Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-462/2009

Teisėja Kristina Baškienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.;

2009 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. G. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-21 nuosprendžio, kuriuo jie pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. ir J. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą:

jie 2007 m. lapkričio 30 d., apie 0.25 val., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje Klaipėdos m., Turgaus g. 1, klube „Relax“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir elgėsi įžūliai: necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo apsaugos darbuotojus, J. G. tampė apsaugos darbuotoją A. M. už švarko atlapų, suplėšė švarką, kumščiu keletą kartų trenkė A. M. į pilvą, sukeldamas jam fizinį skausmą. G. G. griebė praeinančiam klubo lankytojui D. Ž. už kaklo ir pradėjo jį smaugti. J. G., sugriebęs apsaugos darbuotoją S. D. už švarko atlapų, o G. G. sugriebęs jį už nugaros, bandė pargriauti ant žemės. Taip J. G. sukėlė A. M. fizinį skausmą ir J. G. bei G. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad tai, jog prieš jį ir J. G. buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvados. Apylinkės teismas, padaręs išvadą, jog jų veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio, bei jos nemotyvuodamas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

Nuteistasis G. G. teigia, kad liudytojai M. K., S. D., A. M., T. Č. ir R. N., t. y. asmenys, kurie tiesiogiai dalyvavo konflikte ar įvykį stebėjo per vaizdo kameras, patvirtino, jog tai buvo įprastinis, nieko neišsiskiriantis konfliktas tarp klubo lankytojų ir apsaugos darbuotojų, o įvykio metu viešoji tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta. Teismo išvada, kad jis viešoje vietoje plūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, priešinosi jų reikalavimui ir taip siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos bei tokiu būdu sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jo veiksmuose nėra nei objektyviosios, nei subjektyviosios nusikalstamos veikos požymių. Jo veiksmai šio įvykio metu pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šiuos veiksmus pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių jam taikymas.

Nuteistasis G. G. pažymi, kad teisiamųjų posėdžių protokolai neišsamūs ir netikslūs, jie surašyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 261 str. reikalavimus. Nurodo, kad dėl jų neteisingumo ir neišsamumo neturėjo galimybės teismui pateikti pastabų, kadangi 2009-05-08, baigiantis apeliacinio skundo padavimo terminui, jie nebuvo pasirašyti teisėjos, o pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo gali būti pateikiamos per tris dienas po to, kai protokolą pasirašo teisėjas ir posėdžio sekretorius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų G. G. ir J. G. kaltės. Jų įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Vien tai, kad nuteistieji G. G. ir J. G. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus. Nors nuteistieji G. G. ir J. G. neigia, kad nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėję ir trenkę apsaugos darbuotojams, bei tvirtina, jog apsaugos darbuotojai nepaaiškinę, kodėl neįleidžia į klubą „Relax“, juos įžeidžiančiai išplūdo, be jokios priežasties mušė, tačiau šis nuteistųjų aiškinimas bylos įrodymais visiškai paneigtas. Apeliantų G. G. ir J. G. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo įrodo nukentėjusiojo A. M., liudytojų S. D., M. K., D. Ž. parodymai. Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. M., liudytojų S. D., M. K., D. Ž. parodymais. Apeliantų argumentas, jog teismas priėmė nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir atitinka byloje nustatytas įvykio aplinkybes, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistieji G. G. ir J. G., 2008-03-05 akistatos metu liudytojas M. K. patvirtino aplinkybę, kad J. G. bandė pargriauti S. D., nurodydamas, kad apstumdytas buvo ir S. D. (t. 1, b. l. 55). Be to, šiuos savo parodymus liudytojas M. K. patvirtino ir teismo teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis A. M. iškart po įvykio, rašydamas pareiškimą policijos komisariatui, nurodė, kad G. G. ir J. G. keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo apsaugos darbuotojus, kabinėjosi prie kitų klubo klientų, į klubą veržėsi jėga, sukėlė muštynes (t. 1, b. l. 3). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos 2007-12-19 metu, 2008-02-26 akistatos su J. G. bei teismo teisiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai pasirėmė nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiojo A. M., liudytojų S. D., M. K., D. Ž. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo ir kuriuos visiškai patvirtina vaizdo įraše užfiksuota filmuota medžiaga bei kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Iš vaizdo įraše užfiksuotos filmuotos medžiagos matyti, kad apeliantai G. G. ir J. G. elgėsi agresyviai, J. G. tampė nukentėjusįjį A. M. už švarko atlapų, G. G. griebė praeinančiam klubo lankytojui D. Ž. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, kol jo nesulaikė apsaugos darbuotojai, J. G., sugriebęs apsaugos darbuotoją S. D. už švarko atlapų, o G. G. sugriebęs jį už nugaros, bandė pargriauti ant žemės. Nukentėjusysis A. M. ir liudytojai S. D., M. K., būdami klubo „Relax“ apsaugos darbuotojai, vykdydami savo darbines funkcijas, patvirtintas UAB „Sėkmės tiltas“ klubo apsaugos darbuotojo darbo tvarkos taisyklėse, pagrįstai neįleido G. G. ir J. G. į klubą „Relax“, kadangi jie buvo neblaivūs, triukšmavo. Be to, klubo administracijos sprendimu jie įtraukti į neįleidžiamų klientų sąrašą dėl dažnai sukeliamų G. G. ir J. G. konfliktų su kitais klientais ir aptarnaujančiu personalu (t. 2, b. l. 70, 93). Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta UAB „Nesė“ direktorė I. Č..

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų ištirtų įrodymų, tai yra nukentėjusiojo A. M., liudytojų S. D., M. K., D. Ž. parodymų, vaizdo įraše užfiksuotos filmuotos medžiagos, nepaneigia ir apeliaciniame skunde minima teismo medicinos specialisto išvada. Ji patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodytas bei vaizdo įrašo filmuotoje medžiagoje užfiksuotas įvykio aplinkybes ir negali būti vertinama kaip apeliantų kaltę paneigiantis įrodymas. Be to, apeliacinio skundo argumentą, kad būtent apeliantų parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, vaizdo įraše užfiksuotą vaizdinę medžiagą, o pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kolegija pripažįsta nepagrįstu, byloje esantys įrodymai patvirtina būtent tokias įvykio aplinkybes, kurį skundžiamame nuosprendyje nustatė apylinkės teismas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs ir nustatęs faktines įvykio aplinkybes, kvalifikuodamas nuteistųjų G. G. ir J. G. veikas kaip viešosios tvarkos pažeidimą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

G. G. ir J. G. nuteisti už tai, kad jie viešoje vietoje elgėsi įžūliai. J. G. tampė ir keletą kartų trenkė apsaugos darbuotojui A. M., sugriebė apsaugos darbuotojui S. D. už švarko atlapų, G. G. griebė praeinančiam klubo lankytojui D. Ž. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, sugriebęs apsaugos darbuotoją S. D. už nugaros, bandė pargriauti ant žemės. Tokiu būdu G. G. ir J. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko veiksmų – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. Jeigu daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dispozicijoje numatyti kaltininko veiksmai viešoje vietoje neturėjo realios įtakos visuomenės rimčiai ar tvarkai, o kaltininko veiksmų tyčia buvo nulemta asmeninių motyvų ir jais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką, kaltininko veiksmai turėtų būti kvalifikuojami tik pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atskirą atsakomybę už jų padarymą (fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir pan.). Tačiau tuo atveju, kai viešosios tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto pavartojimu arba turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos įveikimo taisykles – kartu su viešosios tvarkos pažeidimu papildomai inkriminuojamas tik toks nusikaltimas, kurio sankcija yra griežtesnė už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. sankciją. Nusikaltimus, kurių sankcijos yra švelnesnės – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.), įžeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.) ir pan. – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. apima, ir jie atskirai neinkriminuojami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neinkriminavo J. G. veikos papildomai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Apeliantų teigimu, teismo išvada, kad jis viešoje vietoje plūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais žodžiais, priešinosi jų reikalavimui ir taip siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos bei tokiu būdu sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jo veiksmuose nėra nei objektyviosios, nei subjektyviosios nusikalstamos veikos požymių.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, toks apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti ir tiesioginė, ir netiesioginė. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. G. ir J. G. įžūliu elgesiu savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką: nepakluso saugos darbuotojų reikalavimui nesiveržti į klubą, norėjo jėga patekti į klubo vidų. Įvykus susistumdymui tarp kaltinamųjų ir apsaugos darbuotojų, J. G. sudavė smūgius ranka nukentėjusiajam A. M. į pilvą, o G. G. sugriebė D. Ž. už kaklo, jį suspaudė, bandė suduoti smūgius ir pargriauti ant žemės saugos darbuotoją S. D.. Teismų praktikoje smūgio sudavimas žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., sudėties požymiai (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-652/2007). Minėti apeliantų G. G. ir J. G. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – Klaipėdos mieste, klube „Relax“, aplinkinių klubo lankytojų akivaizdoje, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, trikdant visuomenės rimtį ir pažeidžiant viešąją tvarką. Toks įžūlus nuteistųjų G. G. ir J. G. elgesys tik patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dispozicijoje, ir siekus, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkai, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Įrodymų, kurie pagrindžia nuteistųjų G. G. ir J. G. kaltę, yra pakankamai. Jokia kita papildoma įrodomoji medžiaga sprendžiant jų kaltės klausimą nėra reikšminga, nes visos svarbios veikos kvalifikavimui aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos išsamiai ir nešališkai. Kolegija daro išvadą, kad G. G. ir J. G. veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo vertinamuosius požymius ir jie pagrįstai nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiamųjų posėdžių protokolai surašyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 261 str. reikalavimų, nes juose nurodyti visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 261 str. 1 d. išvardyti duomenys. Teisiamųjų posėdžių protokolai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 261 str. 4 d. numatytų terminų, tinkamai pasirašyti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji G. G. ir J. G. turėjo atstovus advokatus, kurie padėjo įgyvendinti jų teises teismo metu. Susipažinimas su teisiamojo posėdžio protokolu yra kaltinamojo teisė ir tai daroma kaltinamojo iniciatyva. Tai reiškia, kad nuteistieji, naudodamiesi savo teise į gynybą, ir jų gynėjai galėjo pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolų neteisingumą ar neišsamumą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Skirdamas bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir pagrįstai paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusias lygias sankcijos vidurkiui bausmes.

Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-21 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų G. G. ir J. G. apeliacinius skundus atmesti.