- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- I-46-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06159-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2013 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl atleidimo; 2) įpareigoti Muitinės departamentą atleisti pareiškėją iš tarnybos jo noru; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–2).
Nurodė, kad dirba valstybės tarnautoju Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1B-931 dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir sustabdytas iki aplinkybių, nurodytų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 18 punkte. Tyrimo metu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Kadangi tyrimo procesas tęsiasi ilgai, pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą atleisti jį iš tarnybos savo noru, tačiau atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo, motyvuodamas, kad nėra baigtas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Pareiškėjas su skundžiamu sprendimo nesutinka, nes negali atlikti užimamų pareigų dėl sveikatos sutrikimų, todėl nori būti atleistas iš tarnybos savo noru. Be to, jis nesijaučia nusižengęs įstatymams ir nenori dirbti muitinėje, nes jaučia nuolatinę įtampą ir spaudimą iš vadovybės pusės.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų, išdėstytų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnyje nenustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–41).
Paaiškino, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurį pareiškėjas padarė iki prašymo atleisi jį iš tarnybos paties prašymu pateikimo dienos. Be to, dėl tų pačių veikų pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą atleisti iš tarnybos savo noru po padaryto galimo nusikaltimo ir galimo tarnybinio nusižengimo, siekė išvengti tarnybinės atsakomybės ir dėl to galimų kitų teisinių pasekmių (prarastų galimybę gauti pareigūno valstybinę pensiją, jei būtų pašalintas iš tarnybos dėl savo kaltės). Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui ir nustačius, kad pareiškėjas diskreditavo muitinės pareigūno vardą arba padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, jam gali būti pritaikytas vienas iš Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 18 arba 19 punkte numatytų atleidimo iš tarnybos pagrindų. Atsakovo teigimu, skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos kol nesibaigs tarnybinis nusižengimo tyrimas, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką ir teismo pateiktą teisės aiškinimą, todėl yra teisėtas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas yra atleistas iš pareigų, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, prašė skundą atmesti (2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–12).
Nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos kol nesibaigs tarnybinis nusižengimo tyrimas, atitinka LVAT formuojamą praktiką ir teismo pateiktą teisės aiškinimą, todėl yra teisėtas.
Pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 22 d. buvo patikrinta pareiškėjo sveikatos būklė ir Medicinos knygelėje nurodyta, kad pareigūno sveikatos būklė leidžia eiti pareigas muitinėje. Net ir tuo atveju, jeigu pareigūno sveikatos būklė pasikeitė, Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimui dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos įtakos tai turėti negali, nes baudžiamoji byla pareiškėjo atžvilgiu bei tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas anksčiau, nei galimai pasikeitė pareigūno sveikatos būklė. Be to, nušalinimas nuo pareigų, kai jis atitinka teisės aktų reikalavimus, nereiškia ir negali reikšti asmens teisių ir laisvių suvaržymą. Pareiškėjas galėjo kreiptis į Muitinės departamento generalinį direktorių su prašymu jam leisti dirbti kitą darbą, tačiau šia teise nepasinaudojo, nors ir turėjo realias galimybes tai padaryti.
Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo prašymas atleisti jį iš tarnybos savo noru svarstomas pasibaigus tarnybinio nusižengimo tyrimui.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomų argumentų iš esmės nepateikė, prašė skundą atmesti (2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Muitinės departamento 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (5.34)3B-11273 „Dėl atleidimo iš tarnybos“, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo atleidimo iš tarnybos savo noru, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė įtariamąjį S. B. nušalinti nuo užimamų Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigų šešiems mėnesiams dėl galimai padarytų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (b. l. 27–33, 45–48).
Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (7.17/19)10T-1958 pateikė Muitinės departamento generaliniam direktoriui Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį dėl pareiškėjo S. B. nušalinimo nuo pareigų (b. l. 43–44).
Vadovaujantis minėta teismo nutartimi, Muitinės departamento generalinis direktorius 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1P-1190 „Dėl nušalinimo pareigų“ 1.2 papunkčiu S. B. laiko nušalintu nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigų (b. l. 34).
Muitinės departamento generalinis direktorius 2012 m. gruodžio 11 d. priėmė įsakymą Nr. 1B-931 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti sudarymo“, kuriuo sudarė komisiją pareiškėjo ir kitų asmenų galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti ir sustabdė tarnybinio nusižengimo tyrimą iki aplinkybių, nurodytų Taisyklių 18 punkte paaiškėjimo (b. l. 42).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo pratęstas įtariamajam S. B. laikinasis nušalinimas nuo užimamų Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigų dėl galimai padarytų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (b. l. 15–26, 49–53). Vadovaujantis minėtomis teismo nutartimis, Muitinės departamento generalinis direktorius atitinkamai 2013 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1P-812 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų nušalinimo nuo pareigų“ 1.2.15 papunkčiu ir 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1P-1206 „Dėl nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo“ 1.2.2 papunkčiu, S. B. laiko nušalintu nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigų (b. l. 35–36).
Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą Muitinės departamentui dėl jo atleidimo iš tarnybos savo noru (b. l. 3, 54). Muitinės departamentas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (5.34)3B-11273 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo atleidimo iš tarnybos savo noru (b. l. 4–5, 55–56).
Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Šiai institucijai atsisakius iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą arba asmenį atleidus nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. birželio 3 d. nutartimis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimis pareiškėjas nušalintas nuo užimamų pareigų, nes yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas S. B. gali būti padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (b. l. 15–33).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, kad dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinio imperatyvo valstybės tarnybai yra keliami ypatingi reikalavimai. Pareigūnų ir karių, kuriems pagal Pensijų įstatymą yra skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, statusas lemia ir tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę. Pareigūnai ir kariai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu. Atsakovas, atsižvelgęs į Taisyklių 18 punkto nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas <...>, ir žinodamas, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tuo laikotarpiu, kuomet jis dirbo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigose, pagrįstai sustabdė pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą iki paaiškės pareiškėjo galutinis baudžiamosios atsakomybės klausimas bei pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru, siekdamas išvengti neigiamų ir sunkesnių pasekmių, jeigu būtų atleistas iš tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 18 punktą ar 19 punktą, nes neišvengiamai tai būtų susieta su tam tikrais apribojimais jo atžvilgiu ateičiai. Pažymėtina, kad visuomenė ir piliečiai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą tikėtis ir reikalauti, kad veiką, pažeminusią pareigūno vardą, atlikęs asmuo negalėtų išvengti su tuo susijusių apribojimų ar turėtų galimybę pasitraukti iš tarnybos be neigiamų pasekmių. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamą šių konstitucinių interesų apsaugą. Pažymėtina, kad tarnybinei drausmei nusižengęs pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos savo noru, tačiau tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip iki pareikšto įspėjimo dėl išėjimo iš tarnybos termino pabaigos, o jis jokio dokumento, kuriuo jam būtų paskirta tarnybinė nuobauda nėra gavęs.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, kad jis negali atlikti užimamų pareigų dėl sveikatos sutrikimų, todėl nori būti atleistas iš tarnybos savo noru. Byloje esantys Medicinos knygelės įrašai patvirtinta, kad pareiškėjo sveikatos būklė leidžia eiti pareigas muitinėje (b. l. 37–38). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo teiginius dėl blogos sveikatos būklės, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad jis nesijaučia nusižengęs įstatymas ir nenori dirbti muitinėje, nes jaučia nuolatinę įtampą ir spaudimą iš vadovybės pusės, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti neigiamų pasekmių susijusių su atleidimu ne savo noru.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, kad pareigūnų statusas lemia tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę. Pareigūnai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu. Šiuo atveju, esant nebaigtam ikiteisminiam tyrimui ir pareiškėją atleidus iš pareigų savo noru pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o ateityje užbaigus ikiteisminį tyrimą ir teismui pareiškėją pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, susidarytų situacija, kuri prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra galimai padaręs nusikaltimą, turėjo teisę iš karto netenkinti jo prašymo atleisti iš tarnybos paties prašymu, o pagrįstai nutarė užbaigti tarnybinį patikrinimą visoms įvykio aplinkybėms nustatyti ir įvertinti. Tokia teismo išvada grindžiama LVAT formuojama praktika (žr. pvz., LVAT 2012 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-344/2012, 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1474/2008).
Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistojo S. B. nusikalstamąją veiką perkvalifikuoti iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam bausmę 25 MGL dydžio (941,25 eurų) baudą, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. B. laikino sulaikymo laiką ir jam paskirtą baudą sumažinti 2 MGL iki 23 MGL (865,95 eurų) (b. l. 82–88). Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė teismui Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 1P-698 dėl S. B. atleidimo iš pareigų (b. l. 81).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, LVAT praktika, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti ir įpareigoti atsakovą atleisti pareiškėją iš tarnybos savo noru pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.