- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- I-2503-821/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Ž. G.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 12.13.1.1Pajamų pripažinimas
- 5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui Ž. G., atsakovės atstovui M. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) 2017-01-16 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) sprendimą Nr.S-15(7-263/2017); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Centrinis mokesčių administratorius) 2016-10-18 sprendimą Nr.68-306 3) 2016-07-14 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) sprendimą Nr.(44.1)FR0682-443.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-18) nurodė, kad atlikusi pakartotinį mokestinį patikrinimą, Šiaulių AVMI 2016-07-14 sprendimu Nr. (44.1) FR0682-443 patvirtino 2016-05-13 patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti į biudžetą 15 897,24 Eur (54 890 Lt) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 13 239,01 Eur GPM delspinigių, 1 589 Eur GPM baudą; 675,10 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ), 456,10 Eur PSDĮ delspinigių, 67 Eur PSDĮ baudą. Centrinis mokesčių administratorius 2016-10-18 sprendime Nr. 68-306 pritarė vietos mokesčių administratoriaus išvadoms ir patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą. Komisija 2017-01-16 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. patvirtino Centrinio mokesčių administratoriaus 2016-10-18 sprendimą ir atleido pareiškėją nuo 6 619,51 Eur GPM delspinigių ir 228,05 Eur PSD įmokų.
Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvados, jog iš G. (G.) P. gauta 75 000 JAV dolerių paskola ir iš mamos A. G. gauta 45 000 Lt dovana realiai nebuvo gautos, nepagrįstos.
Nurodo, kad Komisija skundžiamame 2017-01-16 sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo papildomai pateikti įrodymai nepagrindžia suteiktos paskolos realumo. Pažymi, jog tokios išvados prieštarauja pirmą kartą bylą išnagrinėjusios Komisijos 2016-07-14 sprendime pateiktoms išvadoms. Komisijos 2017-01-16 sprendime pateiktos išvados yra formalios, padarytos supaprastintai vertinant Komisijos 2016-07-14 sprendime suformuluotas išvadas, neatskleidžiant jų esmės bei turinio. Šioje byloje susidaro tokia situacija, kai vienos sudėties Komisija nagrinėdama tą pačią bylą pateikia esmingai priešingas išvadas, nei sprendžia kitos sudėties Komisija.
Paaiškina, kad pirmą kartą spręsdama mokestinį ginčą Komisija konstatavo, jog byloje nėra pakankamai neginčytinų įrodymų, kad pareiškėjas dovanojimo ir paskolos sandoriais negavo atitinkamų piniginių lėšų. Pareiškėjas mano, kad ši nuostata nereiškia, kad mokesčių administratoriui pakanka pateikti pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų ir juose užfiksuotų aplinkybių vertinimą (G. P. paaiškinimo, išversto į lietuvių kalbą, G. P. banko sąskaitos išrašo, H. L. patvirtinimo, kad pareiškėjas jo šeimos saugykloje laikė iš G. P. pasiskolintas pinigines lėšas). Bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti mokesčių administratoriui buvo susijęs su suteikta galimybe mokesčių administratoriui surinkti papildomus įrodymus dėl paskolos, o ne tik perrašinėti savo anksčiau priimtą sprendimą, papildant jį jau anksčiau buvusios medžiagos vertinimu, tačiau nerenkant papildomų įrodymų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė įrodymus bei kitus duomenis, suteikiančius mokesčių administratoriui realias galimybes surinkti jį dominančius duomenis ir informaciją. Į tai Komisija priimdama 2017-01-16 sprendimą neatkreipė dėmesio, nevertino, kad mokesčių administratorius netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą.
Nurodo, kad aiškus, su konkrečia informacija ir duomenimis, G. P. (Urugvajaus piliečio) į lietuvių kalbą išverstas paaiškinimas dėl suteiktos paskolos, su kitais surinktais įrodymais, pagrindžia įrodinėtą aplinkybę, jog ši paskola realiai buvo suteikta. Mokesčių administratoriui buvo pateikta išsami informacija apie asmenį, suteikusį paskolą, todėl mokesčių administratorius turėjo realias galimybes patikrinti jam pateiktą visą įmanomą informaciją apie paskolos davėją. Tačiau nieko netikrinęs bei nesiaiškinęs, nesutiko su pareiškėjo pateiktais įrodymais. Pareiškėjui nesuprantama, dėl kokių priežasčių mokesčių administratorius nesusisiekė su paskolos davėju, nepaskambino, nepaprašė raštu atsakyti į mokesčių administratorių dominančius klausimus, pateikti mokesčių konkrečius dokumentus ir panašiai. Komisija 2017-01-16 sprendime viso to taip pat nepagrįstai neaptarė bei neįvertino, nutylėjo, nors skunde tokios aplinkybės buvo akcentuotos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius nesurinko jokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos 2015-10-26 sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjui nebuvo padovanoti 45 000 Lt. Mokesčių administratorius nepagrindė, kad 33 800 Lt sumos negalėjo sukaupti J. V.. Ši mokesčių administratoriaus išvada nėra įrodyta ir nepagrįsta patikimais įrodymais. Tai nėra ta suma, kurios J. V. negalėjo sukaupti ir padovanoti. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnį valstybė nereikalavo tokios sumos išviešinti, todėl būtų nepagrįsta tvirtinti, kad J. V. tokios pinigų sumos neturėjo, nors visą gyvenimą dirbo, laikė dalį santaupų ir banke. Komisija 2017-01-16 sprendime dėl šių argumentų bei šio teisės akto taikymo nieko nepasisakė, taigi skundo tinkamai neišnagrinėjo.
Nepagrįstai mokesčių administratorius nurodė, kad mama negalėjo padovanoti 9 800 Lt. Iš mokesčių administratoriaus surinktų duomenų matyti, kad mama disponavo daug didesnėmis sumomis (kad ir skolintomis), o dovanoti teisės aktai nedraudžia ir pasiskolintų pinigų. Taigi mokesčių administratoriaus išvados prieštarauja surinktiems duomenims.
Atsiliepimas
VMI atsiliepimu (b. l. 65-69) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad Šiaulių AVMI atliko pakartotinį pareiškėjo GPM ir PSDĮ apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, pagal centrinio mokesčių administratoriaus 2015-12-16 sprendimą Nr. 68-219, ir surašė 2016-05-13 patikrinimo aktą Nr. (42.2) FR0680-356 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiavo 15 897,24 EUR GPM ir 675,10 EUR PSDĮ. Pareiškėjas nesutikdamas su Patikrinimo aktu apskaičiuotomis sumomis pateikė rašytines pastabas, kurias išanalizavusi Šiaulių AVMI 2016-07-14 sprendimu Nr. (44.1) FR0682-443 patvirtino Patikrinimo aktu apskaičiuotas GPM ir PSDĮ sumas, apskaičiavo 13 239,01 EUR GPM delspinigių ir 456,10 EUR PSDĮ delspinigių bei skyrė 1 589 EUR GPM baudą ir 67 EUR PSDĮ baudą. Pareiškėjas nesutikdamas su Šiaulių AVMI priimtu sprendimu ir jo motyvais pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui, kuris 2016-10-18 sprendimu Nr. 68-306 nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2016-07-14 sprendimą Nr. (44.1) FR0682- 443.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia mokesčių administratoriaus pozicija, skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2017-01-16 sprendimu Nr. S-15 (7-263/2016) nusprendė patvirtinti Centrinio mokesčių administratoriaus 2016-10-18 sprendimą Nr. 68-306 ir atleisti pareiškėją nuo 6 619,51 EUR GPM ir 228,05 EUR PSDĮ delspinigių mokėjimo.
Pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius atliko pakartotinę pareiškėjo gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę. Analizės metu nustatyta, jog pareiškėjo išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu viršijo oficialiai gautas pajamas. Pareiškėjas neginčijo mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių dėl jo pajamų ir išlaidų vertinimo, tačiau nesutiko dėl iki tikrinamojo laikotarpio gautų 45 000 Lt piniginių dovanų iš A. G. (2003 metais) ir 75 000 JAV dolerių paskolos iš G. P. (2004 metais) nepripažinimo.
Centrinis mokesčių administratorius nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė mamos A. G. dovanojimo raštelį, kuriame nurodyta, jog A. G. 2003 m. padovanojo savo sūnui Ž. G. 45 000 Lt iš savo ir savo tėvų šeimos biudžeto. Šiaulių AVMI mokestinio patikrinimo metu konstatavo, jog piniginės lėšos, kaip dovana, pareiškėjui realiai nebuvo suteikta.
Mokestinio patikrinimo metu buvo atliktas A. G. operatyvus patikrinimas, kurio metu išanalizuota informacija apie A. G. 1994 - 2003 metų laikotarpiu gautas pajamas, patirtas vartojimo išlaidas, surinkta ir išanalizuota informacija gauta iš bankų apie A. G. finansines operacijas bei paimtas A. G. paaiškinimas, siekiant nustatyti A. G. dovanotų 45 000 Lt piniginių lėšų šaltinius. Atsižvelgiant į A. G. ir N. E. V. paaiškinimus, nustatyta, kad J. V. (pareiškėjo senelio) dalis buvo 33 800 Lt, A. G. 9 800 Lt, V. G. (pareiškėjo tėvo) 900 Lt, Nijolės E. V. (pareiškėjo senelės) 500 Lt.
Operatyvaus patikrinimo metu gavus informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus apie A. G. draudžiamąsias pajamas 1994 - 2003 metais ir atlikus A. G. gautų pajamų ir išlaidų analizę, nustatyta, jog A. G. atskaičius mokesčius gavo 93 863,88 Lt pajamų bei patyrė 104 848,80 vartojimo išlaidų, todėl pareiškėjo mama A. G. neturėjo finansinių galimybių prisidėti prie 45 000 Lt dovanotų piniginių lėšų.
Dėl J. V. 33 800 Lt piniginių lėšų, kurios buvo perduotos A. G., nustatyta, kad 2006-05-05 Šiaulių bankas iš J. V. indėlio sąskaitos pervedė 5 179,5 Lt į A. G. Šiaulių banko sąskaitą, kurioje buvo padengtas išnaudotas kredito limitas, 2006-04-25 iš J. V. AB „Swedbank“ sąskaitos buvo pervesta 4 095,23 Lt pervesta į A. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitą, t. y. visos operacijos buvo atliktos po 2003 metų. Įvertinus J. V. 1995-2003 m. gautas pajamas ir turėtas išlaidas nustatyta, kad J. V. neturėjo finansinių galimybių prisidėti 33 800 Lt suma prie pareiškėjo mamos A. G. dovanotų piniginių lėšų.
Pareiškėjas Ž. G. gautos dovanos 2003 m. nedeklaravo, jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog A. G. ir J. V. turėjo finansinių galimybių suteikti tokios vertės piniginę dovaną, ar dovana realiai buvo suteikta be pateiktų rašytinių paaiškinimų, mokesčių administratoriui nepateikė nei pirminio, nei pakartotinio patikrinimo metu.
Centrinis mokesčių administratorius nurodė, kad pareiškėjas 2014-04-18 pateikė 2004 m. sausio mėn. 12 d. paskolos raštą dėl 75 000 USD iš Urugvajaus piliečio G. P.. Pagal paskolos sutartį, skola turi būti grąžinta iki 2015-12-31 (paskola negrąžinta, termino atidėjimas nepasirašytas). Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolą suteikia G. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Uruguay. Sutartyje nenurodytas G. P. identifikacinis kodas. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė G. P. (Urugvajaus piliečio) išverstą į lietuvių kalbą paaiškinimą, dėl suteiktos paskolos. Paaiškinime teigiama, kad G. P. 2004 m. Danijoje suteikė 75 000 JAV dolerių paskolą pareiškėjui, pinigai buvo perduoti grynais Roskildės mieste, G. gyvenamojoje vietoje. Su pareiškėju yra draugai nuo 2003 m., susipažino per bendrą draugą H. L.. G. P. teigimu, dėl papildomos informacijos su juo visada galima susisiekti paaiškinime nurodytais kontaktais.
Pareiškėjas siekdamas pagrįsti sudarytos paskolos sutarties ir piniginių lėšų perdavimo faktą, mokesčių administratoriui yra pateikęs G. I. P. ofšorinės banko sąskaitos, esančios Alliance Bank, Main Branche, 50 Zhibek Zholy str., 050044 Almaty City, Kazachstan, išrašą. Centrinis mokesčių administratorius vertindamas pareiškėjo pateiktą dokumentą, teigia, jog pateiktas dokumentas gali patvirtinti tik tai, kad Urugvajaus pilietis G. I. P. laikotarpiu nuo 2004-01-31 iki 2004-12-31 turėjo piniginių lėšų Kazachstano banke, tačiau tai neįrodo, kad G.I. P. 2004-01-12 pareiškėjui suteikė paskolą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė H. L. paaiškinimą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004 m. sausio iki 2007 m. gruodžio laikė pinigus jo šeimos saugykloje Arbejdernes Landsbank. Per 2007 metus pareiškėjas tuos pinigus palaipsniui pasiėmė. H. L. paaiškinime nėra nurodyta nei suma, kokia buvo laikoma, nei kokiu būdu minėtos lėšos ten buvo padėtos. Atsakovė pažymi, kad 2016-03-04 vyko derybos tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo dėl mokesčio dydžio ir su juo susijusių sumų, derybų metų susitarimas nebuvo pasirašytas, tačiau mokesčių mokėtojas nurodė, kad dar pateiks įrodymų, kad iš G. P. gauta paskola buvo laikoma H. L. banko seife, tačiau iki mokestinio patikrinimo pabaigos, Šiaulių AVMI sprendimo surašymo dienos bei teikiant skundą Centriniam mokesčių administratoriui ir Komisijai jokie papildomi įrodymai pateikti nebuvo.
Pažymi, kad nei pirminio, nei pakartotinių patikrinimų metu mokesčių mokėtojas nepateikė paskolos originalo, ant pateiktos paskolos kopijos yra tik paskolą gavusio asmens, t. y. pareiškėjo, parašas, paskola nurodyta doleriais, suteikta Danijoje Urugvajaus piliečio, pareiškėjo teigimu, panaudota Lietuvoje, tačiau valiutos konvertavimą patvirtinančių dokumentų nėra, pinigų pargabenimo į Lietuvą faktas nėra patvirtintas. G. I. P. banko sąskaitos išrašas ir H. L. paaiškinimas nepatvirtina paskolos suteikimo fakto, paskolos grąžinimo terminas pasibaigęs, tačiau paskola negrąžinta, paskolos termino atidėjimas nepasirašytas. Centrinio mokesčių administratoriaus vertinimu, tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, atliko jų analizę, ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas iš G. P. gavo 75 000 JAV dolerių paskolos.
Centrinis mokesčių administratorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodė, kad 2007 - 2011 metų laikotarpiu panaudojo 2003 metais gautą 45 000 Lt dovaną iš A. G. ir 2004 metais gautą 75 000 JAV dolerių paskolą iš G. P., tačiau nesupranta kodėl 2015-05-30 paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog gavo paskolas ir pinigines lėšas tik iš H. L.. Pareiškėjas aplinkybes dėl dovanojimo būdu iš mamos gautų pajamų, pateikė po Šiaulių AVMI 2014-05-26 patikrinimo akto Nr. FR0680-405.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad mokestinio ginčo metu buvo tinkamai įvertintos visos su byla susijusios aplinkybės ir pritaikytos teisės normos, todėl skundžiamų sprendimų naikinti nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad baigęs mokyklą išvyko studijuoti ir gyventi į Daniją. Į Lietuvą grįžo 2007 metais. Mokyklos baigimo proga mama jam padovanojo 45 000 Lt, pinigai jam buvo perduoti. Mamai pinigus davė senelis. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus senelis neprivalėjo deklaruoti santaupų. Išvykdamas į užsienį studijuoti dovanotus pinigus paliko Šiauliuose, juos saugo senelis. Tuo metu jam pinigų nereikėjo, o poreikis atsirado 2007 metais, kai pradėjo plėtoti verslą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad su H. L. susipažino internetu 2002 metais, kai kūrė sistemą festivaliui. H. L. buvo projekto koordinatorius. Nuvykęs į Daniją kreipėsi į H. L. dėl darbo, vėliau kartu pradėjo kurti logistikos sistemą siuntų grąžinimui. Projekto vystymui reikėjo trijų asmenų, investuojančių lygiomis dalimis, t. y. po 75 000 JAV dolerių. Tai buvo bendras projektas. Pinigus jam paskolino G. P., perduodamais grynaisiais. Pasiskolintus pinigus investicijoms saugojo H. L. seife banke. Pradėtą projektą teko sustabdyti. Grįžęs į Lietuvą pradėjo prekiauti rankinėmis. Verslo vystymui reikėjo pinigų apyvartinėms lėšoms. Pinigus iš saugyklos banke paimdavo H. L. ir jam perduodavo. Pinigus paėmė per 9-10 kartų ir per tiek pat kartų atsivežė į Lietuvą, o kelis kartus su juo vyko ir H. L.. Pinigus 2007 m. panaudojo apyvartinėms lėšoms. Pinigus į Lietuvą vežėsi JAV doleriais, vėliau juos Medicinos Banke keitė į litus ir eurus, valiutos keitimo kvitų nėra išsaugojęs. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad paskolos sutartis pasirašyta tik pareiškėjo, nes tai tokia sutarties rūšis iš kurios įsipareigojimai kyla tik paskolą gavusiam asmeniui, o kreditorius jokių prievolių neturi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo tai, kad byloje nėra tokių įrodymų, kurie nekeltų abejonių dėl dovanojimo ir paskolos sandorių realumo. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad nei pareiškėjo mama, nei senelis neturėjo finansinių galimybių padovanoti tokios pinigų sumos. Pareiškėjo pateiktas G. P. banko sąskaitos išrašas be banko antspaudo ir parašo, nesimato pinigų judėjimo, pinigų keitimo kvitai nepateikti. Pažymėjo, kad dėl užtrukusio mokestinio patikrinimo pareiškėjas buvo atleistas nuo dalies delspinigių.
Liudytoju apklaustas H. L. paaiškino, kad su pareiškėju susipažino 2002 m. internetu. Pareiškėjas buvo savanoris ir padėjo organizuoti Kopenhagoje vyksiantį festivalį, t. y. padėjo programuoti bilietų platinimo platformą. Vėliau kreipėsi į jį su paklausimu dėl darbo. Prašymas buvo pateiktas internetu. Paaiškina, kad turėjo įsteigęs keletą padalinių, kurie prekiavo rankinėmis, kuprinėmis. Danijoje trūko darbuotojų, o pareiškėjas paliko gerą įspūdį, todėl jam buvo pasiūlytas darbas. Iš pradžių Ž. G. vykdė paprastas užduotis, o vėliau programavo. Pareiškėjas užsiminė (2003 m. ar vėliau tiksliai neatsimena), kad nori kurti savo verslą. Tuo buvo suinteresuotas ir H. L., nes ieškojo galimybių plėtrai. Pareiškėjas pirko iš jo rankines. Kartu su pareiškėju ir dar vienu partneriu pradėjo vystyti siuntų (prekių) grąžinimo platformos kūrimo projektą. Pareiškėjas buvo labai svarbus šiam projektui. Kiekvienas projekto dalyvis turėjo prisidėti po 75 000 JAV dolerių. Pareiškėjui 75 000 JAV dolerių paskolą suteikė G. P.. Pažymėjo, kad pats tame sandoryje dalyvavo, padėjo jį suorganizuoti. Pinigus Ž. G. G. P. perdavė grynais pinigais. Nesitikėjo, kad G. P. pinigus atsineš grynais. Studentui pačiam įnešus tokią pinigų sumą į banką galėtų kilti problemų. Pareiškėjui paskolintus pinigus saugo jo banko seife (saugykloje). Pareiškėjui nesisekė verslas, todėl po kelerių metų (2006-2007m.) jis pinigus pasiėmė dalimis per 5-6, ar 4 kartus. Pinigus iš banko paimdavo H. L. ir perduodavo Ž. G.. Neabejoja, kad pareiškėjas pinigus panaudojo verslui Lietuvoje. Tuo metu reikėjo deklaruoti vežant daugiau nei 10 000 JAV. Keletą kartų lydėjo Ž. G. iš Danijos ir Lietuvą. Kadangi važiuodavo dviese, limito nepasiekdavo ir deklaruoti nereikėjo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjui už 2008-2009 metų mokestinius laikotarpius papildomai apskaičiuotas mokėtinas GPM, PDS ir su juo susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, jog Šiaulių AVMI, atliko pakartotinį pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 ir PSDĮ už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 (MGK I t., b. l. 111-124). Atlikęs mokestinį patikrinimą teritorinis mokesčių administratorius 2016 m. gegužės 13 d. Patikrinimo aktu Nr. (42.1) FR0680-356 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad 2008 ir 2009 metais pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas. Įvertinęs pareiškėjo 2008 m. gautą darbo užmokestį, komandiruotpinigius, gautą paskolą iš Danijos įmonės Inside Support Scandinavia Aps, UAB „TASHINI“ grąžintą dalį skolos ir patirtas išlaidas UAB „TASHINI“ įstatiniam kapitalui formuoti, suteiktas UAB „TASHINI“ paskolas, pragyvenimo išlaidas, UAB „TASHINI“ avansinėse apyskaitose užfiksuotas išlaidas ir kitas išlaidas, nustatė, kad 2008 m. pareiškėjo patirtos 202 755,32 Lt viršijo turėtas pajamas (125 240,40 Lt – 327 995,72 Lt). Įvertinęs pareiškėjo 2009 m. gautą darbo užmokestį, iš Danijos piliečio H. L. gautą paskolą, iš Švedijos įmonės Lactopro Skandinavia gautą paskolą, grąžintą paskolos dalį iš UAB „TASHINI“ ir patirtas išlaidas suteikiant UAB „TASHINI“ paskolą, pragyvenimui, buto nuomai, medinių langų įsigijimui, avansinėse apyskaitose užfiksuotas bei kitas išlaidas, nustatė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos 38 843,82 Lt viršijo turėtas pajamas (202 895,91 Lt – 241 739,73 Lt). Teritorinis mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad nuo 2009 m. nedeklaruotų 38 843,82 Lt pareiškėjas nesumokėjo 2331 Lt sveikatos draudimo įmokų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, Šiaulių AVMI pateikė pastabas (MGK II t., b. l. 60-69). Pateiktose pastabose nurodė, kad teritorinis mokesčių administratorius 75 000 JAV dolerių paskolos gautos iš G. P. ir mamos dovanų 45 000 Lt nepagrįstai nepripažįsta pajamomis.
Šiaulių AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, 2016 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (44.1) FR0682-443 patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 15 897,24 EUR GPM, 13 239,01 EUR GPM delspinigių, 1589 EUR baudą, taip pat 675,10 PSDĮ, 456,10 PSDĮ delspinigių ir 67 EUR PSDĮ baudą (MGK I t., b. l. 45-62).
Pareiškėjas teigia, kad dalį jo ginčo išlaidoms padengti naudotų pinigų sudaro mamos A. G. dovanota 45 000 Lt suma ir iš G. P. gauta 75 000 JAV dolerių paskola ir šių sumų mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažįsta pajamomis. Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius nesurinko jokių duomenų, pavirtinančių, kad realiai minėtos sumos jam neperduotos, netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus. Mokesčių administratoriaus apskaičiuotų išlaidų sumų neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje, yra taikytinos atsižvelgiant ir į MAĮ 67 straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies ir MAĮ 67 straipsnio nuostatas, administracinėse byloje dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016).
Dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-301/2007).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011; 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016).
Dėl A. G. dovanotų lėšų
Mokestinio ginčo ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad mokyklos baigimo proga mama jam padovanojo 45 000 Lt. Pareiškėjo ir jo mamos A. G. paaiškinimais, pinigai buvo padovanoti 2003 metais (MGK I t., b. l. 102, 141-142). Pareiškėjas 2014 m. birželio 30 d. Šiaulių AVMI teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad šią sumą turėjo ir 2008-01-01. Kartu su minėtu paaiškinimu buvo pateiktas A. G. rašytinis patvirtinimas, kad sūnui padovanojo 45 000 Lt iš savo ir iš savo šeimos biudžeto (MGK I t., b. l. 142). 2016 m. kovo 25 d. teritoriniam mokesčių administratoriui A. G. pateiktame paaiškinime nurodyta, kad jos sūnui Ž. G. 2003 m. sėkmingai baigus mokyklą buvo pasiūlyta studijuoti Danijoje. Tuo metu reikėjo gauti vizą, o tam reikėjo atsiskaitomoje sąskaitoje (kortelėje) turėti tam tikrą pinigų sumą, patvirtinančią, kad studijuojant Danijoje turės pinigų pragyvenimui. Reikėjo turėti apie 30 000-40 000 Lt. Ši suma buvo pradėta rinkti šeimoje. Reikalinga suma buvo surinkta. A. G. teigimu, kelis šimtus davė jos mama, 900 Lt sūnaus tėvas, ji pati davė 9 800 Lt, o likusią sumą jos tėvas (sūnaus senelis). Likus kelioms dienoms iki vizos gavimo Ž. G. gavo garantinį raštą iš Danijos, kad jam garantuojama pagalba susirandant darbą ir pragyvenant, todėl pinigų sąskaitoje turėti nereikia. Sūnus išvyko į Daniją turėdamas 3000 Lt ir bilietą. Pinigai liko pas senelį. Danijoje sūnus dirbo ir pinigų pragyvenimui turėjo. Sūnui grįžus iš studijų jam buvo grąžinta 45000 Lt suma butui įsigyti (MGK I t., b. l. 102).
Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu teritorinis mokesčių administratorius atliko A. G. operatyvų patikrinimą, siekdamas nustatyti ar ji turėjo galimybių prisidėti prie 45 000 Lt dovanotų piniginių lėšų, taip pat buvo įvertintos pareiškėjo senelio J. V. finansinės galimybės turėti 33 800 Lt sumą. Operatyvinio patikrinimo ataskaitoje Šiaulių AVMI padarė išvadą, kad Ž. G. nebuvo padovanota 45 000 Lt suma, nes nei mama A. G., nei senelis J. V. neturėjo finansinių galimybių turėti tokių sumų. Tačiau įvertinęs tai, kad močiutė padovanojo 500 Lt, tėvas 900 Lt, pripažino, kad šeima galėjo duoti 3000 Lt sumą išvykstant į Daniją (MGK I t., b.l. 91-96).
MGK esanti medžiaga, kurios pagrindu buvo atliktas A. G. pajamų ir išlaidų įvertinimas, patvirtina, kad A. G. draudžiamosios pajamos 1994-2003 metais 93 863,88 Lt ir patyrė 104 848,80 Lt vartojimo išlaidų (MGK I t., b. l. 91-96, 103-110), 2000 – 2003 m. G. turėjo šešias paskolas ir iš bankų buvo gavusi 26 700 Lt paskolų (MGK 1 t., b. l. 84), iki 2012 m. G. turėjo 24 paskolos. Vertindamas paskolas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2003-12-31, mokesčių administratorius nustatė, kad 2000-05-16 ir 2001-04-26 suteiktas paskolas A. G. grąžino 2002 metais. 2002-09-24 AB banke Snoras paimta 2000 Lt vartojimo paskola, kuri baigta grąžinti 2004-04-06 paėmus naują paskolą tame pačiame banke, 2002-12-03 paimta 1500 Lt paskola DNB banke, kuri dengiama mėnesinėmis įmokomis iki 2003-11-28. 2003-06-04 A. G. pasiėmė 10000 Lt vartojimo paskolą iš AB Swedbank ir 2003-06-05 bankomatuose per 3 kartus išgrynino 6000 Lt, kurie tą pačią dieną buvo įnešti į AB Šiaulių banko sąskaitą Nr. LT277180000116733770 padengiant kreditinės kortelės įsiskolinimą. 2003-11-19 A. G. pasiėmė AB DNB vartojimo paskolą 8000 Lt, kurios dalis, t. y. 7000 Lt tą pačią dieną grynaisiais buvo paimti banke ir įnešti į jau minėtą kreditinės kortelės sąskaitą kredito limitui padengti (MGK I t., b. l. 91-96). A. G. asmeninės nuosavybės teise nuo 1999 m. iki 2000 m. priklausė 0,1066 ha sodo žemės (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, 0,0635 ha sodo sklypas (duomenys neskelbtini) sav. (įsigytas 1999 m., nuo 2012 m. taikomas areštas), butas, adresu (duomenys neskelbtini) (įsigytas 1998 m., 2015 m. parduotas iš varžytynių). Kito nekilnojamojo turto iki 2003 m. gruodžio 31 d. A. G. neturėjo. Ginčui aktualiu laikotarpiu A. G. turėjo tris transporto priemones, t. y. AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2001-04-24, išregistruotas 2014-10-01), Ford Scorpio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2003-01-31, išregistruotas 2007-09-20) ir Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2001-04-19, parduotas 2002-08-27). Ginčas dėl mokesčių administratoriaus apskaičiuoto A. G. pajamų ir išlaidų dydžio nagrinėjamoje byloje nekeliamas.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktus duomenis (MGK I t., b. l. 68-83) matyti, kad J. V. (gim. 1927-04-06, mirusiam 2006-01-03) valstybinė senatvės pensija buvo paskirta nuo 1987-04-06, nuo 1995-01-01 buvo paskirta nuketėjusių asmenų valstybinė pensija, ir nuo 2004-08-12 buvo paskirta transporto priemonės kompensacija. Draudžiamųjų pajamų nuo 1994-01-01 iki 2006-01-03 J. V. neturėjo. 1995 -2003 metais J. V. pajamos (pensijos ir kompensacija) sudarė 49 797 Lt (MGK I t., b. l. 95), tai vidutiniškai sudarytų apie 5000 -6000 Lt per metus ir apie 400-500 Lt per mėnesį. Taigi, J. V. gaunamos mėnesinės pajamos nebuvo didelės ir reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui. Mokesčių administratorius, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos statistikos departamento nustatytomis vartojimo išlaidoms vienam namų ūkio nariui per mėnesį didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kurios 1996-2003 m. sudarė nuo 373,30 Lt iki 542,80 Lt per mėnesį, apskaičiavo, kad J. V. vartojimo išlaidos nurodytu laikotarpiu sudarė 47 944,80 Lt (MGK I t., b. l. 95). Įvertinus J. V. per mėnesį liekančią pinigų sumą abejonių, kad minėtas asmuo negalėjo turėti 33 800 Lt sumos teismui nekyla. Byloje nėra duomenų, kad J. V. ginčui aktuliu laikotarpiu būtų gavęs kitų pajamų, kurių mokestinio ginčo metu neįvertino mokesčių administratorius.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad mokestinio patikrimo metu surinkti duomenys neabejotinai patvirtinta, kad J. V. gaudavo nedideles pajamas, o A. G. turėtos išlaidos ginčui aktuliu laikotarpiu 10 984,92 Lt viršijo gautas pajamas (93 863,88 Lt - 104 848,80 Lt), ji turėjo finansinių įsipareigojimų bankams, kuriuos dengė ir imdama naujus kreditus, todėl nei vienas iš šių asmenų neturėjo galimybių disponuoti didesnėmis pinigų sumomis. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pakartotinio mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nei A. G., nei J. V. neturėjo realių galimybių prisidėti prie 45 000 Lt sumos. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu atliktas išsamus pareiškėjo mamos ir senelio pajamų ir išlaidų vertinimas, pateikti jų paskaičiavimai. Pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, nepateikė, apskaičiuotų sumų neginčijo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė 45 000 Lt dovanos realumo.
Dėl 75 000 JAV dolerių paskolos
Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti išlaidas viršijančias pajamas teigia, kad 2004 m. G. P. jam suteikė 75 000 JAV dolerių paskolą. Ši suma buvo skirta bendram jo, G. P. ir H. L. siuntų grąžinimo projekto kūrimui. Paskolą gavo grynais pinigais, kuriuos saugojo H. L. banko saugykloje. Bendro projekto kūrimas buvo sustabdytas. Pasiskolintų pinigų poreikis atsirado 2007 m., pradėjus verslą Lietuvoje, todėl iš banko saugyklos juo paėmė per 9-10 kartų ir per tiek pat kartų atsivežė į Lietuvą. Paaiškino, kad visos sumos iškarto į Lietuvą nesivežė, nes didesnes nei 10 000 JAV dolerių sumas reikėjo deklaruoti. Paskolos iki šiol negrąžino. Pinigus 2007 m. panaudojo Lietuvoje pradėto verslo apyvartinėms lėšoms.
Pareiškėjas suteiktos paskolos realumą grindžia 2004 m. su G. P. sudaryta rašytine sudaryta paskolos sutartimi, G. P. rašytiniais paaiškinimais, banko išrašu, bei H. L. paaiškinimais. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius netinkamai ir formaliai įvertino jo pateiktus įrodymus, neapgrįstai juos paneigė, nors pats jokių įrodymų nerinko.
Iš nagrinėjamos ir MGK esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė tarp jo ir G. I. P. sudarytą Asmeninės paskolos sutartį (toliau – ir Sutartis) ir jos vertimą į lietuvių kalbą (MGK I t., b. l. 152-154, b. l. 97-99). Paskolos sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas visą paskolos sumą gavo 2004 m. sausio 12 d., ir įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip 2015-12-31 (3-4 punktai). Paskolos tikslas Sutartyje neaptartas. Palūkanos, laiku grąžinus paskolą, neskaičiuojamos (Sutarties 5 punktas). Pareiškėjo pateikta Sutartis savo forma atitinka vienašalį paskolos gavėjo (pareiškėjo) patvirtinimą apie gautą paskolą ir įpareigojimą ją grąžinti nustatytomis sąlygomis. Šią sutartį pasirašė paskolos gavėjas Ž. G.. Sutartyje paskolos davėju (skolintoju) nurodytas Urugvajaus pilietis G. I. P., tačiau jį identifikuojantys duomenys (gimimo data ar asmens identifikavo kodas) nenurodyti, Sutartis nepatvirtinta notaro ar kito kompetentingo sutarties sudarymo valstybės pareigūno.
2015 m. gegužės 18 d. kartu su skundu Šiaulių AVMI pateikė G. I. P. ofšorinės banko sąskaitos, esančios Alliance Bank, Main Branche, 50 Zhibek Zholy str., 050044 Almaty City, Kazachstan, išrašą (MGK I t., b. l. 137). Minėtas išrašas nepatvirtintas banko antspaudu ir banko darbuotojo parašu. Be to, jame pateikti duomenys apie G. I. P. turtėtas pinigines lėšas iki Sutarties sudarymo ir joje nurodytos pinigų gavimo datos (Sutartyje nurodyta, kad pinigus Ž. G. gavo 2014-01-12, o išraše pateikti duomenys apie pinigines lėšas nuo 2004-01-31 iki 2014-12-31), piniginių lėšų judėjimas iš sąskaitos neužfiksuotas, todėl išrašas negali patvirtinti, kad Sutarties sudarymo metu G. I. P. turėjo 75 000 JAV dolerių sumą ir ją iki Sutarties sudarymo arba vėliau būtų išgryninęs ir perdavęs Ž. G.. Pareiškėjas taip pat pateikė H. L. rašytinius paaiškinimus, kad Ž. G. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio laikė pinigus jo šeimos saugykloje banke Arbejdernes Landsbank. Per 2007 metus pareiškėjas tuos pinigus palaipsniui pasiėmė. Pažymėtina, kad šiuose paaiškinimuose nėra įvardinta kokie pinigai ir kokia jų suma buvo laikoma minėtoje banko saugykloje, kokiomis sumomis ir per kiek kartų pareiškėjas pinigus pasiėmė. Su paaiškinimu taip pat nėra pateiktų jokių įrodymų patvirtinančių nurodytas aplinkybes (pvz., sutarties ar kito dokumento, patvirtinančio, kad H. L. ir/ar jo šeima naudojasi banko saugykla, duomenų, galinčių patvirtinti pinigų padėjimo į saugyklą ir atsiėmimų faktus, datas, sumas ir kt.). Nors teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas H. L. patvirtino, kad dalyvavimo paskolos sudarymo sandoryje, padėjo šį sandorį organizuoti, pinigų perdavimo faktą matė, ir šiuos pinigus saugojo banko saugykloje, o vėliau padėdavo juos pervežti į Lietuvą, tačiau tarp pareiškėjo ir liudytojo paaiškinimų yra nesutapimų. Pareiškėjas teigė, kad pinigus iš banko saugyklos pasiėmė ir atsivežė į Lietuvą per 9-10 kartų, o liudytojų apklaustas H. L. teigė, kad pinigai iš saugyklos buvo paimti ir perduoti pareiškėjui per 4-6 kartus. Teismo posėdžio metu liudytojas taip pat tiksliai neprisiminė kada pareiškėjui perdavė pinigus, minėjo, kad tai vyko 2006-2007 m., tuo tarpu mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad pinigai buvo perduoti (paimti iš banko saugyklos) iki 2007 m. gruodžio mėnesio. Posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad pinigų poreikis atsirado 2007 m., pradėjus verslą Lietuvoje, tačiau teikdamas rašytinius paaiškinimus apie 2008-01-01 turėtas santaupas, nurodė, kad jo santaupas be 45 000 Lt sumos gautos iš šeimos, sudarė ir 75 000 JAV dolerių paskola (MGK I t., b. l. 141), t. y. jokios šios sumos dalies nebuvo panaudojęs.
Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė G. P. elektroniniu paštu gautus rašytinius paaiškinimus ir jų vertimą į lietuvių kalbą, kuriais G. P. prisistatantis asmuo patvirtina 2004 m. Danijoje suteikęs Ž. G. 75 000 JAV dolerių paskolą (MGK I t., b. l. 148-150), nurodo kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresą Urugvajuje, el. paštą, telefono numerį (duomenys neskelbtini)), prašė su juo skubiai susiekti, nes namo grįžta labai trumpam. Teigė atsiliepsiantis į skambutį, jeigu bus ryšys. Pateiktas paaiškinimas vertintinas kritiškai. Teismas pritaria mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvadai, kad negalima identifikuoti ir nustatyti asmens, pateikusio paaiškinimus el. paštu, tapatybės. Pateiktuose paaiškinimuose, kaip ir sutartyje, nėra jokių G. P. (G. I. P.) identifikuojančių duomenų. Paaiškinimas yra paprastos rašytinės formos, jo tikrumas nepatvirtintas užsienio šalies kompetentingos institucijos ar pareigūno, galinčio nustatyti ir paaiškinimus (liudijimus) teikiančio asmens tapatybę.
Pareiškėjas kitų duomenų, galinčių patvirtinti gautos paskolos realumą nepateikė, jos nedeklaravo, iki šiol nėra grąžinęs jokios jos dalies, valiutos keitimo čekių neišsaugojo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tarp pareiškėjo ir G. P. sudarytos paskolos realumą, nors tokia pareiga priešingai nei teigia pareiškėjas, tenka ne mokesčių administratoriui, o mokesčio mokėtojui. Mokesčių administratorius, atlikęs pakartotinį mokestį patikrinimą, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, pateikė išsamius, motyvuotus ir objektyviais duomenimis pagrįstus sprendimus. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei sistemiškai įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus, pripažintina, kad vienašalė asmeninės paskolos sutartis yra formali, sudaryta siekiant pagrįsti išlaidas viršijusias pajamas bei išvengti GPM ir PSDĮ mokėjimo nuo pajamų, gautų iš mokesčių administratoriui nežinomų pajamų šaltinių.
Dėl ilgos mokestinio ginčo trukmės
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad mokestinis tyrimas vyko nepagrįstai net keletą metų. Komisija šį pareiškėjo argumentą pripažino pagrįstu ir atleido pareiškėją nuo 50 proc. GPM delspinigių ir PSD įmokų delspinigių mokėjimo, t. y. nuo 6619,51 Eur GPM delspinigių ir nuo 228,05 Eur PSD įmokų delspinigių mokėjimo (MGK II t., b. l. 11). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Komisija pernelyg ilgai vykusius kontrolės veiksmus įvertino tinkamai.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus. Mokestinį ginčą nagrinėjusios VMI ir MGK teisingai, vadovaudamosi MAĮ ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
pareiškėjo Ž. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.