Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos S.S. atstovui J.S., 2008 m. rugsėjo 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl įpareigojimo priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagal pareiškėjos 2008-07-23 prašymą Nr. ATP-879.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S.S., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 92), į teismo posėdį neatvyko.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius Rimvydas Valančius, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 97), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovės atstovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Ginčo dalykas šioje byloje – prašymas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) priimti sprendimą pagal pareikėjos 2008 m. liepos 23 d. prašymą Nr. ATP-879 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Pareiškėja 2008 m. liepos 23 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje (ruošti reikalingus procesinius dokumentus, atstovauti visų lygių teismuose iki visiško bylos išnagrinėjimo) dėl Klaipėdos tarnybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 1115-853-B/08 panaikinimo. Pareiškėja prašė Klaipėdos tarnybos direktorių dėl interesų konflikto nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo (b.l. 21-24).

Klaipėdos tarnybos direktorius 2008 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-97 „Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus ir specialistus, nepriskiriamus valstybės tarnautojų kategorijai, nuo sprendimo projekto rengimo pagal pareiškėjos 2008 m. liepos 23 d. prašymą (įsakymo 1 punktas) bei nusišalino pats nuo sprendimo priėmimo (įsakymo 2 punktas) ir pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą perdavė nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Šiaulių tarnyba). Minėto įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, 6.2 punktu bei siekiant išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, jog įsakymas nemotyvuotas.

Tą pačią dieną, t.y. 2008 m. liepos 23 d. Klaipėdos tarnyba persiuntė pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 32).

Pareiškėjos 2008 m. liepos 23 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinio analizės pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos tikslas – inicijuoti procesą, kuriame atsakovė būtų Klaipėdos tarnyba, t.y. Klaipėdos tarnyba būtų proceso šalis, į kurią nukreiptas reikalavimas dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Taigi pareiškėja į Klaipėdos tarnybą kreipėsi, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas tarnybai, prieš priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įvertinti bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, perspektyvas ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tai sukeltų Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą, todėl nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą. Klaipėdos tarnybos sprendimas perduoti pareiškėjos prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, jis užtikrina, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjai klausimas bus išspręstas objektyviai ir nešališkai.

Atsakovės sprendimas atitinka ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492, įsigaliojusio nuo 2008 m. liepos 1 d.) imperatyvią nuostatą, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 (įsigaliojo nuo 2008 m. liepos 1 d.), reguliuoja pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos perdavimo nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir sprendimo dėl šio prašymo priėmimo tvarką. Aprašo 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Klaipėdos tarnyba pareiškėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą perduoda nagrinėti Šiaulių tarnybai (6.2 punktas).

Klaipėdos tarnyba yra valstybės institucija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, inter alia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu.

Viešojo administravimo įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą. Šiai sistemai priskirtinos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl paminėtas įstatymas taikytinas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikloje. Viešojo administravimo įstatymas šiuo atveju yra lex generalis, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Tas pats pasakytina ir apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo santykį.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Pareiškėjos argumentas, kad nusišalinimas, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241, prieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis – teikti pagalbą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, pripažintinas nepagrįstu remiantis aukščiau aptarta teisine reglamentacija.

Skundas motyvuojamas ir tuo, kad Klaipėdos tarnybos direktorius nesprendė pareiškėjos prašymo dėl jo nušalinimo. Šis argumentas nepagrįstas, nes Klaipėdos tarnybos direktorius 2008 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-97 2 punktu išspręstas direktoriaus nusišalinimas nuo sprendimo priėmimo pagal pareiškėjos 2008 m. liepos 23 d. prašymą. Pažymėtina tai, kad pareiškėja prašymą dėl direktoriaus nusišalinimo reiškė ne kaip atskirą prašymą, tačiau tai įrašė tipinėje prašymo formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124.

Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo visumos ir jo sisteminių sąsajų Klaipėdos tarnyba, dėl galimo interesų konflikto nusprendusi nusišalinti nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Tokiu būdu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo, priešingai – toks Klaipėdos tarnybos veiksmas buvo atliktas tam, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė – Klaipėdos tarnyba, pareiškėjos, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstai ir teisėtai persiuntė Šiaulių tarnybai. Šiuos veiksmus atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo. Konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo persiuntė Šiaulių tarnybai, nėra teisinio pagrindo Klaipėdos tarnybą įpareigoti priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2008 m. liepos 23 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes šis prašymas jau išspręstas Šiaulių tarnybos 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. SP-1912-(7.1440), kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 52-53). Šiaulių tarnybos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjos patikslintą skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti (b.l. 75-78).

Pareiškėjos argumentas, kad prašymo perdavimas nagrinėti kitai tarnybai neteisėtas, pažeidžia jos teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 punkto c papunkčiui, pripažintinas nepagrįstu. Kaip aptarta aukščiau, kad prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, išnagrinėja ir priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka reglamentuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, todėl toks veiksmas negali būti pripažįstamas neteisėtu ir pažeidžiančiu pareiškėjos teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje numatytos žmogaus, kaltinamo nusikaltimo padarymu, garantijos, c papunktis numato, kad jis galėtų gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atlyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir aiškinant bei taikant Lietuvos teisę. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės pažeidimo prigimtis ir sankcijos už padarytą teisės pažeidimą administracinėse ir baudžiamosiose bylose lemia visų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytų garantijų taikymą. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos teiginys dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 punkto c papunkčio pažeidimo, nes nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimas pareiškėjai administracinėje, o ne baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos S.S. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.