pat patvirtina kiti teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis V. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2009-08-15 pavakaryje jis dviračiu „Panteris“ atvažiavo į parduotuvę „Supernneto“. Į dviračių terminalą pastatė dviratį, jį paliko nerakintą ir nuėjo į parduotuvę, kur buvo apie 20 minučių. Išėjęs iš parduotuvės, jis nerado dviračio. Pagyvenęs vyras pasakė, kad vyras nuvažiavo dviračiu, sūnus nusivijo, tas vyras ir paskambino į policiją. Policijoje atpažino dviratį, jam buvo daryti pakitimai – visi dviračio atpažinimo ženklai buvo nuplėšti, be lipdukų, lipdukai buvo firminiai, gamintojo, lipdukai buvo ant dviračio rėmo, šakų, visur.

Iš 2009-08-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. S. pateikė pagrobto dviračio pasą (b.l. 13).

Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo V. S. pateiktame dviračio pase nurodyta pastarojo markė, įsigijimo data, kaina, rėmo numeris (b.l. 14-15).

Iš 2009-08-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad parduotuvės „Super netto“, esančios Smėlynės 74/78, apsaugos darbuotojas pateikė apsaugos kamerų užfiksuotus vaizdus 2009-08-15 17 val. (b.l. 29-30).

Iš 2009-08-24 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kaip 2009-08-15 17:31:51 val. vyriškis, vilkintis tamsų sportinį kostiumą, plika galva, sėda ant dviračio ir nuvažiuoja (b.l. 31). Apeliacinės instancijos teisme peržiūrint vaizdo įrašą, jame matyti prie parduotuvės dviračiu privažiuojantis vyriškis, kuris dviratį pastato į tam skirtą stovą ir nueina. Nukentėjusysis V. S. patvirtino, kad įraše užfiksuotas jis, prie parduotuvės pastatantis dviratį. Po to įraše matyti, kad pro dviratį praeina vyriškis, kuris sugrįžta prie dviračio, sėda ant jo ir nuvažiuoja. Kaltinamasis D. Ž. patvirtino, kad šioje įrašo dalyje matyti, kad būtent jis sėda ant dviračio ir nuvažiuoja.

Iš 2009-08-26 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas A. M. atpažino D. Ž. kaip asmenį, pagrobusį dviratį (b.l. 24-27).

Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, jog nuteistasis D. Ž. pagrobė svetimą jam nepriklausantį daiktą – dviratį. D. Ž. apeliacinės instancijos teisme duodamas parodymus pateikė versiją apie dviračio paėmimą manant, kad jis yra draugo ir norint taip pajuokauti, tačiau paskui parodymų davimo eigoje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie staiga atsiradusį norą pasivažinėti, pamačius prie parduotuvės stovintį svetimą dviratį. Visi D. Ž. inkriminuoti bei jo paties apeliacinės instancijos teismuose visiškai pripažinti veiksmai, pasireiškę neteisėtai, neatlygintinai, paimant svetimą dviratį ir tam tikrą laiką disponuojant juo savo nuožiūra, neginčytinai apibrėžia objektyviąją vagystės pusę. Taip elgdamasis D. Ž. suprato besielgiantis nusikalstamai, t.y. be savininko leidimo ir žinios imantis jam nepriklausantį svetimą daiktą, ir norėjo taip veikti. Tokie D. Ž. veiksmai vertintini kaip neteisėtas svetimo turto pagrobimas, jo veika pagal BK 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Nuteistojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. Ž. praeityje ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas jam neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas) nuteistojo asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, registruotas darbo biržoje, vedęs) ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus realizuota paskyrus D. Ž. realią laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių D. Ž. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, D. Ž. nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės trukmė.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dviratis perduotas nukentėjusiajam V. S. (b.l. 17-18), dviračio pasas (b.l. 14) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajam V. S., o vaizdo įrašas paliktinas baudžiamojoje byloje (b.l. 30).

Proceso išlaidos priteistinos iš kaltininko D. Ž..

Teisėjų kolegija BPK 329 str. 4 p. pagrindu panaikindama pirmosios instancijos nuosprendį ir priimdama naują nuosprendį, atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo bei dėl jam garantuotos teisės į gynybą pažeidimo. Priėmus naują nuosprendį yra išspręsti ir kiti apeliaciniame skunde nurodyti klausimai (dėl bausmės rūšies ir dydžio). Todėl dar kartą aptarti nuteistojo skundo argumentus nėra prasmės ir būtinumo. Apelianto skunde pateikiami teiginiai apie nesavalaikį kaltinamojo akto jam įteikimą bei laiko susipažinti su juo neturėjimą vertintini kritiškai, kaip deklaratyvūs, nes juos paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys. Taip pat vertintinas ir D. Ž. teiginys apie, jo manymu, nepagrįstą medicininės ekspertizės jam neatlikimą, nes byloje esantys duomenys nekelia teismui abejonių dėl apelianto fizinės sveikatos būklės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu,

NUSPRENDŽIA:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-13 nuosprendį, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir priimti naują nuosprendį:

D. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dviratį, perduotą nukentėjusiajam V. S., ir dviračio pasą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam V. S., vaizdo įrašą palikti baudžiamojoje byloje.

Priteisti iš D. Ž. 36,40 Lt proceso išlaidų valstybei.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.