Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2005 m. liepos 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 4 d., iš D. M. priteista 5015,55 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos proceso – D. M. ekstradicijos – išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, pasiėmęs iš savo namų, esančių Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – revolverį KORA BRNO 6 mm MEFLOBERT Nr. (duomenys neskelbtini), fabrikinės gamybos, 6 mm kalibro, graižtvinį, tinkamą šaudyti, D kategorijos šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti sportiniais 6 mm kalibro „flobert“ šoviniais, jį nešiojo iki 2004 m. gegužės 19 d. 17.40 val., kol ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, D. M. pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu pagal BK 253 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės ir nesutinka tik su ekstradicijos išlaidų priteisimu iš jo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmiausia pažymėtina, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje yra įgyvendinamas vadovaujantis ne užsienio valstybių įstatymais, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis taisyklėmis, kurios, be kita ko, yra suderintos su atitinkamomis Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis (BPK 1 str.).

BPK 103 str. nustatyta, kokios išlaidos sudaro proceso išlaidas, o šio straipsnio 6 punkte nustatyta, kad proceso išlaidomis laikomos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 str. 1 d. nustatyta teismo teisė priimant nuosprendį nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas ar ne, vadinasi, šis klausimas sprendžiamas konkrečioje byloje ir dėl konkrečių išlaidų priteisimo / nepriteisimo iš kaltinamojo ar kito proceso dalyvio.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam D. M. dar 2005 m. liepos 5 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, tačiau bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, apeliantas pasislėpė ir 2005 m. gruodžio 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta jo paieška, 2007 m. gegužės 15 d. dėl D. M. išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį D. M. 2011 m. lapkričio 2 d. buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir 2012 m. rugsėjo 6 d. iš užsienio valstybės etapuotas į Lietuvą (2 t., 149 b. l.). Paminėtos aplinkybės rodo, kad D. M. tyčia pažeidė jam nustatytų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, pasislėpė ir ilgą laiką slapstėsi nuo teismo, žinodamas, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje baigtas surašant kaltinamąjį aktą (2 t., 63 b. l.) ir byla perduota į teismą. Dėl to, kad D. M. ilgą laiką slapstėsi užsienyje, nebuvo galimybės išnagrinėti bylą ir priimti atitinkamą baigiamąjį teismo procesinį sprendimą. Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje buvo priimtas tik 2012 m. rugsėjo 19 d. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad ekstradicijos išlaidos buvo patirtos būtent tik dėl nuteistojo nepateisinamų veiksmų, todėl ir turi būti išieškomos iš jo.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras prašė iš D. M. priteisti 5015,55 Lt proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Institucija), kurios susijusios su nuteistojo ekstradicija (2 t., 176 b. l.). Kartu pažymėtina, kad Institucija raštu informavo pirmosios instancijos teismą apie patirtas išlaidas, susijusias su nuteistojo D. M. ekstradicija pagal Europos arešto orderį, etapuojant jį iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, ir pateikė visas šias išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas – įsakymą dėl policijos pareigūnų komandiruotės, sąskaitas faktūras ir kt., dėl kurių abejonių nekyla (2 t., 105-117; 139; 142; 146; 164-169 b. l.).

Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ekstradicijos išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai, iš apelianto Institucijai priteistos pagrįstai ir keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.