Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-272/2014 pagal Z. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija prašė civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) su pareiškėjos reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-03-26 įsakymo Nr. D1-120 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 5.15 punkte įtvirtintą sodybos sąvoką, sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais). Pažymėjo, kad pareiškėjos Žemės sklypas yra TINP teritorijoje ir jam yra taikomos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nurodė, jog pareiškėja savo pareiškimą grindžia VĮ Registrų centro išrašu apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, žemės sklypo planais bei žemėlapiais, specialisto dr. J. V. atliktu moksliniu tyrimu bei paaiškinimais, kurie, pareiškėjos nuomone, įrodo, kad jos Žemės sklypo ribose, šiaurės vakariėje jo dalyje ties 26-28 geodezinių matavimų taškų sklypo ribos atkarpa yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu, todėl pareiškėja teigia, kad šioje žemės sklypo dalyje 1934-1935 metų laikotarpiu buvo statiniai. Tačiau NŽT prie ŽŪM nuomone, remiantis anksčiau išdėstytu galima teigti, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos Žemės sklype buvo sodyba, neatitinka anksčiau išdėstytos ir teisės aktuose įtvirtintos sodybos sąvokos, kadangi sodybos buvimo faktas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu žemės sklype buvo ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Šiuo atveju, kaip teigia ir pareiškėja, tai gali būti ir ūkio pastatai ar kiemo statiniai, tačiau archyviniais dokumentais ar moksliniais tyrimais neįrodyta, kad minėtoje vietoje buvo gyvenamasis namas. Pažymėjo, kad specialistas dr. J. V. savo paaiškinimuose neužsimena apie buvusį gyvenamąjį namą, todėl teiginiai, kad žemės sklype buvo sodyba, yra nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad specialistas savo paaiškinimuose daug kur teigia, kad „galima daryti prielaidą“, tačiau konkrečiai nenurodo ir savo teiginių nepagrindžia, todėl jo paaiškinimai negali būti laikomi pilnaverčiu ir nenuginčijamu įrodymu, o kitų pagrįstų ne prielaidomis įrodymų pareiškėja nepateikė. Prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytoju apklaustas J. V. 2013-10-15 teismo posėdyje nurodė, jog jam nekyla abejonių, kad sklypo vakarinėje dalyje, kur statinio ženklas patenka į sklypo vidurį, galėjo būti statinys. Paaiškino, kad pagal sodybos sampratą, sodyba - tai yra gyvenamasis namas su ūkinių pastatų kompleksu. Pateiktoje ataskaitoje yra įvardinti ženklai, kurie parodo statinių kompleksus. Į sklypo vidurį sklypo vakarinėje dalyje patenkantis keturkampis atitinka statinių žymėjimą, todėl galima teigti, kad ten galėjo būti statinių kompleksas, tikimybė - 98 procentai. Sklypo pietrytinėje dalyje taip pat tikėtina, kad galėjo būti sodyba, tikimybė – 50 procentų.

Liudytoja M. P. 2013-10-15 teismo posėdyje parodė, kad jos žemės sklypas ribojosi su pareiškėjos žemės sklypu. Toje vietoje, kur ribojasi jos žemės sklypas su pareiškėjos žemės sklypu, yra akmenų, auga obelys. Parodė, jog jos (M. P.) motina jai pasakojo, kad toje vietoje gyveno L.. Pareiškėjos žemės sklype matosi, kad ten buvo namas, nes ten yra sodas, kas, liudytojos nuomone, patvirtina, kad šalia buvo gyvenamasis namas. Nurodė, kad nuo 1968 m. ji lankosi tame kaime, namo pareiškėjos sklype ji nėra mačiusi, matė griuvėsius.

Pareiškėja savo pareiškimui pagrįsti teismui pateikė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros specialisto dr. J. V. atliktą tyrimą ir paaiškinimus (b.l. 17-24), kuriuose nurodyta, jog tyrimui pateiktame žemėlapyje (1934-1935 m. topografinio žemėlapio PAS30 SLUP40 WILNO M 1:100 000 fragmentas) (2 tyrimo objektas) matyti, kad Z. M. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, šiaurės vakarinėje jo dalyje ties 26 – 28 geodezinių matavimo taškų apribota sklypo ribos atkarpa yra objektas, kuris žemėlapyje įvardintas statinio ar jų komplekso topografiniu ženklu. Tai liudija šioje dalyje 1934-1935 metų laikotarpyje buvusius statinius. Nagrinėjamo sklypo (1 tyrimo objektas) ribos atkarpa ties 10 - 11 geodeziniais matavimo taškais kerta statinį ar jų kompleksą žymintį topografinį ženklą. Didžioji dalis šio ženklo patenka į analizuojamą sklypą, todėl galima daryti prielaidą, jog šioje vietoje analizuojamo sklypo ribose taip pat galėjo būti statinių. Taigi teismas nurodė, kad iš specialisto J. V. pateikto tyrimo paaiškinimų bei jo parodymų, duotų 2013-10-15 teismo posėdžio metu, matyti, kad Žemės sklype dvejose vietose galėjo būti statinių kompleksai – sklypo šiaurės vakarinėje dalyje bei pietrytinėje sklypo dalyje. Aplinkybės, kad Žemės sklype buvo gyvenamasis namas, J. V. patvirtinti negalėjo. 2013-10-15 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. P. parodė (b.l. 90), kad ji tame kaime lankosi nuo 1968 m., toje vietoje, kur ribojasi jos (liudytojos) žemės sklypas su pareiškėjos žemės sklypu, yra akmenų, auga obelys, namo pareiškėjos Žemės sklype ji nėra mačiusi, matė griuvėsius; taip pat parodė, jog jos (M. P.) motina jai pasakojo, kad toje vietoje gyveno L.. Taigi, liudytoja M. P., kuri, kaip ji parodė, lankosi Žydiškių ir Padumblės kaimuose nuo 1968 m., nepatvirtino, kad pareiškėjos Žemės sklype būtų mačiusi gyvenamąjį namą, nors pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad jos sklype buvusi sodyba buvo nugriauta apie 1970 metus. Pareiškėja savo pareiškimui pagrįsti taip pat pateikė teismui jos iš Vilniaus apskrities archyvo gautas Kariotiškių apylinkės 1976-1982 m. ūkinėse knygose esančio P. (P.) L. ūkio žinių lapų (asmeninė sąskaita Nr. 251 knygoje Nr. 14) kopijas ir jų vertimą (b.l. 70 – 75). Pareiškėja paaiškino ir liudytoja M. P. parodė, kad toje vietoje, kur šiuo metu yra pareiškėjos Žemės sklypas anksčiau gyveno L., kurie turėjo sodybą; liudytoja parodė, kad tai jai yra žinoma iš jos motinos pasakojimų, o pareiškėja paaiškino, kad šią aplinkybę ji sužinojo iš kaimynės F. L. (buvusi - L.). Iš P. (P.) L. ūkio žinių lapų kopijų ir jų vertimo matyti, kad šiame ūkyje Padumblės k. buvo sodas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, 1946 m. statybos, yra atžyma, jog jie nugriauti; papildomose žiniose yra atžyma – nugriauti pastatai – 1980-08-1. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas konstatavo, kad dr. J. V. tyrime, atliktame ištyrus 1934-1935 m. topografinį žemėlapį, minimi pareiškėjos Žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje 1934-1935 metų laikotarpiu buvę statiniai – tai nėra P. (P.) L. ūkyje buvęs gyvenamasis namas su ūkinius pastatu, nes jie buvo pastatyti tik 1946 metais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Trakų istorinio nacionalinio parke, todėl šiam žemės sklypui taikomas Saugomų teritorijų įstatymas.

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos Z. M. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 9,3041 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) buvo sodyba kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka, nes tai atitinka bylos faktinėms aplinkybėms. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 9,3041 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini) 1934-1935 metais buvo sodyba, kuri buvo nugriauta apie 1970 metus. Sodybos buvimo faktas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu žemės sklype buvo ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Šiuo atveju nei archyviniais dokumentais nei moksliniais tyrimais neįrodyta, kad minėtoje vietoje buvo gyvenamasis namas. Negali būti paimti už pagrindą specialisto dr. J. V. paaiškinimai, nes jis taip pat nepatvirtino apie buvusį gyvenamąjį namą, todėl teiginiai, kad žemės sklype buvo sodyba, yra nepagrįsti, tuo daugiau, kad specialistas savo paaiškinimus grindžia prielaidomis. Pareiškėjos nurodytų liudytojų parodymai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, tuo daugiau, kad jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams – iš Vilniaus apskrities archyvo gautam išrašui apie 1976-1982 m. ūkinėse knygose esančiam P. (P.) L. ūkio žinių lape (asmeninė sąskaita Nr. 251 knygoje Nr. 14) nurodytai informacijai (b.l.l. 70 -75).

Apeliantės nurodyti rašytiniai įrodymai, kad apeliantei priklausančiame sklype yra akmenų liekanos, auga dvi senos trešnės, kaip tipiniai sodybų medžiai, taip pat nepatvirtino gyvenamojo namo buvimą 1934-1935 metais. Nustatyti, kad 1934-1935 m. žemėlapiuose esantys statiniai ir 1976-1982 m. ūkinėse knygose esančiam P. (P.) L. ūkio žinių lape nurodytas 1946 m. statytas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas yra tie patys statiniai, teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje sutartiniais ženklais yra pažymėtas sodas (medžiai), kuris jame nesibaigia, o tęsiasi ir už kelio, t.y. į gretimą žemės sklypą, kuris pareiškėjai nepriklauso, duoda pagrindą manyti, kad sodyba su gyvenamuoju namu buvo ne pareiškėjai šiuo metu priklausančiame Žemės sklype. Tai, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, matyti sugretinus kadastrinių matavimų bylos kopijoje esantį planą (b.l. 11) su pareiškėjos Žemės sklypo planu, parengtu 2007-07-04 UAB „Kiprėgelis“ (b.l. 16).

Byloje taip pat nepaneigta Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nurodyta aplinkybė, kad atlikusi paiešką VĮ Registrų centro duomenų bazėje pagal žemės sklypo kadastrinį numerį, direkcija nustatė, jog sodyba dabar yra gretimame, o ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, tiek gretimo žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), ribos yra tikslios ir neginčytinos, nes abu žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Todėl daugiau tikėtina, kad dėl objektyvių veiksnių (praėjusio laiko, duomenų, informacijos pobūdžio, patikimumo, jų tikslumo, išsamumo ir pan.) įtakos galima situacija, jog pareiškėja siekia įrodyti sodybos buvimo faktą ir ją atkurti, nors ši sodyba egzistavo ir šiuo metu yra pareiškėjai nepriklausančiame žemės sklype.

Kaip teisingai nurodo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą, kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad taikant Saugomų teritorijų įstatymą, sodybos atstatymas galimas tik toje sodyboje, kur buvo gyvenamasis namas, ir pagrindiniai pastatai, vien tik ūkio pastatų arba liekanų buvimo faktas neduoda pagrindo išvadai apie sodybos buvimą, priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietos vienos sodybos būtų atkuriamos kelios (LAT 2008-05-13 nutartis bylos Nr. 259/2008, 2013-04-24 nutartis bylos Nr. 270/2013 ir kt.).

Dėl išdėstyto, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.) tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 str.). Apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.